emigrantas

Ketverius metus Londone praleidęs Tadas Drąsutavičius grįžo į Lietuvą ne pačiu palankiausiu metu – 20082009 metais. Įsitvirtinti tėvynėje buvo sunku, bet dabar jis gali džiaugtis ir čia susikūręs tokį gyvenimą, kurio norėjo, ir lankstyti rankų pirštus, skaičiuodamas gyvenimo Lietuvoje pliusus. T. Drąsutavičiaus teigimu, didžiausias pliusas Lietuvoje – sveikatos apsauga.

Milda Vilikanskytė, LRT.lt „Aš niekada gyvenime nesijaučiau nutolęs nuo Lietuvos. Kai kurie sako, kad per atstumą lengviau mylėti Lietuvą. Savo pavyzdžiu galiu pasakyti, kad tikrai taip yra. Tu ilgiesi Tėvynės, kad ir kokia ta Lietuva būtų. Gali bandyti slėpti, neigti, tačiau nuo savęs nepasislėpsi. Esi lietuvis ir tau trūksta savos kultūros, aplinkos, artimųjų. Lietuva yra tavo šaknys, genas, kuris bus tavyje visą gyvenimą“, – sako Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kęstas Pikūnas.

13 metų Švedijoje gyvenati Edita Saaf rado būdą, ką daryti su Lietuvos ilgesiu. Birželio mėnesį Švedijoje vyks 10-oji tarptautinė užsienio lituanistinių mokyklų stovykla „Draugystės tiltas“. Toks projektas, anot E. Saaf, leidžia emigrantams pasijusti lietuvių bendruomenės dalimi. „Tikslas yra susiburti į vieną vietą, pabūti kartu ir pamatyti, kad nesame vieni. Tikslas yra tam tikra prasme sugrįžti į Lietuvą, pasijausti kartu, - „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ kalbėjo E. Saaf.

Saulius Miniotas 2000 - aisiais metais išvažiavo į Ispaniją ieškoti didesnio uždarbio – ten neturėjo nei draugų, nei pažįstamų, nei kur apsistoti. Visgi elektriku Lietuvoje dirbęs S. Miniotas suprato, kad šeimos tėvynėje išlaikyti negalįs. „Išvykau vien dėl to, kad užsidirbčiau pinigų. Lietuvoje 2000- aisiais metais turėjau darbą, bet buvo trūkumas. Tikėjausi, kad užsienyje daugiau užsidirbsiu ir grįšiu į Lietuvą“, - Žinių radijo laidoje „Salos“ kalbėjo S. Miniotas.

Vyriausybė kitą savaitę numato patvirtinti Migracijos politikos gaires, kuriose nustatomas siekis ne tik aktyvinti išvykusiųjų grįžimą, bet ir pritraukti darbo jėgą iš užsienio. Vidaus reikalų ministerijos parengtame dokumente konstatuojama, kad tik pastaraisiais metais, Lietuvos ūkiui atsigaunant po ekonominės krizės, palaipsniui pradeda didėti imigracijos bei grįžtamosios migracijos mastas ir mažėti emigracija.

Kaltinimai svetur išvykusiems tautiečiams gobšumu, nepatriotiškumu ir savanaudiškumu nėra nauji. Aš jau neprisimenu tokio straipsnio apie emigrantus, po kurio nebūtų bent tūzino komentarų, vadinančių mūsų emigrantus „užpakalių plovėjais“, „parsidavėliais“ ar dar kokia bjaurastimi. Karo, maro ar nederliaus nebuvo, Lietuva laisva demokratinė valstybė, o šie nedorėliai pabėgo - metė namus, tėvus, protėvių kapus - „ilgojo svaro“ ( euro, kronos) vardan.

Daug Europos Sąjungos piliečių emigraciją pamėgo ne tik dėl didesnių galimybių tobulėti ar studijuoti kitose šalyse, bet ir dėl socialinių sistemų, kurių spragos leidžia gyventi be rūpesčių. Tačiau prie ES jungiantis naujoms valstybėms ir pašalpų prašytojų būriui vis augant, skyles nuspręsta užkaišyti tikslinant ir griežtinant gyvenamosios vietos patikrą, leidžiančią nustatyti, kurios ES šalies socialinė sistema bus atsakinga už asmenį.

Dainius Paukštė Iki šiol vykusi nežabota migracija pakeitė Lietuvos veidą ir suformavo tokį jos skaičių peizažą: 1990 – 2012 m. iš Lietuvos emigravo per 834 tūkst. gyventojų, o į ją imigravo (kartu su užsieniečiais) kiek daugiau nei 153 tūkst. Šitie skaičiai „pasiekti“ politikams beveik nepajudinus nė piršto.

Tikrai ne visiems emigracija garantuoja didesnį atlyginimą ir sotesnį duonos kąsnį. Nedideliame Ispanijoje esančiame Albunjolo miestelyje prasigėrę lietuviai neturi nei darbo, nei nuolatinių namų. Po tiltu apsistoję sveikatą baigiantys prarasti tautiečiai kone kasdien vartoja alkoholį ir neišgyvena dėl to, kad vietiniai juos pašaipiai vadina katinų valgytojais iš Lietuvos. Benamiai vaišinasi valymo priemonėmis Gyvenimas oloje ar po tiltu.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt  Į Lietuvą grįžę emigrantai patiria sunkumų tiek bandydami vėl prisitaikyti prie lietuviškos kultūros, nuo kurios jau atprato, tiek siekdami įsitvirtinti darbo rinkoje. Verslo ugdymo konsultantas pataria jiems netapti arogantiškais ir nepervertinti užsienyje įgytos patirties.

Svetur emigravę tautiečiai su artimaisiais, likusiais Lietuvoje, ryšius palaiko internetu ir lietuviškos duonos, saldumynų, knygų ir kitų daiktų siuntinukais. Tačiau jau nuo lapkričio 1-osios Lietuvos paštu siunčiamos siuntos pabrangs nuo kelių iki keliasdešimt kartų, priklausomai nuo šalies ir siuntinio svorio bei parametrų. Toks kainų šuolis ne tik sumažins emigrantams skirtų lauknešėlių kiekį, bet ir smogs smulkiesiems verslininkams, savo produkciją realizuojantiems internetu.

Trečiadienio vakarą keturiems lietuviams buvo pateikti kaltinimai jauno italo Joele‘o Leotta‘o nužudymu, o dar du neįvardyti asmenys yra apklausiami, informuoja kentonline.co.uk. J. Leotta‘as buvo mirtinai sužeistas šeštadienio naktį Maidstone. Kaltinimai pateikti 26 metų Aleksandrui Žuravliovui, 30-mečiui Tomui Geležiniui, 23 metų Sauliui Tamoliūnui ir 21-erių Linui Židoniui. Jie tai pat įtariami sunkiai sužeidę ir dar vieną asmenį.

 Tai naujas Balsas.lt publicistinių rašinių ciklas. Tai tikrai nebus įprastas svetur dirbančio ar laimės ieškančio žmogaus dienoraštis. Tai nebus ir svarstymai, kaip sumažinti lietuvaičių emigracijos mastus. Tiesiog toks dabar pasaulis – laisvas darbo jėgos judėjimas yra bene kiekvienos civilizuotos valstybės, visos šių dienų Vakarų civilazacijos dalis. Galime raudoti dėl to aiškindami, kad jau neliko Lietuvos, galime tuo džiaugtis atsivėrusiomis galimybėmis, tačiau kitaip jau nebus.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kad žmonės grįžtų į šalį, pasak Boguslavo Gruževskio, pirmiausia reikia tinkamų darbo sąlygų ir atlyginimų – bent 1,5 tūkst. litų į rankas ir daugiau. Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas teigia, kad emigrantus traukia Lietuvoje besistabilizavusios sąlygos. Tuo metu augimo galimybės Jungtinės Karalystės, Airijos rinkoje nėra tokios patrauklios. „Reikalingos darbo sąlygos, tinkami atlyginimai. Galimybė dirbti ir uždirbti. Kalba eitų apie 1,5 tūkst.

Benamiai imigrantai iš Rytų Europos šalių, tarp jų Lietuvos, jau kelis mėnesius gyvena prie Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos Londono centre atidaryto memorialo, skelbia dienraštis „The Daily Mail“. Memorialo prie Karo muziejaus (Imperial War Museum) prižiūrėtojai sako, kad kiekvieną rytą Tibeto ramybės sode yra priversti rinkti žmogaus išmatas, panaudotus prezervatyvus ir net narkotikams naudoti skirtas priemones.

Gyvenu Londone jau septyneri metai ir stebiuosi-neatsistebiu, kad beveik kiekvienuose namuose, kur lietuviai gyvena, veikia ir lietuviška televizija. Broliai emigrantai nepatingi įsigyti specialias lėkštes ir korteles, ir kėkso vakarais prie lietuviškų muilo operų bei lietuviškų “X faktorių”. Ir ne vien dėl kalbos barjero – vienos angliškai suprantančios poros teiravausi, kam jiems lietuviška televizija. Atsakymas – artimiau širdžiai.

Dvylika metų Vokietijoje gyvenantis panevėžietis Saulius Urbonas, atostogų grįžęs į gimtąjį miestą, buvo nemaloniai nustebintas. Vyras teigia esą buvęs išvarytas iš parduotuvės „Bičiulis“. Mat į prekybos centrą buvo įleistas iki darbo pabaigos likus maždaug dešimčiai minučių ir per jas nespėjo apsipirkti.

Žydrūnė Jankauskienė – Padėkite. Aš nebenoriu vogti, – tokiais žodžiais prabilo jaunas vyras, antradienį įžengęs į „Tauragės kurjerio“ redakciją. Tai, ką vėliau vyriškis papasakojo, privertė ne kartą krūptelti. Šokiruojanti istorija apie vergovę lietuviams užsienyje, nesiskaitymą ir pažeminimus, apie fizinį ir psichologinį smurtą. O išeitis – arba sėsti į kalėjimą, arba būti nužudytam.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristato video klipą „Emigranto pusmetis per 1 minutę tylos“ ir skatina svetur laimės ieškančius tautiečius netylėti apie žinomus prekybos žmonėmis bei išnaudojimo priverstiniam darbui atvejus ir ginti savo teises.

„Kai mane paguldė į ligoninę, visą laiką tvirtinau daktarams, kad jie veltui man kiša savo tabletes, nes mano smegenys mirusios. Aš praradau gebėjimą jausti skonį ir kvapą. Praradau poreikį valgyti, bendrauti ir apskritai nejaučiau jokio poreikio ką nors daryti. Galų gale pradėjau slampinėti po kapines, nes taip jausdavausi esąs arčiausiai mirties.“ Prieš devynerius metus Grahamas prabudo ir suprato, kad yra miręs, rašo newscientist.com.

Simona Aginskaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Londoną lietuviai vertina ne tik kaip geresnio uždarbio, bet ir platesnių profesinių bei asmeninės raiškos galimybių erdvę. Nors daugelis LRT radijo kalbintų pašnekovų savo ateitį sieja būtent su Anglija, visi per verslą ar laisvalaikį išlaiko stiprų ryšį su Lietuva bei kitais emigravusiais lietuviais.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Sociologas: emigrantai tik iš pradžių linkę „nurašyti“ Lietuvą Paprastai emigrantai pirmaisiais metais labiau linkę nuvertinti Lietuvą, bet, pagyvenus užsienyje porą trejetą metų ar ilgiau, grįžta noras išsaugoti tėvynę ir tautinį tapatumą, pastebi grįžtamąją emigraciją tyrinėjantis sociologas Liutauras Labanauskas.

Grįžtančių į Lietuvą emigrantų skaičius ateityje priklausys nuo socialinių ekonominių sąlygų šalyje, sako Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė. Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau emigrantų, tačiau išvykstančiųjų srautas toliau gerokai lenkia parvykstančiųjų. "Kol kas balansas išlieka ne Lietuvos naudai, tad ir migracijos balansas neigiamas", - konstatuoja TMO Vilniaus biuro vadovė.

Anna Vanagė, LRT televizijos laida „Emigrantai“ Buvusių Londono senelių globos namų apleistame pastate besiglaudžiantys benamiai lietuviai gyvena nežmoniškomis sąlygomis – šalia išmatos, suversti skudurai, miegas tiesiog ant žemės. Nepaisant to, apie grįžimą į Lietuvą jie nenori net pagalvoti – Anglijoje elgetų materialinė padėtis geresnė nei lietuvių, dirbančių už minimalų atlyginimą. Tuo tarpu benamiams ant kojų atsistoti padedanti 84-erių emigrantė Marijona džiaugiasi galinti būti reikalinga.

Už vairavimą išgėrus teistas 37m. Vytas (vardas pakeistas) spėjo už grotų atsidurti du sykius. Kaip atrodo Anglijos kalėjimai? Kokia kalinio kasdienybė? Pirmąsyk vyras įkliuvo, nes vairuodamas greitkelyje buvo tokio girtumo, kad nusprendė stabtelėti ir nusnūsti. Neilgai trukus, žinoma, šalia stabtelėjo policijos automobilis. Dėl pažeidimų vyras pateko į atvirą Leicester kalėjimą. Atlikęs, kaip pats sako, „palavinkę“ (red. pusę bausmės), buvo neilgai trukus paleistas už gerą elgesį.

Švęsti Kalėdų į Lietuvą grįžę svetur gyvenantys tautiečiai gimtuosiuose namuose ilgai neužsibuvo. Šventiniu laikotarpiu prasidėjęs intensyvus kelionių maratonas, pasak oro uosto darbuotojų, dar truks savaitę, kol bus išlydėti visi iš svetur atvykę tėvynainiai, informuoja „Lietuvos žinios“. Oro uostuose kalbinti išvykstantys tautiečiai tikino, kad mielai pasiliktų tėvynėje ir ilgiau, tačiau atgal iškart po švenčių juos gena svetur laukiantys darbai.

Pritrūkote pinigų ir nesinori skolintis? Pasirodo, yra originalių būdų užsidirbti greitai ir neįdedant daug pastangų. „Ekonomika.lt“ rado skelbimą, kuriame siūloma susituokti su užsienio šalies piliečiu ir iškart gauti 4 tūkst. litų. Viename skelbimų puslapyje prie darbo pasiūlymų galima rasti gana originaliai apibūdinamas pareigas „Valdymas, organizavimas, žmona“. Skelbėjas laužyta lietuvių kalba teigia ieškantis merginų, norinčių susituokti su ne Europos šalių piliečiais.

Ir šį savaitgalį Anglijos lietuviams koncertuojanti Džordana Butkutė jau neabejoja savo pirmo didžiausio turo po Europą sėkme. Pasak dainininkės, bilietai į jos pasirodymus išperkami labai greitai, o salės vos talpina gerbėjus. „Londone prireikė papildomo koncerto, nes klube nebeliko vietų visiems norintiems. Bilietai į papildomą koncertą gegužės 18 dieną tiesiog tirpte tirpsta“, - džiaugiasi dainininkė.

Įtariamas degalų vagis, sprukdamas nuo jį persekiojančio Didžiosios Britanijos policijos sraigtasparnio, mėgino pasislėpti įsirausęs į mėšlą. Vis dėlto bėglys buvo rastas, pareigūnams pasitelkus terminę kamerą, fiksuojančią objektų temperatūrų skirtumus. 34 metų metų lietuvis iš Ilfordo, Esekdo grafystės, buvo rastas „veidu į mėšlą“, praneša BBC. Vyro paieška buvo pradėta trečiadienį, pastebėjus „įtartiną furgoną“ su baku ir siurbline įranga.

Neseniai visi žiniasklaidos kanalai, tarp jų ir emigrantų tinklapis anglija.lt, paskelbė, kad pernai iš Lietuvos išvyko 54 tūkst. žmonių. Darbo paieškos – svarbiausia išvykimo priežastis. Tačiau vis dažniau nurodoma dar viena – užsienyje lietuviai pajunta, kad yra laikomi žmonėmis.

Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę. Rūtos, gyvenančios Australijoje, istoriją skaitykite čia. Valentino B., gyvenančio Naujojoje Zelandijoje, istoriją skaitykite čia. Pakeliavęs grįžo Valentinas Lukoševičius į Singapūrą – nedidelę Pietryčių Azijos valstybę – iškeliavo iš Airijos.

Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę. Pirmąją dalį apie Rūtos Degutytės gyvenimą Australijoje skaitykite čia. Pasinaudojo galimybe Velingtone, Naujojoje Zelandijoje, Valentinas Bakaitis gyvena beveik metus.

Neblaivų iš Londono į Kauną atskridusį keleivį pasieniečiams teko tramdyti ašarinėmis dujomis ir surakinti antrankiais. Pirmadienį vakare Kauno oro uoste dirbančius Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus oro uosto operatyvinis dispečeris informavo apie konfliktą iš Londono atskrendančiame lėktuve. Jo įgulos nurodymams nepakluso ir netinkamai elgėsi vienas iš keleivių, keldamas pavojų skrydžio saugumui. Vos tik lėktuvas nusileido Kaune, į jį pakilo du pasieniečiai.

„Niekada!“ – keletą kartų pakartojo Leonardas Blavatnikas, kai Viktoras Vekselbergas pasiūlė jam grįžti iš JAV į TSRS. Seno instituto laikų draugo argumentai pasirodė neįtikinami: na, atsirado galimybės imtis verslo – vis viena „samtelis“ niekur nedingo, kam grįžti prie to, nuo ko bėgai? Viskas prasidėjo 1989 metais.

Sąvoka „emigrantas“ jau senokai lietuvio pasąmonėje susijusi ne tik su tam tikru sociologiniu terminu, bet ir įgavo keiksmažodžio bruožų, o kaip lietuviai vertina imigrantus ir kuo mūsų šalis patraukli savo gyvenimą kurti čia pasiryžusiems užsieniečiams? 28 tūkst žmonių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje Apie tai, kokį žmogų galima laikyti imigrantu, Etninių tyrimų instituto specialistas Karolis Žibas sakė: „Kalbant apie Lietuvoje galiojančius įstatymus, juose nerasite tokios žmonių grupės ...

Už seksualinio pobūdžio nusikaltimą ir užpuolimą nuteistas vyras buvo Didžiosios Britanijos pasienio agentūros (sienos apsaugos tarnybos) sulaikytas, kai mėgino į Fišgardą (Fishguard) Velse plaukiančiu keltu pakliūti į šalį, rašo „The Western Telegraph“. 27 metų vyras, kurio vardas ir pavardė neskelbiami, praėjusiais metais Didžiojoje Britanijoje buvo Ailzberio (Aylesbury) teismo nuteistas trylika mėnesių kalėti už seksualinio pobūdžio nusikaltimą ir moters užpuolimą.

Didžiosios Britanijos policija skelbia suėmusi dėl dviejų žmogžudysčių ir serijos kitų rimtų nusikaltimų Lietuvoje ieškotą lietuvį, informuoja naujienų agentūra „The Associated Press“. Londono policijos teigimu, 49 metų Kęstutis Martuzevičius trečiadienį buvo suimtas savo namuose Londone pagal išduotą Europos arešto orderį.

Šiaurės Airijos policija ieško per klaidą iš Magaberio kalėjimo išleisto lietuvio, kurį norima apklausti dėl šeštadienio vakarą Kilkelo miestelyje kilusio konflikto, per kurį buvo mirtinai sužeistas ukrainietis, informuoja „UTV News“. 27 metų Deividas Paliutis praėjusių metų spalį per klaidą buvo paleistas iš kalėjimo, nes Kalėjimų tarnyba gavo pranešimą, jog lietuviui kaltinimai panaikinti.

Eugenijus Misiūnas apie savo gyvenimą pasakoja kaip apie nuotykį, kuris vis dar nesibaigė. Net sunku patikėti, kad žmogus gali būti toks aktyvus ir tiek daug visko nuveikti. Bet vyras nesididžiuoja: jis pripažįsta, kad yra nusivylęs Lietuva. Ir vis dėlto, maištingas teisybės ir geresnio gyvenimo trokštantis suvalkietis dar nenuleido rankų. Nors ir paliko tėvynę. Eugenijau, buvote didelis Lietuvos patriotas.

24 metų lietuvis Jevgenijus Kizajevas Didžiojoje Britanijoje nuteistas kalėti 10 metų už tai, kad praėjusių metų vasarį Halo miestelyje Jorkšyro  grafystėje šešias dienas kankino savo 62 metų kaimyną Neilą Varley, norėdamas gauti jo banko kortelę ir sužinoti PIN kodą. Lietuvis vyrą pririšo prie kėdės, užrišo jam akis ir užkimšo burną, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. J. Kizajevas iš kaimyno reikalavo banko kortelės ir PIN kodo bei privertė išrašyti du 5 tūkst.

Du žurnalo puslapiai ir fotografija, kurioje – lieknutė mergina bei jos iškreiptas atvaizdas kreivame veidrodyje. Minėta nuotrauka iliustravo pagrindinį populiariaus žurnalo „The Sunday Times Magazine“ straipsnį. Bet mums įdomiau ne britų žurnalistų narpliota tema apie paslaptingus nutukimą stabdančius vaistus, o žmogus, likęs už kadro – Londone gyvenantis 31 m. lietuvis fotografas Mindaugas Komskis. Įkūrė savo studiją Spėju, kad į Angliją atvedė geresnio gyvenimo ir saviraiškos paieškos.