Svetur emigravę tautiečiai su artimaisiais, likusiais Lietuvoje, ryšius palaiko internetu ir lietuviškos duonos, saldumynų, knygų ir kitų daiktų siuntinukais. Tačiau jau nuo lapkričio 1-osios Lietuvos paštu siunčiamos siuntos pabrangs nuo kelių iki keliasdešimt kartų, priklausomai nuo šalies ir siuntinio svorio bei parametrų. Toks kainų šuolis ne tik sumažins emigrantams skirtų lauknešėlių kiekį, bet ir smogs smulkiesiems verslininkams, savo produkciją realizuojantiems internetu.
Lietuvos pašto atstovės spaudai Aurelijos Jonušaitės teigimu, siuntinių kainos kyla dėl vienos priežasties: iki šiol visi iki penkių kilogramų sveriantys siuntiniai buvo siunčiami kaip korespondencija.
Laiškais įvardijami net šakočiai, mėsos gaminiai, drabužiai, avalynė, buitinė technika. Kai kada siuntos būdavo net neregistruojamos ir jeigu iškildavo tam tikrų nesusipratimų, gyventojas negalėdavo tikėtis kompensacijų.
„Norime akcentuoti, kad pašto paslaugų kainos nuo lapkričio 1-osios nebus keičiamos. Tiek laiškų, tiek siuntinių, siunčiamų Lietuvoje ar į užsienio šalis, siuntimui bus taikomi tie patys tarifai, kaip ir šiuo metu.
Esminis pokytis yra tas, kad Lietuvos paštas nuo lapkričio pirmosios didesnes siuntas siųs kaip siuntinius, kurie bus registruojami. Iki šiol gyventojai iki 5 kg sveriančius įvairius daiktus siųsdavo kaip laiškus. Neretai tokių siuntų net neregistruodavo, dėl to kildavo įvairių nesusipratimų. Pavyzdžiui, gyventojas neregistruotu paštu siuntė šakotį, kuris dėl netinkamos siuntos pakuotės transportavimo metu buvo pažeistas. Kadangi daiktas buvo siunčiamas kaip neregistruota korespondencija, Lietuvos paštas tokiu atveju net neturi galimybių klientui atlyginti patirtos žalos“, – „Sekundei“ teigė A. Jonušaitė.
Nuo šiol jeigu transportavimo metu siuntinys būtų pažeistas, gavėjas galėtų tikėtis žalos atlyginimo. Kitas privalumas – visi registruoti siuntiniai turės individualų kodą, tad siuntėjas galės nuolat stebėti, kuriame taške yra jo siunta.
Tačiau tokie pokyčiai gerokai paplonins siuntėjų pinigines Iki šiol neregistruoti siuntiniai, sveriantys 1–2 kg ir siunčiami kaip korespondencija, pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją ar Airiją, nekainuodavo 14 litų, nuo lapkričio pirmosios teks atseikėti 57–71 litą. Į Norvegiją – 67 Lt vietoj 24 Lt. Daugiau teks mokėti už siuntinius ne į Europos Sąjungos šalis.
Tačiau daugiausia – kone trisdešimt kartų – pabrangs iki 50 g sveriančių siuntų siuntimas, jeigu jų matmenys neatitiks standartinio (350×260×20 milimetrų) voko. Iki lapkričio 1-osios už tokį siuntinį teks mokėti tik apie tris litus, o po šios datos – kone 60 Lt.
Tikisi neatbaidyti klientų
Lietuvos paštas nėra suskaičiavęs, kokia dalis Lietuvos gyventojų iki šiol siuntas siųsdavo kaip korespondenciją ir kokiai daliai nuo šiol paslaugos pabrangs. Pasak A. Jonušaitės, šie pokyčiai tikrai neturėtų atbaidyti klientų.
„Laiškų ir siuntinių siuntimo paslaugų kainos Lietuvos pašte yra vienos mažiausių šalyje, todėl šie pokyčiai neturėtų turėti neigiamos įtakos klientų srautams“, – mano A. Jonušaitė.
Be to, Lietuvos paštas siūlo verslui sudaryti sutartis ir tarifai bus gerokai mažesni nei siunčiant eiliniams klientams. Tačiau verslininkai neskuba ir dairosi alternatyvų. Kai kurie verslo atstovai įsitikinę, kad atsilaisvinusi verslo niša tuščia ilgai nebus ir atsiras siuntų tarnybų, kurios siuntinį į norimą šalį nuveš už gerokai mažesnę kainą.
„Kainos kyla prieš pat Kalėdas, kada galime užsidirbti beveik pusę savo metinių pajamų. Jeigu siuntimas kainuos brangiau nei mano darbai, tada neverta net siųsti. Nes už tokią kainą rankų darbo gaminių galima įsigyti Lenkijoje ar toje pačioje Anglijoje“, – sakė internetu savo rankų darbo papuošalais prekiaujanti Roma.
Moters teigimu, iš vienos pusės žmonės yra skatinami imtis smulkaus verslo, tačiau tokiais sprendimais jį žlugdo. Atsiradus galimybei savo rankų darbo gaminius realizuoti internetu, kai kurie auksarankiai išnaudojo šią nišą, jeigu taip brangs siuntimo paslaugos, kai kurie jų arba bus priversti varstyti darbo biržos duris, arba ieškotis kitų, pigesnių būdų išsiųsti savo produkcijai.
„Aišku, smulkius bižuterijos gaminius bus galima ir toliau siųsti voke, tačiau į paprastą celofaninį maišelį supakuoti papuošalai nebus tokie patrauklūs. Nes iki šiol visus papuošalus siųsdavau dailioje dėžutėje“, – pasakojo papuošalų gamintoja.
Ieškos kitų kelių
Brangstančiomis Lietuvos pašto paslaugomis nepatenkinti ir siuntinius artimiesiems į užsienį siunčiantys panevėžiečiai. Pensininkė Snieguolė sako, kad tik išgirdusi, jog brangs siuntos, dukrai į Angliją suruošė lauknešėlį: vaistų, lietuviškų knygelių anūkams ir saldumynų.
„Prieš Kalėdas visada nusiųsdavau kalėdaičių, lietuviško šokolado, rūkytų mėsos produktų. Taip pat vaistų, nes ten gydytojai visas ligas gydo tik paracetamoliu. Anūkams visada savo keptų skanėstų įdėdavau, bent taip dar galiu priminti apie save. Deja, kai už siuntinį teks mokėti daugiau negu jis pats kainuoja, vargu ar galėsiu sau leisti tokias staigmenas“, – apgailestavo senjora.
Kai kurie į užsienį siuntas siunčiantys panevėžiečiai teigia šio kainų šuolio nelabai pajusiantys, mat naudosis kitų vežėjų paslaugomis. Anot Airijoje gyvenančio Martyno, kam už nedidelį siuntinį mokėti Lietuvos paštui, jeigu už šimtą litų vežėjai gali atvežti bet kokio dydžio siuntinį nuo durų iki durų.
„Aišku, būdavo gerai, kai už nedidelę kainą galėjai išsiųsti kažkokį daiktą, dabar teks siųsti daugiau, bet rečiau. Kita vertus, siuntiniai iš Lietuvos man nėra būtinybė, nes ir čia, Dubline, yra daugybė lietuviškų parduotuvių. Bet, aišku, daug maloniau iš artimųjų sulaukti kokio siuntinuko“, – sakė Martynas.
Lina DRANSEIKAITĖ
