Dar neseniai buvo šiurkščiai juokaujama, kad kasdien iš Lietuvos pakyla pilnas lėktuvas emigrantų. Vieni į užsienį laimės ieškoti skuba spaudžiami skolų ar nesėkmingų darbo paieškų Lietuvoje, kiti tiesiai šviesiai sako, kad emigruoti skatina ne tik noras ant duonos užsitepti sviesto, bet ir požiūris į žmogų mūsų šalyje. Priežasčių, kodėl lietuviai palieka tėvynę, yra nemažai, o pasekmės taip pat nevienareikšmės – nors perlaidos iš užsienio džiugina čia gyventi likusius artimuosius, psichologai pripažįsta, kad, be pinigų, artimiesiems emigrantai parsiunčia ir savo rūpesčius.
Psichologų apgultis prasideda rudenį
Viena iš nemokamą psichologinę pagalbą emigrantams teikiančių specialistų psichologė-psichoterapiaustė Vilma Kuzmienė, paklausta, ar dažnai kreipiamasi pagalbos, sakė: „Šiuo metu savanoriai, konsultuojantys emigrantus, yra visiškai užpildę savo darbo grafikus. Nemokamos specialistų konsultacijos – tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas trejų metų projektas, kuris netrukus baigsis. Prie šio projekto dirba trys specialistai, dar keletą žmonių pakonsultuoti galėsime.“
Specialistės teigimu, nuo rugsėjo pradžios pasipylė kreipimaisi ir laiškai, skambučiai. „Galbūt vasarą žmonės atostogauja ir savo problemas bent trumpam atideda, bet šiuo metu besikreipiančiųjų yra labai daug“, – sakė ji. Anot jos, ministerija davė pažadą projektą pratęsti dar metus, be to, kalbama apie nemokamą pagalbą, tad iškilus būtinybei žmonės ją gaus bet kuriuo atveju, tik gali tekti už ją mokėti.
Emigrantai tampa bandomaisiais triušiais
„Žmonės gali rinktis. Daugelio padėtis leidžia susimokėti už suteiktas paslaugas, juo labiau kad ir patys besikreipiantieji ieško struktūruotos ir kvalifikuotos pagalbos – ieškoma atsargiai ir gana išrankiai. Į mus kreipiasi nemažai žmonių, kurie iš pradžių pagalbą bandė gauti tose šalyse, kuriose gyvena, tačiau nepavyko jos sulaukti“, – kalbėjo V. Kuzmienė ir pridūrė, kad atvejai, dėl kurių kreipiamasi, yra sunkūs. Jos teigimu, kažin ar padėtų paprasta prevencija, mat dažniausiai problemos labai rimtos ir jau įsisenėjusios.
Paklausta, kodėl neretai nepavyksta žmogui gauti pagalbos šalyje, kurioje jis gyvena, pašnekovė sakė: „Nors dažnam užtenka lėšų, kad galėtų už paslaugą susimokėti, ir moka kalbą, sunku atsakyti, kodėl taip yra. Neseniai konsultavau žmogų, kuris jau metus kenčia nuo ūmios psichinės problemos. Jis vaikšto pas psichiatrą, bandomi įvairūs vaistai, o psichologo konsultacija jam paskirta tik po septynių mėnesių. Šiuo metu žmogaus fobija pasiekusi tokį lygį, kad jau tapo sunku išeiti iš namų, jis kenčia nuo panikos priepuolių.“ Specialistės teigimu, šiuo konkrečiu atveju buvo susitarta, kad pacientas grįš į Lietuvą ir gydysis čia.
Panikos priepuolių bumas
Paprašyta charakterizuoti besikreipiančius pagalbos tautiečius emigrantus, specialistė sakė: „Amžius prasideda nuo 19 metų, bet daugiausia kreipiasi 25–35 metų asmenys. Dalis šių žmonių yra svetur studijuojantys lietuviai, bet didžioji dalis jų į užsienį yra išvykę prieš keletą metų ir jau įsikūrę.“
Kalbėdama apie dažniausiai emigrantus kamuojančiais problemas, pašnekovė išskyrė panikos priepuolius. „Rudenį – masinių panikos atakų bumas. Tai būdinga ne tik besikreipiantiems emigrantams, bet ir gimtojoje šalyje gyvenantiems lietuviams. Vadinasi, žmonės patiria labai daug streso darbe bei gyvenime apskritai ir nemoka su tuo tvarkytis, nesistengia sveikai gyventi. Ir Lietuvoje yra žmonių, kurie dirba labai sunkiai ir labai atsakingą darbą, jie laikosi iš paskutiniųjų, kol organizmas, neatlaikęs įtampos, pats nusprendžia, kad laikas „atostogų“.
Taip pat yra nemažai pacientų, kurie skundžiasi santykių problemomis: jiems sunku bendrauti su sutuoktiniu ar partneriu, ištinka įvairios krizės.
„Jei žmogus nemoka šalies, kurioje gyvena, kalbos, atsiranda dar daugiau barjerų, bet jei bendravimo problema apskritai egzistuoja, tuomet sunku ir draugų susirasti tarp vietinių, iškyla kitų sunkumų. Anksčiau manėme, kad daugiausia bėdų turi įsitvirtinti svetur bandantys žmonės, kai reikia rasti būstą, vaikams mokyklą ir pan., bet panašu, kad sunkumų dažniau kyla ir jau senokai svetimoje šalyje gyvenantiems žmonėms“, – kalbėjo V. Kurzmienė.
Vilkina laiką, kol nebegali eiti į darbą
Paklausta, kaip atpažinti situaciją, kai specialisto pagalba būtina ir žmogus pats nebepajėgia susidoroti su ištikusiomis problemomis, pašnekovė sakė: „Panikos atakos pas specialistus žmones atveja greitai. Panikos priepuoliai yra labai nemalonūs – pagreitėja pulsas, pila prakaitas, linksta kojos, svaigsta galva. Žmogų tai gąsdina.“ Pasak pašnekovės, jei tokie priepuoliai kartojasi, būtina kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, nes dažnai jie painiojami su arterine hipertenzija.
„Panikos sutrikimas pas specialistą pacientus atveja greitai, o depresija dažnai būna uždelsta ir tuomet, kai žmogus ateina prašyti pagalbos, jo situacija būna tokia, kad jam net į darbą sunku eiti, nėra motyvacijos ar net kyla minčių apie savižudybę“, – kalbėjo specialistė ir pridūrė, kad itin svarbi artimųjų reakcija ir paskatinimas kreiptis į medikus.
