Gegužės pabaigoje į Lietuvą grįžtanti Džordana teigia, kad jos gyvenimo ritmas šiuo metu toks įtemptas, jog net gimtinės ji kol kas nespėjo pasiilgti. „Neslepiu, kad man be galo malonu, jos esu laukiama“, - sako ji. Dainininkė pripažįsta, kad toks didžiulis koncertinis turas neapsėjo be kuriozų, o ilga kelionė tapo ne tik jėgų, bet ir jos su Elegijumi santykių išbandymu.
- Džordana, kurių užsienio miestų gyventojai dar laukia jūsų koncertų?
- Jau įpusėjo šio didžiulio turo ketvirtas mėnuo, įvyko 28 koncertai. Vien Jungtinėje Karalystėje jų buvo penkiolika. Palyginus liko jau nedaug. Šį savaitgalį koncertuojame Oxford, Ipswich, Norwich. Antradienį skrendam koncertuoti į Islandiją, Reikjaviką. Po šio pasirodymo grįšim atgal, į Angliją: dar koncertuosime Bristol, Redruth, padarysime papildomą koncertą Londone ir turą užbaigsime Luton mieste.
- Kalbama, kad bilietai į koncertus išgraibstomi akimirksniu? Ar tai tiesa?
- Na tai nuskambėtų kaip pasigyrimas. Bet daug kur būna būtent taip. Žinau, kad viename mieste, kur dar tik koncertuosime, bilietai buvo išparduoti jau prieš Naujuosius metus. Į Londono koncertą bilietų jau nebuvo likus daugiau nei mėnesiui iki koncerto. Ir į visus dar likusius koncertus bilietų jau praktiškai nėra. Nenoriu tuo nei girtis, nei puikuotis, tiesiog sakau kaip yra ir neslepiu, kad taip, be galo malonu, kad esu laukiama.
- Kuris šio turo koncertas įsiminė labiausiai?
- Tikrai nenorėčiau išskirti kažkurio miesto. Visi koncertai buvo smagūs. Ir tai mane labai džiugina. Kiekvienas koncertas išeina skirtingas, bet visi jie būna šilti ir siautulingi. Kiekvieną kartą labai liūdna atsisveikinti su klausytojais ir jie manęs nenori paleisti. Kartais atrodo, kad užsienio lietuviai mane norėtų pasilikti sau (juokiasi).
- Galbūt buvo kažkokių įdomių nutikimų?
- Kuriozinių situacijų tikrai netrūko. Viename miestelyje net buvo paskelbta ypatingoji policijos parengtis - gerai su reklama padirbėjo vietos organizatorius (juokiasi). Buvo ir toks atvejis, miesto neminėsiu, kad susirinko pilna salė žmonių, o tai nei daug, nei mažai virš - 500 klausytojų, ir sugedo garso valdymo pultas, o man jau reikia eiti į sceną ir pradėti koncertą. Ačiū Dievui, kažkaip stebuklingai išsprendėme ir šią situaciją. Daug ko buvo. Kažkur skrajutes pradėjo platinti kaip bilietus, o bilietus kaip skrajutes. Kažkur reikėjo patiems, tai yra Elegijui pačiam statyti sceną, aišku su vietiniais pagalbininkais. Kažkur buvo užstrigus dūmų mašina ir pripūtė tiek miglos, kad net įsijungė priešgaisrinė signalizacija. Teko sustabdyti pasirodymą ir laukti kol išsisklaidys tie visi dūmai. Buvo miestas, kuriame subankrutavo net du klubai iš eilės kelių savaičių bėgyje, kuriuose turėjo vykti mano koncertas. Va tada tikrai buvo šiek tiek nejauku, juk bilietai visi išparduoti! Bet ir tai išsprendėme ir buvo tiesiog superinis pasirodymas.
- Yra toks posakis, kad ilga kelionė - tai poros santykių išbandymas. Ši jūsų, su Elegijumi koncertinė kelionė išties netrumpa. Kaip ji atsiliepia jūsų santykiams?
- Taip, tai tikrai gan rimtas išbandymas. Ilgoje kelionėje viskas absoliučiai kitaip. Nutinka labai daug ir įvairių situacijų, kurių nepasitaiko įprastoje aplinkoje. Tai labai išryškina jūsų artimo žmogaus visus trūkumus ir privalumus. Aš galiu drąsiai pasakyti - ši kelionė mus su Elegijumi dar labiau suartino.
- Tikriausiai net Lietuvos politikai neaplankė ir nepamatė tiek užsienio lietuvių, kiek aplankėte jūs. Kokią nuomonę susidarėte apie vadinamuosius emigrantus?
- Nekenčiu žodžio „emigrantas“. Yra tiesiog Žmonės! Iš kur jie kilę ir kur jų gimtoji šalis, ar tai svarbu? Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas, kurį įtakoti gali labai daug kas. Tiek nuotykių troškimas, tiek ekonominė situacija jų gimtinėje, tiek kažkokie asmeniniai išgyvenimai. Aš myliu žmones ir sprendžiu apie juos ne iš to, kokioje šalyje jie šiuo momentu gyvena, o iš to, kaip jie elgiasi, kaip jie mąsto, ko jie siekia. Ir mano nuomonė apie lietuvius gyvenančius svetur yra visiškai tokia pati, kaip ir apie lietuvius gyvenančius Lietuvoje: juk mes visi, kur bebūtume, esame lietuviai. Ir tai yra gerai!
- Šis jūsų koncertinis turas sukėlė daugybę apkalbų. Vieni sako, kad Džordana į gimtinę daugiau nebegrįš, kiti, kad Airijoje nusipirkote namą, treti šnabždasi apie uždirbtus milijonus. Kaip reaguojate į tokias kalbas ir kaip yra iš tikrųjų?
- Na kalbų, o ypač apkalbų apie mane, ko gero, niekada netrūko. Nemeluosiu, kalbėjomės su Elegijum ir apie tokį variantą, ta prasme, kad apsigyventi kažkurioje kitoje šalyje. Nusprendėme, kad bent jau kol kas, susilaikysime. O namai, vilos, milijonai.... Tegul sau kalba (juokiasi).
- Kovo 4-ąją Elegijus, jūsų mylimasis ir vadybininkas, šventė savo gimtadienį. Ar turėjote laiko gimtadienio vakarienei?
- O, tai buvo, manau, ypatingas Elegijaus gimtadienis. Kaip tik taip papuolė, kad kovo 4-ąją buvo koncertas Longforde, Airijoje. Visa salė sveikino Elegijų. Merginos net jam iškepė tortą ir vežė per pusę Airijos, kad jį įteikti. Mano artimieji, per pažįstamus perdavė didžiausią gėlių puokštę. Tikrai buvo linksma. Koncerto metu tortas su žvakutėmis, gigantiški, gimtadieniniai balionai. Na, o po visų šitų iškilmių mes labai tykiai, bet labai jaukiai atšventėme Elegijaus gimtadienį ir dviese. Tiesa, ir aš padariau jam šiokią tokią staigmeną - išpuošiau mūsų nuomojamą butą balionais ir visokiais linksmais niekučiais. Galiu tik pasakyti, kad balionų buvo labai daug, kojos nebuvo kur pastatyti (juokiasi).
- Jau beveik keturis mėnesius koncertuojate užsienio lietuviams. Ko gero, Jūsų gerbėjai ir Lietuvoje jau Jūsų pasiilgo. Kada grįšite į gimtinę?
- Savo gerbėjų Lietuvoje tikrai neužmiršiu. Labai juos vertinu, myliu, gerbiu. Ir nelabai jie leistų man juos pamiršti (juokiasi). Nuolat gauname žinučių su klausimu, kada gi grįšit? Grįžtame į Lietuvą gegužės 24-26 dienomis ir beveik iškart surengsime sugrįžtuvių koncertą. Bet tik vieną vienintelį, kuris įvyks Kauno klube „Combo“ birželio 1 dieną. O po šio koncerto – atostogos. Pailsėjus - vėl į studiją. Esu sukaupus daug minčių, idėjų. Žodžiu, atėjo laikas šiek tiek atsinaujinti.
- Gal jau esate suplanavę, kur su Elegijumi praleisite atostogas?
- Kažko konkretaus dar neplanavome, nelabai buvo kada. Gal tai bus Kroatija, gal viena iš Kanarų salų, draugai yra rekomendavę vieną „privatumo ir ramybės oazę“, ko kaip tik ir norėtųsi po šio turo - tylos ir ramybės.
- Ar labai pasiilgote Lietuvos?
- Tiesą pasakius, nelabai buvo kada ilgėtis. Gana įtemptu ritmu gyvename čia. Pasiilgau artimųjų... Mamos, brolių, sesers... Nors ir susiskambinam, susirašom, bet tai neatstoja tikrų susitikimų.
