ekonomika

Finansų ministerija imasi prognozuoti ekonomikos augimą iki 2020 metų. Anot jų tyrimo, ekonomikos augimas bus stabilus, tačiau neįspūdingas. O didėjanti infliacija reikalauja mažinti išlaidas. Visgi, reikėtų pasidžiaugti pirmą kartą per 25 metus pertekliniu valdžios sektoriaus biudžetu. Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad prognozės yra teigiamos, tačiau viską lems išoriniai veiksniai. „Gera žinia, kad ekonomika augs vidutiniškai po 2,5 proc.

Pirmosios naujosios Vyriausybės 100 dienų rodo, kad ši valdžia, kaip ir daugelis ankstesnių, labiau gilinasi į biudžeto pajamų „pyrago“ dalybas, bet ne į naujų receptų paiešką, kaip tą pyragą iškepti kuo didesnį. Tuo labiau, kad gardžiausi jo kąsneliai žadami toli gražu ne tiems darbštiesiems – aukštųjų technologijų specialistams, novatoriams, „protams“ ir kūrėjams – kurių čia taip laukiam ir tikimės, kad išvaduos Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų.

„Nordea“ banko ekonomistai pristatydami šių metų bei ateities Baltijos šalių viziją pastebi istorijos pasikartojimą. Prognozuojama, kad galime įsisupti į atlyginimų-kainų spiralę, kuri kadaise jau privedė prie ekonominės krizės. „Nordea“ banko vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas ekonomikos apžvalgoje „Economic Outlook“ kalbėjo, kad tokia situacija, kokia yra dabar, primena 2005 metus. Dabar judame tomis pačiomis linijomis. Nors atlyginimai ir auga taip pat itin auga ir kainos.

 Vyriausybės Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija pirmadienį ketina aptarti Klaipėdos uosto plėtrą ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ateities planus. Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Lukas Savickas BNS teigė, kad komisijos posėdyje taip pat bus aptariami Klaipėdos uosto ir SGD terminalo rezultatai. Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija buvo įkurta praėjusių metų gegužę. Ji kuruoja transporto ir energetikos infrastruktūros projektus.

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. Didėsiančią infliaciją aplenks darbo užmokesčio augimas, šiemet numatomas 6,1, kitąmet – 5,7 proc. Tai didesnės ūkio augimo ir atlyginimų didėjimo prognozės, nei tikėtasi ir skelbta praėjusių metų pabaigoje.

Premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pakartojo, kad pensijos ateityje didės, jei augs ekonomika, ir tai, anot jo, nepriklausys nuo politinės valios. „Labai aiškiai pasakome ir tikiuosi, kad tai (pensijų dydis - BNS) nepriklausys nuo politinės valios, tai bus susieta su mūsų ekonomikos augimu. Jeigu ir toliau ekonomika augs, vadinasi, galime kalbėti apie pensijų indeksavimą.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

2017 metais, jau antrą mėnesį iš eilės, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko maisto kainų tyrimą Lietuvos parduotuvėse. Kainų tyrimo metu buvo užfiksuotos dviejų maisto produktų krepšelių kainos: pigiausių maisto prekių krepšelio kainos ir populiarių maisto ženklų krepšelio kainos. Išanalizavus tyrimo duomenis sudaryti pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainų reitingai.

Tūkstantis eurų – skamba solidžiai. Tiek žadėjo politikai prieš Seimo rinkimus, tiek paskelbė sieksiantys ir latviai iki 2020 metų. Tačiau Lietuvos ekonomistai optimistiški, latvius aplenksime ne tik „ant popieriaus“. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje vienodas minimalus mėnesio atkyginimas (MMA) – 380 eurų. Tačiau pagal vidutinį atlyginimą, kaimynai mus lenkia. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2016 m. III ketv.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas stengsis rasti bendrą kalbą su Rusija kovos su terorizmu ir ekonomikos raidos srityse, antradienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris. „Prezidentas D.Trumpas visada priima sprendimus, tiek susijusius su Rusija, tiek kitais klausimais, ir jis leido aiškiai suprasti, kad jei jam pavyks pasiekti susitarimą su Rusija, ko nepavyko padaryti kelioms ankstesnėms administracijoms, jis taip ir padarys.

Nuo šiol mažas 1000-io iš perkamiausių prekių kainas klientai ras „Maxima“ prekybos tinklo parduotuvėse. Šiandien prasidedančios kampanijos „Mažos kainos garantija“ metu nepriklausomų bendrovių kainų rinkėjai patikrins įprastas perkamiausių prekių kainas. Kainos be akcijų ir nuolaidų bus tikrinamos keturiuose prekybos tinkluose „Iki“, „Norfa“, „Lidl“ ir „Rimi“. Jei kuri nors prekė kitur kainuos mažiau – „Maxima“ mažins savo kainą, rašoma antradienį išplatintame pranešime.

Pastaraisiais metais pasaulis tapo dar didesnių iššūkių lauku. Prie balsadėžių atėję britai ir amerikiečiai išjudino nusistovėjusią politinę tvarką, Europoje vis labiau stiprėja populistinės partijos, nepavyksta rasti susitarimo ne tik dėl pabėgėlių krizės išsprendimo, bet ir ekonomikos skatinimo.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Pernai lapkritį EK analitikai prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2017 metais augs 2,7 procento. EK analitikų teigimu, kitąmet Lietuos ūkio augimas turėtų siekti 2,8 proc. (anksčiau - taip pat 2,8 proc.). „ES lėšomis bendrai finansuojamiems investiciniams projektams sugrįžus į įprastą lygį, tikimasi, kad atsigaus tiek privačios, tiek viešosios investicijos ir skatins ekonomikos augimą 2017 metais.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marine Le Pen ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o ECB nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą.

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla. Tačiau darbo jėgos augimo potencialas nesiimant papildomų priemonių beveik išnaudotas ir jau šiais metais gali pradėti mažėti.

Nežinau, ką pagalvotų mano paauglys sūnus, jei su juo pradėčiau kalbėti apie „šlamančiuosius“. Nors toks pinigų apibūdinimas iš inercijos vartojamas ir jis turi savo istoriją, tačiau jaunimui jis jau sunkiai suprantamas. Jaunoji karta yra neatsiejama nuo išmanumo ir naujovių, todėl jiems „šlamantieji“ kraustosi į elektroninę erdvę ir jų kišenėse tiesiog nebėra kam šlamėti. Akivaizdu, kad Lietuvoje netolimoje ateityje turėtų mažėti grynųjų pinigų vartojimas.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad rūkymas „suvalgo“ vieną dvyliktąją visame pasaulyje sveikatos apsaugai skiriamų lėšų ir pasauli ekonomikai daro didesnę nei 1,4 trln. JAV dolerių žalą. Žalingasis įprotis suvartojo maždaug du procentus pasaulinio bendrojo vidaus produkto, rodo ekspertų iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Amerikos vėžio draugijos išanalizuoti 2012 metų duomenys. Ir beveik 40 proc. šios naštos tenka besivystančioms šalims. 422 mlrd.

Pagal „Economist Inteligence Unit“ vertinimą, pusė pasaulio valstybių galima apibūdinti kaip stipresnes ar silpnesnes demokratijas. Pernai viena iš didžiausių ir įtakingiausių pasaulio demokratijų JAV dėl mažėjančio pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis iš stiprios demokratijos pavirto demokratija su trūkumais. Tuo tarpu Rytų Europos regione per pastaruosius dešimt metų demokratija susilpnėjo labiausiai.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. ir to meto kainomis siekė 38,56 mlrd. eurų. Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas augs dar sparčiau.  Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,7 proc. iki 10,038 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

Auganti ekonomika ne tik stiprina šalies įvaizdį pasaulyje, bet ir lemia geresnį gyvenimą žmonėms. Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs daug sparčiau nei praeitais. Tačiau ne eksportas bus pagrindinis tokio rezultato veiksnys. 2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.

Mažmeninės prekybos augimas 2016 metais paspartėjo iki 7 proc. Vangiai augant eksportui, o ES investicijoms vis dar nepasiekiant realios ekonomikos, vidaus vartojimas buvo pagrindinis BVP augimo variklis. Vis dėlto, atskaičiavus padidėjusius automobilių degalų pardavimus, mažmeninės prekybos apimtys paaugo tik 4 proc., arba 0,5 proc. mažiau, nei 2015-aisias. Šiais metais laukiama kylančių energijos kainų, kurios gali sumažinti automobilių kuro paklausą.

Augančios naftos kainos ir Rusijai draugiška naujoji JAV administracija didina lūkesčius dėl Rusijos ekonomikos atsigavimo. Nors Rusija išlieka svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, didelių vilčių į ją dėti nereikėtų. Tai ne tik pavojinga geopolitine prasme, bet ir gali kenkti Lietuvos ekonominiam progresui. Rusijos ekonomika stojasi ant kojų Rusijos ekonomika pamažu lipa iš duobės.

Lietuvos ekonomistai sako, kad pasaulio ūkiui galėtų kilti grėsmė, jei naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas imtųsi prekybos karų, tačiau toks scenarijus kol kas neatrodo labai tikėtinas. Respublikonui įžengus į Baltuosius rūmus, trumpuoju laikotarpiu finansų rinkos gali neigiamai reaguoti į jo politikos neapibrėžtumą. Lietuvoje ekspertai pataria stebėti JAV dolerio kursą, nes stipresnis doleris euro atžvilgiu galėtų skatinti eksportą į JAV.

Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų augimą. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neabejoja: emigracija Lietuvoje mažės, dramatiško scenarijaus pavyks išvengti.

Lietuvos gyventojai yra laimingesni už latvius ir estus, tačiau bendrai visų trijų Baltijos šalių gyventojai yra mažiau laimingi nei viso pasaulio gyventojai, rodo „Win/Gallup International“ ir „Baltic Market Insights“ Pasaulio barometras. Tyrimo duomenimis, 2016 metų pabaigoje 54 proc. lietuvių teigia esą laimingi, Estijoje šis rodiklis siekia 53 proc., o Latvijoje - 49 proc. Tuo metu globalus laimės indeksas 2016 metų pabaigoje rodė, jog 59 proc. pasaulio gyventojų jaučiasi laimingais.

Lietuva atsidūrė tarp inovatyviausių pasaulio ekonomikų. Maža to, kad pagal vieną reitingą lenkiame Baltijos šalis, kitame esame pirmi tarp besivystančių valstybių. Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis mato sričių, kur Lietuva dar galėtų pasitempti. „Bloomberg“ naujienų agentūros sudarytame šių metų inovatyviausių pasaulio ekonomikų sąraše šiemet Lietuva, kaip ir pernai, penkiasdešimties šalių sąraše yra 32-oje vietoje.

Vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas nedirbs premjero Sauliaus Skvernelio visuomeniniu konsultantu - jis turėjo patarti ekonomikos klausimais. S.Skvernelis pirmadienį atšaukė savo sausio 12 dienos potvarkį, kuriuo Ž.Mauricas nuo sausio 16 dienos paskirtas visuomeniniu konsultantu. Pats Ž.Mauricas BNS teigė, kad Vyriausybę konsultuoja jau daug metų, tačiau šios veiklos formalizuoti neketina.

Antradienį Davose 47-ąjį kartą prasideda iki sausio 20 d. vyksianti kasmetinė Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sesija, kurioje dalyvaus rekordinis skaičius delegatų – maždaug 3 tūkst., įskaitant kelias dešimtis valstybių ir vyriausybių vadovus, tarptautinių organizacijų vadovus bei garsius visuomenės veikėjus.

Rusijos ekonomika buksuoja labiau nei Sovietų Sąjungos stagnacijos laikais, o to pagrindinė priežastis – valdžios nenoras imtis esminių reformų, teigė Maskvoje vykstančiame „Gaidaro forume“ kalbėję ekonomistai. „Mes patekome į ilgą sulėtėjimo ciklą, kurio priežastys – ne vien tik naftos kainų kritimas ar sankcijos.

Statistikos departamentas trečiadienį paskelbė, kad išvykimą iš Lietuvos deklaravusių emigrantų skaičius pernai, lyginant su 2015 metais, išaugo. 2016 metais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 51 tūkst. emigrantų, tai yra 14,5 proc. daugiau negu prieš dvejus metus. BNS paklausė ekspertų, kodėl pernai vėl augo emigracija.

Pranešti, kad 2017-ieji veikiausiai bus intriguojantys, dinamiški ir atnešiantys begalę iššūkių, yra pernelyg banalu, nes akivaizdu, kad jie tokie ir bus. Apskritai kiekvieni nauji metai tokie ir būna, todėl tik nuo to, kaip esame pasirengę priimti naujus iššūkius, priklauso, kokią įtaką jie daro šalies ir mūsų pačių gyvenimui.

Koks buvo išskirtiniausias 2016-ųjų metų bruožas? Gal tai pergalingo populizmo ir protesto prieš elitą banga? O gal niekingas ir niokojantis ekstremizmas bei terorizmas? Arba skurdą sumažinusios, bet pajamų nelygybę padidinusios globalizacijos pažeidžiamumas ir status quo trapumas? Tikrai taip, tačiau yra kai kas, kas praeinančiais metais vienijo visus šiuos reiškinius. Prisiminkime kai kurias praeinančių metų naujienų antraštes.

Vadinamąsias šokiruojančias prognozes jau daugiau kaip dešimtmetį rengiantis Danijos investicinis bankas „Saxo Bank“ 2017 metams prognozuoja nepaprastai spartų Kinijos ekonomikos atsigavimą, Italijos bankų akcijų brangimą, Didžiosios Britanijos politikos apsisukimą 180 laipsnių kampu ir Europos Sąjungos (ES) norą keistis populizmo grėsmės akivaizdoje.

Įvairiausios tarptautinės organizacijos skelbia reitingus, kokios ekonominės, švietimo ar sveikatos sąlygos sudarytos šalyje. Dažniausiai pasitelkiama informacija surinkta iš valstybių statistikos departamentų neatskleidžia, kaip iš tikro jaučiasi žmogus. Londone esanti „Legatum“ institutas išleido jau dešimtąjį metinį šalių gerovės reitingą, kuriame aptaria 149 šalių ekonominę, verslo, valdymo, švietimo, sveikatos, asmeninės laisvės, socialinės aplinkos ir pan. padėtį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį naujuoju ekonomikos plėtros ministru paskyrė Maksimą Oreškiną, iki šiol užėmusį finansų viceministro postą. Ankstesnį ekonominės plėtros ministrą Aleksejų Uliukajevą, kuris įtariamas paėmęs 2 mln. JAV dolerių kyšį ir kuriam teismas skyrė namų areštą, V.Putinas atleido lapkričio 15 dieną. „Nors dirbate dar neilgai, bet... tai darote sėkmingai“, – sakė V.Putinas susitikime su M.Oreškinu.

Kibernetinės atakos iš Rusijos dabar yra tokios dažnos, kad Vokietija privalo išmokti dorotis su jomis kaip su kasdienio gyvenimo dalimi, antradienį sakė kanclerė Angela Merkel. Ji tai pareiškė pagrindinei Europos ekonomikai patyrus didžiausią visų laikų kibernetinį antpuolį.

Vilniaus apskrityje pernai sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 15,082 mlrd. eurų ir sudarė 40,4 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje pernai sukurta 19,8 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje - 11,6 proc., arba atitinkamai 7,395 mlrd. ir 4,316 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Pernai Šiaulių apskrityje sukurta 7,2 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje - 6 proc.

JAV prezidento rinkimus laimėjusio respublikono Donaldo Trumpo tiesioginė įtaka Lietuvai bus minimali, sutaria kai kurie Lietuvos verslininkai. Jie nesutaria, kaip atrodys JAV ekonomika, Baltiesiems rūmams šeimininkaujant aštria retorika pagarsėjęs verslo magnatas, tačiau sutariama, kad įtaka Lietuvai pasireikš per ES ir JAV santykius. „Jeigu atvirai, tai Lietuvai tikrai neturės tokios didelės reikšmės, jeigu žiūrėti ekonomiškai.

Nors teigiama, kad D. Trumpas yra netikėčiausias kandidatas į JAV prezidentus per visą istoriją, reakcija į Trumpo laimėjimą rinkimuose nebuvo netikėta: rinkas trumpam užvaldė emocijos. Pinigai tekėjo į saugesnes turto klases – Šveicarijos frankas, Japonijos jena, Vyriausybės obligacijos. Per kelias valandas aukso kaina pakilo apie 3 proc., panašiai atpigo nafta. Labiausiai nukentėjo regiono akcijų rinkos ir Meksikos pesas – kone idealus JAV rinkimų eigos lakmuso popierėlis.

JAV prezidento rinkimus laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, įveikęs demokratų atstovę Hillary Clinton. Jis po aštuonerių demokrato Barako Obamos valdymo metų oficialiai pradės eiti pareigas nuo 2017 metų sausio 20 dienos. Po rinkimų paaiškėjo, kad respublikonų partija JAV turės daugumą ir Senate, ir Atstovų rūmuose, todėl D. Trumpui bus daug lengviau įgyvendinti savo siūlomus sprendimus.

Abiejų kandidatų į Jungtinių Valstijų prezidentus ekonominiai planai labai greitai neteko amerikiečių dėmesio, nes vienos skandalingiausių prezidento rinkimų kampanijų šalies istorijoje metu buvo naudojami visai kiti argumentai, ir apie ekonomiką buvo kalbama tik bendromis frazėmis.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė teigia, kad iš rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio išgirdo patikinimą, jog skubotų sprendimų ekonomikoje nebus. Anot jos, konkrečių sprendimų apie didesnį valstybės vaidmenį ekonomikoje, steigiant alkoholio prekybos monopolius ar valstybinių vaistinių tinklą, nėra, o atlikus skaičiavimus bus aišku, ką reiktų keisti.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur. Viena pagrindinių problemų, kurią nurodė TVF – realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5–3 proc.). Tai reiškia, kad mūsų ekonomika galėtų augti daug sparčiau, o pasak TVF tam įtaką turi ir didžiulis nedarbas Lietuvoje.

Prieš dvejus metus Rusijai paskelbus maisto produktų embargo Lietuva buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama ekonomika Europos Sąjungoje, tuo tarpu Rusijos rublio nuvertėjimas ir ekonomikos susitraukimas reiškė mažėsiančią ir kitų prekių bei paslaugų paklausą. Tačiau žiūrint vien į ilgalaikę visos Lietuvos pramonės augimo trajektoriją įžvelgti Rusijos krizės įtaką gana sunku.

Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2016 metais labiausiai atsilieka nuo potencialaus šalies BVP tarp Baltijos valstybių. Tam įtakos turi didžiulis nedarbas, kurį įmanoma įveikti tik per sparčiai nekeliant atlyginimų. Visgi mokesčių efektyvumo prasme Lietuva lenkia Latviją, tačiau atsilieka nuo Estijos. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose yra nedidelis realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5-3 proc.

Didžiosios Britanijos pirmąkart per pastaruosius septynerius metus nėra patraukliausių investicijoms šalių pirmajame penkete, pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasis „Ernst & Young“ naujausia tyrimų ataskaita „Global Capital Confidence Barometer“. Didžiosios Britanijos audito ir konsultavimo paslaugų bendrovė perspėja, jog britų apsisprendimas trauktis iš Europos Sąjungos neabejotinai sumažins tarptautinių investicijų srautus į jų šalį. Didžioji Britanija šiame penkete buvo nuo 2009-ųjų.

Gruodį Italijos piliečiai balsuos, ar priimti dabartinės vyriausybės pasiūlytas konstitucines reformas. Italijos ministro pirmininko Matteo Renzi inicijuotos reformos siekia pertvarkyti parlamentą ir sustiprinti šalies politinę sistemą. Deja, kaip ir Brexit balsavimo atveju, Italijos gyventojai gali pasirinkti išreikšti savo nepasitenkinimą ekonomika ir gyvenimo kokybe, balsuodami prieš bet kokius vyriausybės siūlomus pokyčius.

Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos padėtį, SEB banko vyriausias ekonomistas išskyrė skaudžiausią sritį Lietuvai – tiesioginių investicijų trūkumą. Tarsi infekcija, be šių investicijų ligos persimeta ir į kitus ekonomikos sektorius. Investiciniu požiūriu, Lietuva net neinvestuoja tiek, kiek ji investavo iki 2008 metų. Nepasiekę prieškrizinio lygio, negalime daug tikėtis ir iš naujos darbo jėgos atėjimo, komentuoja ekonomistas.

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.