Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad prognozės yra teigiamos, tačiau viską lems išoriniai veiksniai.
„Gera žinia, kad ekonomika augs vidutiniškai po 2,5 proc. Bloga žinia, kad norėtųsi augti žymiai daugiau. Nepaisant to, kad augimas Lietuvos atžvilgiu yra minimalus, jis bus spartesnis, nei euro zonos augimo vidurkis. Daug įtakos daro išorinis neapibrėžtumas, kadangi esame nedidelė ekonomika. Mums reikės žiūrėti, kaip vystysis Didžiosios Britanijos pasitraukimas rutuliosis. Taip pat dėl rinkimų kitose didžiosiose valstybėse. Ir geopolitinė situacija dėl didelio gerai žinomo kaimyno taip pat neaiški“, - sako V.Šapoka
Pasirodo infliacijos požymiai
Visgi, anot finansų ministro, jeigu norima grįžti prie prieš krizė buvusių tempų, be paspirties to nebus įmanoma padaryti. Taip pat, pasirodo pirmieji infliacijos požymiai. „Jeigu norime augti sparčiau, turime daryti esmines struktūrines reformas, didinti produktyvumą. Grįžti prie tokių tempų, kurie buvo 2008 metais, be postūmio yra neįmanoma. Nors ekonomikos potencialas nėra didelis ir produktyvumo augimas yra lėtėjantis, Lietuvoje jau pasirodo infliacijos požymiai. Ir tiek išoriniai, tiek vidiniai ženklai turėjo ir turės įtakos. Tai ir energetinių išteklių kainos augimas, maisto produkto žaliavų kainų augimas. Taip pat ir vidiniai veiksmai: didėjanti įtampa darbo rinkoje, sparčiai augantys atlyginimai, kurie jau daro įtaką aukštesnėms paslaugų ir prekių kainoms“, - teigia finansų ministras.
„Spaudimas infliacijai didėja, produktyvumas lėtėja, tokioje ekonominėje situacijoje, smarkiai didinti išlaidas tikrai nebūtų protinga, nes tai neprisidėtų prie visuomenės gerovės, kad ir kaip garsiai tuos pažadus norisi dalinti“, - pasakoja finansų ministras Vilius Šapoka.
Prognozuojama, kad augs visi trys pagrindiniai ekonomikos varikliai: vidaus vartojimas, investicijos ir eksportas. Palyginimui, praeitais metais investicijų praktiškai nebuvo, vidaus vartojimas buvo neigiamas ir jis neprisidėjo prie ekonomikos augimo, tai lėmė ES lėšų sumažėjimas. Eksporto augimas pernai taip pat buvo neigiamas, tad skatinti ekonomikos per vartojimą, ypač didėjant infliacijai, nėra tikslo. Norint tai daryti reikėtų kurti naujas ilgalaikes darbo vietas.
Scenarijus atsargus
Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Saulė Iždonaitė-Karalevičienė sako, kad scenarijus yra atsargus, bet tinkamas formuojant kitų metų biudžeto projektą. Tačiau esminis situacijos pokytis – valdžios sektoriaus perteklius.
„Pagal Statistikos departamento paskelbtus išankstinius, bet dar „Eurostat“ dar nepatvirtintus duomenis, Lietuvoje pernai pirmą kartą buvo fiksuotas valdžios sektoriaus perteklius – 112 milijonų eurų. Ir tai buvo pirmieji metai, kai skola per metus sumažėjo 2,5 procentų BVP. Lietuva, visgi, nėra išskirtinė. Valdžios sektoriuje fiskalinių rizikų pasiskirstymas yra neigiamas“, - sako Valstybės kontrolės darbuotoja S.Iždonaitė-Karalevičienė.
„Mes matome du scenarijus: atsargųjį ir gerais norais grįstą. Manome, kad per didelio optimizmo kaina yra per didelė. Ir parengę tokį scenarijų mes rizikuotume nesurinkti pajamų, o tam įvykus turėtume tik dvi alternatyvas: arba mažinti išlaidas, arba didinti skolą, kuri ir taip yra didelė. Pasirinkę vadovautis atsargiu scenarijumi, mes galime tikėtis ir viršplaninių pajamų“, - pasakoja Valstybės kontrolės atstovė.
Nors perteklinis valstybės sektorius teikia vilčių, visgi, ypatingai džiūgauti nereikėtų. „Pagal šių metų biudžetą rezerviniame fonde, tos viršplaninės pajamos turėtų būti maždaug 190 milijonų eurų dydžio, arba 0,5 proc. prognozuojamo 2017 metų BVP. Palyginimui, estai 2016 metų pabaigoje savo rezerviniame fonde buvo sukaupusi daugiau, nei 2 milijardus eurų, arba 9,8 proc. BVP“, - pasakoja S.Iždonaitė-Karalevičienė.
Džiaugiasi ne visi
Audimo komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė pritarė, kad scenarijus yra realus. Tačiau jai daugiausiai klausimų kelia investicijų sukeltas ekonomikos prieaugis.
„Čia tik scenarijus, bet finansų ministerija prognozės atlieka pakankamai taikliai ir profesionaliai. Tad projekcijų kvestionuoti nematau jokio pagrindo. Investicijų šaltiniai - prieaugis ženklus. Investicijos privačios, viešosios, kas yra dominuojantis investicijų prieaugio dalykas? Darbo užmokestis auga sparčiau, nei kainų lygis. Realus prieaugis yra, bet turime visuomenėje grupes, kurių pajamos neauga ir neauga pakankamai ilgą laiką. Ir tai yra tie žmonės, kurie ant savo kupros labiausiai neša tą kainų lygio augimą. Nes jų darbo užmokestis yra apatiniame pajamų lygyje. Ką Vyriausybė planuoja su tuo daryti?“, - klausė Seimo narė.
