ekonomika

Valdantieji nenustoja džiūgauti, kad kitų metų valstybės biudžetas, kaip niekad iki šiol, bus perteklinis bei išskirtinai socialiai orientuotas. Ir nors socialinei apsaugai kitąmet išties ketinama atriekti nemenką biudžeto pyrago dalį, Seimo nariai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vidurinioji klasė ir vėl nesulaukė valdžios dėmesio. Pagal dabartinį 2018 m. valstybės biudžeto projektą, kitąmet socialinei apsaugai ketinama skirti per 1,8 mlrd. eurų, pernai ši suma kiek viršijo 1,5 mlrd. eurų.

Aplinkos ir Kultūros ministerijų vadovai, antradienį susitikę tartis dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, išsiskyrė be rezultatų. Abiejų ministerijų atstovai sako sutariantys, kaip koreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, bet aiškina, kad stringa derinimas žemesnėse institucijoje. „Užstrigome tame etape, kad pirmas Vyriausybės protokolinio nutarimo punktas nėra vykdomas.

 Didžiosios Britanijos vartotojai ir įmonės sulaiko investicijas dėl neapibrėžtumo, kuri sukūrė derybos dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), vadinamojo „Brexit“, trečiadienį pareiškė Jungtinės Karalystės iždo sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas). „Mano bendra nuomonė apie ekonomiką yra ta, kad iš esmės padėtis yra gera, – kalbėdamas Bendruomenių Rūmų Iždo komitete sakė jis.

Finansų ministras Vilius Šapoka pabrėždamas, kad didžiulė pajamų nelygybė tampa stabdžiu Lietuvos ekonomikos augimui, tačiau iš esmės nelygybė yrą sąžininga. Problema ta, kad daug dirbantys neišbrenda iš skurdo. Pasak V. Šapokos, pajamų nelygybė nėra vien Lietuvos fenomenas: vos 1 proc. pasaulio turtingųjų turi sukaupę virš 50 proc. viso pasaulio turto. Tad lygiava – nėra išeitis, tai parodo ir istorijos pamokos, sako jis. „Lygiava priešinga žmogaus prigimčiai.

Finansų ministras kartoja, kad 2018 metų valstybės biudžetas bus perteklinis. Tačiau Vilius Šapoka kol kas neatskleidžia konkretaus pajamų ir išlaidų plano. „Esame numatę perteklinį biudžetą. Tam, kad tos laikinos pajamos, kurios yra iš ekonomikos šildymo, kad neprisiimtume ilgalaikių įsipareigojimų, nes valstybės finansų sistemos stabilumo prasme tokių įsipareigojimų prisiėmimas būtų neatsakingas poelgis“, - trečiadienį Seime žurnalistams sakė V.Šapoka.

Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties gerinimą. Nors nėra abejonių dėl to, kad skurstančiaisiais reikia pasirūpinti, tačiau nederėtų pamiršti ir viduriniosios klasės – bet kurios ekonomikos stuburo ir vartojimo variklio.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

Metai iš metų mažėjantis Lietuvos gyventojų ir darbo jėgos skaičius prognozuoja liūdną ateitį – mažam darbuotojų skaičiui teks išlaikyti visą valstybę. Ar tai reikš didesnius mokesčius ir mažesnes socialines išmokas? Anaiptol, nes politikai ir ekonomistai siūlo imtis pramonės ir valstybinio sektoriaus robotizavimo. Finansų ministerijos pristatytame Ekonominės raidos scenarijuje 2017–2020 m. 0,2 proc. sumažintas dirbančiųjų skaičius.

Jeigu ko ir turėjome pasimokyti iš ekonominių krizių, tai – atsidėti „juodai“ dienai. Būtent tokį pasiūlymą – valstybei susirūpinti rezerviniu fondu – Seime iškėlė konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau ekonomistai parlamentaro idėją vertina itin kritiškai ir primena, kad kaupti pinigus, kai ir taip esame skolingi – nelabai logiška. 2017 m. valstybės biudžeto deficitas siekia apie 500 mln. eurų, tačiau šiemet pavyko surinkti 22,5 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi.

Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana reikšmingai sumažėti. „Ekonomikos augimą iš esmės skatina su eksportu susiję veiksniai – sustiprėjusi ekonominė padėtis užsienio šalyse ir gausesnės investicijos. Tačiau įsibėgėjusią plėtrą gali pristabdyti darbuotojų stygius.

Sužinoti, kad daugiau nei dešimtmetį papildomai kaupta pensija gali būti nebe jūsų – karti piliulė. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketinimą nusavinti gyventojų pensijų fonduose sukauptas lėšas, ekonomistai ir teisininkai piktinasi, kad valdžia nesupranta, ką daro, ir beda pirštu į valdančiųjų klaidas.

Lietuvos ekonomika, skatinama sparčios eksporto plėtros bei produktyvių investicijų, šiemet turėtų augti 3,6 proc., prognozuoja Finansų ministerija. Šių metų kovą ministerijos analitikai prognozavo kuklesnį, 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. „Matome spartų ekonomikos augimą, mažėjantį nedarbą bei eksporto plėtrą. Mūsų tikslas ne tik išlaikyti tokį pagreitį, bet ir visomis įmanomomis fiskalinėmis priemonėmis išvengti galimo ekonomikos perkaitimo.

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto augimą, o plūstelėjusios ES paramos lėšos suteikė laikiną postūmį investicijų augimui. Vidaus vartojimas taip pat augo sparčiau nei prognozuota, namų ūkiams plačiai atveriant savo pinigines nežiūrint įsibėgėjančios infliacijos.

Lietuva ekonominio išsivystymo lygiu Estiją pasivys 2031 metais, jei šalių ekonomikos augs dabartiniais tempais, pareiškė Estijos SEB analitikas Mihkelis Nestoras. Anot jo, Latvijai tam prireiks dar daugiau metų - ji Estiją pasivys 2038 metais. Tokias prognozes M.Nestoras argumentavo dabar sukuriamo bendrojo vidaus produkto verte viena šalies gyventojui, taip pat ekonomikos augimo sparta. Anot jo, Estijoje ši dalis - 22 proc. didesnė negu Lietuvoje ir 27 proc. solidesnė negu Latvijoje.

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių. SEB banko grupės ekonomistai mano, kad ateinančiais metais euro zonos ūkis dėl eksporto ir investicijų didėjimo augs dar greičiau negu šiemet – 2,2 procento.

Šių metų pradžioje sparčiai gerėję lūkesčiai virsta kūnu – daugelyje pasaulio šalių ekonomikos augimas įsibėgėja. Sparčiau auganti pasaulinė prekyba, atsigaunančios didžiosios euro zonos valstybės bei kiti veiksniai turėjo teigiamos įtakos ir Lietuvos ekonomikai. Pasaulio ekonomikoje – ciklinis pakilimas Beveik dešimtmetį Europos valstybių ekonomikos augo labai vangiai – augimą stabdė pasaulinė finansų krizė, vyriausybių skolos krizė, fiskalinė konsolidacija bei politinė įtampa.

Lietuvos socialdemokratai deklaruoja norintys reabilituotis ir pagaliau imtis kairiosios socialdemokratinės politikos, tačiau jų įregistruoti pasiūlymai mokesčių pertvarkai kelią klausimą – ar tikrai? Ekonomisto Nerijaus Mačiulio akimis, vienas iš socdemų pasiūlymų – progresiniai mokesčiai – toli gražu ne socialdemokratiški. O likę? Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai pradėjo registruoti siūlymus planuojamai mokesčių pertvarkai.

Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui daugiausiai nerimo Lietuvos ekonomikoje šiuo metu kelia besiplečiantis vidaus vartojimas. Premjeras norėtų, kad ekonomikos augimą skatintų ne vartojimas, o didėjantis eksportas ir darbuotojų produktyvumas. „Didžiausias nerimas ko gero susijęs su mūsų ekonomikos augimu yra tai, kas vyksta su mūsų vidaus vartojimu - dideliu vidaus vartojimu.

Kas anksčiau atrodė tik vienas galimų scenarijų, dabar po truputėlį ima virsti realybe. Byrantys JAV ir Kinijos santykiai pasaulį gali nuvesti prie prekybos karo, o tai atsigirstų ir Lietuvoje. Tačiau analitikai nesutaria, daugiau naudos ar žalos iš to mes turėtume. Neseniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kinija iš JAV įmonių vagia technologijas ir intelektinę nuosavybę. Jei tai pasirodys tiesa, grasinama imtis ekonominių sankcijų, o tai įpliekstų prekybos karą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo pradėti diskusiją dėl Fiskalinės drausmės įstatymo pataisų. Savo „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis teigia, kad mūsų prioritetas turėtų būti ne rezervo kaupimas, o Lietuvos žmonių gerovė. Tačiau ekonomistai teigia, kad už šį pasiūlymą mokėti atsieis ateities kartoms. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis rašo neabejojantis, kad Lietuvai būtinas Fiskalinės drausmės įstatymas, tačiau jame esą per daug mechanikos.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį prilygo visos Europos Sąjungos (ES) šalių BVP augimui, skelbia Eurostatas. Lietuvos ekonomika per ketvirtį – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu - ūgtelėjo 0,6 procento. Tokį augimą demonstravo ir visa bendrija. Sparčiausiai BVP per ketvirtį augo Čekijoje (2,3 proc.), Švedijoje (1,7 proc.) ir Rumunijoje (1,6 proc.), rodo trečiadienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys.

Daugiau nei milijonas jau emigravo, trečdalis likusiųjų skursta, beveik niekam gyvenimas negerėja, kainų augimas gerokai lenkia pajamų augimą – ne kartą girdėtas naratyvas, bet, kiek jame tiesos? BVP ar eksporto augimas daugeliui nieko nesako ir nieko nereiškia, bet ką rodo kiti, labiau apčiuopiami rodikliai? Kad ir kur mūsų požiūrio atspirties taškas - euro įvedimas ar prieškriziniai metai - progresą, bent jau materialinį, paneigti sunku.

Vieno didžiausių Lietuvoje verslo koncernų „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas Darius Mockus su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ginčijasi dėl papildomai priskaičiuotų mokesčių už parduotas akcijas. Tai BNS patvirtino D.Mockaus advokatė Inga Žemkauskienė, neatskleidusi mokesčių sumos. Dienraštis „Lietuvos rytas“ trečiadienį rašo, kad mokesčių inspektoriai D.Mockui apskaičiavo beveik 2 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.

Kai kurie Europos eksportuotojai ima nerimauti dėl stiprėjančio euro, kurio kursas, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose beveik pasiekęs paritetą su JAV doleriu, pastebimai atsitiesė. Tačiau analitikai mano, kad ekonomikos augimui dėl to tiesiogiai kylanti rizika yra nedidelė. Praėjusį trečiadienį euro kursas pakilo iki 1,1910 JAV dolerio, pasiekęs aukščiausią nuo 2015 metų sausio mėnesio lygį, tačiau vėliau šiek tiek smuko.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklio augimas vienam žmogui per pastaruosius 16 metų viršijo prognozes, o tam didelės įtakos turėjo gerėjantis valstybės institucijų darbas, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) apžvalga. „Baltijos šalių konvergencija, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, yra nuostabi.

Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus. Vis dėlto, didžiausia vidutinio laikotarpio rizika išlieka per menkas ekonomikos potencialo augimas. Į priekį stumia eksportas Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augo 3,9 proc.

Lietuva vis tvirčiau jaučiasi tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje, o šalies viduje kylanti ekonominių vertinimų kreivė parodo vis didesnį rinkos dalyvių optimizmą ir teigiamus lūkesčius dėl ateities. Po energingo šuolio pirmąjį ketvirtį, Lietuvos ekonomika nepraranda pagreičio. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas Lietuvoje išaugo 3,9 proc.

Lietuvos ūkio plėtra tebėra sparti, antrąjį ketvirtį ji buvo nežymiai lėtesnė nei pirmąjį. Labiausiai prie sparčios ūkio plėtros prisideda pagerėjusi tarptautinė aplinka, lemianti tarptautinės prekybos pagyvėjimą, kuriuo naudojasi užsienio prekybai atviros ūkio veiklos, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba ir transportas. Šių metų antrąjį pusmetį Lietuvos ūkis turėtų išlaikyti panašų plėtros tempą. Mažiau palankios ūkio raidos rizika tebėra aktuali, nors pastaruoju metu ji yra sumažėjusi.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2016-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 3,9 proc. ir to meto kainomis siekė 10,339 mlrd. eurų. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2016 metų sausio-birželio mėnesiais, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4 proc. iki 19,561 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas įgauna tvirtesnį pagrindą, nes spartėjantis augimas Kinijoje, Europoje ir Japonijoje atsveria lėtėjimą Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, sekmadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau darbo užmokesčio augimas tebėra vangus, dėl to gali padidėti įtampą, kai kurias šalis skatinanti imtis labiau globalizacijai priešiškos politikos, o pastangos sušvelninti finansų sektoriaus reglamentavimą, kuris buvo nustatytas po 2008 metų krizės, gali...

Siekiant pritraukti daugiau investicijų ir pasirūpinti Lietuvos verslo interesais užsienyje, Vyriausybėje iškelta idėja ambasadose dirbančius komercijos atašė pakeisti specializuotais įstaigų atstovais. Idėjos šalininkai sako, kad atstovus būtų galima skirti ir atšaukti lengviau, o jie būtų labiau orientuoti į rezultatą. Kritikai perspėja negriauti esamos sistemos, ir ragina labiau koordinuoti ekonominį atstovavimą tiek Vilniuje, tiek Lietuvos ambasadose užsienyje.

Šių metų pirmąjį pusmetį emigracijos srautai galėjo augti dėl pragyvenimo nelygybės ar kainų augimo, tačiau neatmestina ir tai, kad išvykimą deklaravo anksčiau emigravę asmenys, teigia BNS kalbinti ekspertai. „Tendencija yra nemaloni, nes ekonomika, formaliai žiūrint, atsigauna: jeigu ekonomika lemia migraciją, jai atsigaunant, turėtų lėtėti emigracijos srautai.

Burbulu dažniausiai vadinama neracionaliais lūkesčiais pagrįsta, nuo realybės atitrūkusi ir izoliuota situacija, kuri, anksčiau ar vėliau turi baigtis. Finansų rinkose ir ekonomikoje burbulas yra situacija, kuomet aktyvo kaina atitrūksta nuo tikrosios jo vertės. Šiuo metu galima įžvelgti besipučiančių burbulų kai kuriose nekilnojamojo turto, vertybinių popierių ir, ypač, kriptovaliutų rinkose.

Ekonomistai tvirtinta, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja. Nedarbas mažėja, atlyginimai auga, o kainos esą kyla ne taip greitai. Tačiau tai tik vidurkiai. Realybėje yra dvi Lietuvos – Vilnius ir likusi Lietuva. Ir ši praraja kuo toliau, tuo darosi vis gilesnė. „Darbo užmokestis kyla ne tik didmiesčiuose, bet taip pat ir regionuose. Skirtumai didesni yra lygyje. Darbo užmokestis vis dėlto didmiesčiuose didesnis, regionuose yra mažesnis, bet čia yra lygio klausimas, o ne augimo.

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali būti labai naudingi pašnekovai, kurie gali papasakoti daug įdomių dalykų, tik reikia mokėti su jais kalbėti.

Tobulėjant informacinėms technologijoms dalijimosi ekonomikos principu veikiančių įmonių skaičius sparčiai auga, o sėkmingas startuolių įsitvirtinimas rinkoje sulaukia vis daugiau investuotojų susidomėjimo. Atsakingai plėtojamas verslo modelis sukuria naujas galimybes vartotojams ir verslui, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Apie dalijimosi ekonomikos bumą, jos perspektyvas ir tarpusavio skolinimąsi kalbėjomės su KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) prof. dr.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinėje kalboje neskirta dėmesio verslui bei ekonomikai, tačiau taikliai įvardinta, kad Lietuvoje trūksta reformų, teigia užsienio investuotojus vienijančio „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė. „Prezidentė yra politikė, dėl kurios man nebūna svetimos gėdos, tai tą kalboje išlaikė. Kalba buvo griežta ir pamokanti, bet verslui dėmesio skirta mažai.

Lietuva šiemet, kaip ir praeitais metais, pripažinta 36-a ramiausiai šalimi tarp 163 pasaulio valstybių, rodo nevyriausybinio Ekonomikos ir taikos instituto paskelbtas naujausias Pasaulinis taikos indeksas (Global Peace Index, GPI). Tyrėjai nurodė (https://goo.gl/cxHCWU), kad Lietuva pagal GPI užima tarpinę padėtį tarp Baltijos šalių: Latvija sąraše užėmė 32-ąją, o Estija – 37-ąją vietą. Šių šalių padėtis, lyginant su praeitais metais, irgi nepakito.

Anot verslininkų, praėjusi vasara buvo kaip reta prasta, tačiau visų keturių Lietuvos kurortų verslui peržiemoti pavyko palyginti gerai. „Pernykštį sezoną ne vienas Lietuvos kurortų verslininkas yra pavadinęs pačia prasčiausia vasara per daugelį metų, - sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, - tiesa, to nepatvirtina statistikų duomenys, pagal kuriuos per devynis 2016 m. mėnesius visuose keturiuose Lietuvos kurortuose turistų buvo apgyvendinta gerokai daugiau ir šis prie...

Užsienyje dirbusiems žmonėms – gera žinia, tiesa, tai jiems primenama toli gražu ne pirmą kartą. Užsienyje dirbę lietuviai turi galimybę susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius. Priklausomai nuo išdirbto laikotarpio, mokestinės šalies, gautų pajamų ir kitų faktorių tautiečiams gali priklausyti ir labai įspūdingos sumos. Grąžintina suma taip pat priklauso ir nuo neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) toje, šalyje, kur buvo dirbta. Pavyzdžiui, Vokietijoje NPD 2016 metais buvo 8652 Eur.

Danija – pavyzdys, kuriuo norėtų sekti kiekviena valstybė ir priešiškoji Graikija, kuria nenorėtų tapti nei viena šalis. Kur tarp jų atsiduria Lietuva? Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų. Ekonomistas tikina, kad yra išeitis, kuri leis pasukti Skandinavijos keliu.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas sparčiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2016 metais, augo 4,1 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis augimas fiksuotas tik Rumunijoje (5,6 proc.). Latvijoje metinis BVP augimas šiemet siekė 3,9 proc., Estija duomenų Eurostatui dar nėra pateikusi.

Gegužės 15 d., pirmadienį, Lietuvoje prasidėjo jau šeštus metus iš eilės rengiama akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šešėlinės ekonomikos problemas. Šiemet akcijos iniciatoriai ragina atsigręžti į regionus.

Siekdama prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Lietuva per pastaruosius dvejus metus padarė didelę pažangą, sako vienas EBPO vadovų. Anot Douglaso Frantzo, jei procesas vyks sėkmingai, šalis prie ekonomiškai stiprių, skaidrių ir inovatyvių valstybių klubo galėtų prisijungti 2018 metais.

Pirminėms prognozėms rodant, kad Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjo centristas Emmanuelis Macronas, BNS pateikia penkių svarbiausių dvišalių Vilniaus ir Paryžiaus santykių aspektų apžvalgą. EKONOMIKA. Prancūzija yra antra didžiausia euro zonos ekonomika po Vokietijos, bet jos ekonominiai ryšiai su Lietuva yra silpni. Prancūzijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekia 378 mln. eurų ir nepatenka į didžiausių investuotojų dešimtuką.

Gerokai patuštėjo „Sodros“ skolininkų kišenės. 30-čiai tūkstančių gyventojų nurašyta 0,91 mln. eurų nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Skolų nurašymas vyko nuo kovo 25 iki balandžio 26 dienos. Tačiau jau anksčiau pradėtos nurašinėti mažos skolos. Balandį patuštino sąskaitas „Pirmieji nedidelių – 31,50 eurų – įsiskolinimų nurašymai nuo banko sąskaitų savarankiškai mokėti turintiems asmenims buvo vykdyti nuo 2016 m. gruodžio mėn. vidurio.

Seimui svarstant įvesti privalomas etnologijos pamokas ar trumpinti vaikų atostogas, ekonomistai stebisi – negi nėra svarbesnių darbų? Ekspertai sako, kad valdžia švaisto laiką šalutiniams klausimams, kol ekonomikos srityje laukia galybė neišspręstų problemų. Garsioji Maslow poreikių piramidė aiškiai iliustruoja – visų pirma žmogus turi būti sotus ir saugus, tik tuomet jam rūpės kultūra ir saviugda.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, jog šalies įmonės turėtų atsargiai vertinti Rusijos ekonomikos atsigavimą. „Mums įdomios ir svarbios TVF ekspertų įžvalgos apie Rusijos ūkio padėtį, nes Lietuvą su šia valstybe vis dar sieja glaudūs ekonominiai santykiai: ji tebėra didžiausia mūsų eksporto rinka.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog trišalis - Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų - susitarimas dėl atlyginimų didinimo yra gera intencija, tačiau yra neįgyvendinamas, nes valstybė negali priversti privačių įmonių jo laikytis. „Intencija iš principo yra gera. Noras, kad verslas įsipareigotų arba žiūrėtų į mūsų darbuotoją kitomis akimis negu buvo iki šiol, nes mūsų atlyginimai yra vis dar mažiausi regione. Atlyginimai auga dėl ekonominio augimo. 5-6 proc.