„Kilsiančios darbo pajamos sudarys galimybes gyventojams gausiau vartoti, ir tai bus vienas iš ekonomikos augimo veiksnių. Tiesa, vartojimas neturėtų didėti tiek daug, kiek jis didėjo pastaraisiais metais, nes kainos, kaip prognozuojama, kils daugiau, o darbo pajamos, minimaliajam darbo užmokesčiui nebedidėjant, – mažiau nei pernai“, – sako Ernestas Virbickas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas.
Jis pažymi, kad praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis pakilo daugiausia nuo ekonomikos atsigavimo po pasaulinės finansų krizės – 7,9 proc.
Tiesa, didėjo ir minimalusis darbo užmokestis, tačiau darbo atlygio raida fiksuojama veržli net ir pašalinus jo poveikį. Svarbu tai, kad darbo atlygis auga daug daugiau nei darbo našumas.
Bet dėl didėjančios vidaus paklausos, investicijų ir palankesnių mūsų gamintojams sąlygų eksporto rinkose augančią šalies ekonomiką, pasak Ernesto Virbicko, vis labiau veiks darbo rinkos problemos. Į ją kasmet įsiliejant vis mažiau jaunų gyventojų ir daliai asmenų emigruojant, įmonių galimybės plėsti veiklą bus ribotos, nes jos jaus spaudimą dėl darbo užmokesčio ir turės ieškoti naujų sprendimų gerinti konkurencingumą.
„Dėl didesnių naftos kainų, veikiančių kitų prekių ir paslaugų kainas, šiemet numatomą infliacijos šoktelėjimą vertiname kaip trumpalaikį. Prognozuojame, kad kitais metais infliacija sumažės“, – sako Ieva Skačkauskaitė, Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė.
Pasak jos, ilgą laiką pasaulinių naftos kainų nuosmukis buvo palankus vartotojams ir mažino infliaciją. Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) sutarus apriboti naftos išgavimo apimtį, energijos išteklių kainos išaugo, o nuo 2016 m. lapkričio mėn. ėmė didinti vartotojų kainų lygį Lietuvoje, visų pirma, kelti degalų kainų lygį.
