Kauno apskrityje pernai sukurta 19,8 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje - 11,6 proc., arba atitinkamai 7,395 mlrd. ir 4,316 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys.
Pernai Šiaulių apskrityje sukurta 7,2 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje - 6 proc. BVP, o Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių indėlis į šalies BVP neviršijo 4 proc. ribos.
Kaip ir ankstesniais metais, palyginus vienam gyventojui tenkantį BVP su šalies vidurkiu, lyderių pozicijų neužleidžia Vilniaus (145,5 proc.) ir Klaipėdos (103 proc.) apskritys. Kauno apskrityje vienam gyventojui sukurtas BVP pernai nesiekė šalies vidurkio ir sudarė 99,2 procento.
Daugiausia nominalusis BVP vienam gyventojui 2015 metais padidėjo Panevėžio (4 proc.), Vilniaus (3,4 proc.) ir Šiaulių (3,3 proc.) apskrityse. Šalies nominalusis BVP, tenkantis vienam gyventojui, ūgtelėjo 3 procentais.
Pernai atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų nesumažėjo. Vilniaus apskrityje vienam gyventojui tenkantis BVP du kartus viršijo Alytaus, Marijampolės, Utenos ir Tauragės apskričių gyventojams tenkantį BVP.
