O ekspertai jau nuo pat pradžių matė rimtų trūkumų abiejų kandidatų programose ir pabrėžia, kad tiek demokratės Hillary Clinton, tiek ir jos varžovo respublikono Donaldo Trumpo programos kelia tam tikrą grėsmę Jungtinių Valstijų ekonomikai.
Kursas į kairę
H. Clinton ekonominės programos keliama grėsmė, rodos, yra ne tokia matoma, tačiau tai nereiškia, kad ji yra mažesnė už D. Trumpo, rašo „The Wall Street Journal“. Demokratai ketina tęsti kadenciją baigiančio prezidento Baracko Obamos kursą, tačiau H. Clinton, kalbant beveik apie visus vidaus politikos klausimus, gerokai labiau linksta į kairę, nei pačius drąsiausius savo sprendimus padaręs B. Obama.
Pavyzdžiui, H. Clinton nori padidinti mokesčius, pirmiausia labiau pasiturintiems, ir didinti valstybės išlaidas socialinėms programoms ir subsidijoms, kas taps dar didesne našta šalies biudžetui.
Be to, H. Clinton pasisako už privataus sektoriaus stiprinimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Tačiau tuo pačiu ji ragina griežtinti reguliavimą beveik visose ūkio srityse, ypač finansų sektoriuje. Be kita ko demokratė nori apriboti vadinamąją mokesčių inversiją – amerikiečių kompanijų bėgimą iš šalies dėl mažesnių mokesčių kitose šalyse.
Rimčiausia H. Clinton ekonominės politikos pasekme gali tapti dar ilgesnis vangaus Amerikos ekonomikos augimo laikotarpis, sako ekspertai. Nuo 2005 metų Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas (BVP) neaugo daugiau nei 3 proc.
H. Clinton patarėjai teigia, kad JAV ekonomika dabar ir negali daugiau augti, o pajamų nelygybės problema dabar yra rimtesnė. Kaip „vaistą“ jie siūlo perskirstyti gerovės šaltinius tarp skirtingų visuomenės sluoksnių.
Savo ruožtu „The Business Insider“ pažymi, kad H. Clinton neturi gerai parengtos užsienio prekybos politikos. Tačiau ji pažadėjo kovoti prieš Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį – laisvosios prekybos susitarimą tarp JAV ir vienuolikos valstybių abejose Ramiojo vandenyno pusėse, nors pati stovėjo prie jo ištakų.
D. Trumpo protekcionizmas ir ekonominis liberalizmas
O D. Trumpo ekonominėje programoje siekiama suderinti sunkiai suderinamus protekcionizmo ir ekonominio liberalizmo principus, todėl JAV ekonomikai kylanti grėsmė yra gerokai aiškesnė. Ekspertai neatmeta galimybės, kad respublikono pergalė ir bent dalinis jo ekonominio plano įgyvendinimas paspartins esamą ekonominį ciklą ir prives Ameriką prie dar vienos didelio masto krizės.
Milijardierius D. Trumpas siūlo mažinti pelno mokestį nuo 39 proc. (nors dauguma šalies korporacijų jau dabar faktiškai moka mažiau – vidutiniškai 29 proc. įmonėms, kurių akcijos į įtrauktos į biržos indeksą S&P 500) iki 15 proc. Jis taip pat nori supaprastinti skirtingų visuomenės sluoksnių pajamų apmokestinimą ir apskritai mažinti mokestinę naštą.
D. Trumpas yra įsitikinęs, kad jam pavyks skatinti šalyje kurti daugiau darbo vietų švelninant reguliavimą energetikos ir kalnakasybos sektoriuose, atsisakius sveikatos draudimo programos „Obamacare“ ir skatinant verslą.
Be to, respublikonų kandidatas siūlo atšaukti 2010 metais priimtą vadinamąjį Doddo-Franko Volstrito reformos ir vartotojų apsaugos aktą, kuris sugriežtino finansų sektoriaus reguliavimą.
JAV mokesčių politikos centro ekspertų vertinimais, jeigu D. Trumpas nepapildys savo siūlomų ekonominių priemonių ženkliu valstybės išlaidų sumažinimu, JAV valstybės skola iki 2036 metų padidės iki 80 proc. BVP, kas iš esmės panaikins visą teigiamą mažesnių mokesčių efektą.
D. Trumpas taip pat mano, kad prekybiniai šalies susitarimai skatina įmones iškelti gamybą iš Amerikos, todėl jis ketina užsienio prekybos politikoje laikytis išskirtinai protekcionistinio požiūrio. Vienu metu D. Trumpas net siūlė kiniškų prekių importui įvesti 45 proc. muitą.
HSBC vyriausiojo JAV ekonomikos eksperto Kevino Logano nuomone, įgyvendinus D. Trumpo užsienio prekybos planą, šalies eksportas sumažės, o importuojamos prekės gerokai pabrangs, kas galiausiai smarkiai pablogins ūkio prieaugio rodiklius.
O Oksfordo universiteto ekonomistai mano, kad D. Trumpo ekonominiai planai JAV ekonomikai gali kainuoti 1 trln. JAV dolerių.
