ekologija

„Kad žinotumėte, kaip yra smagu namie rūšiuot atliekas. Nesvarbu, kad tenka išrūšiuotąsias nešti į kitoje gatvėje esantį kiemą“, – šypsosi šiaulietis Benas Bacevičius. Kone metus su žmona Dijana ir dukrele Beatriče atliekas į specialius maišelius rūšiuojantis vyras ramus – jo sąžinė švari, jie saugo gamtą. Problema viena – konteineriai išrūšiuotoms atliekoms dažnai būna perpildyti.

Nors ir pavėluotai, tačiau gamtą tausojančių transporto priemonių pripažinimas ateina ir į Lietuvą. Šį savaitgalį vykstančioje parodoje „ALT2011“ ekologiškiems automobiliams ir aplinką tausojančioms inovacijoms buvo skirta visa salė. Be jau įprastų hibridinių automobilių čia eksponuojami Lietuvoje pagaminti elektromobiliai, kurie jau šį mėnesį bus sertifikuoti, elektriniai motociklai, motoroleriai ir dviračiai. Hibridiniai automobiliai jau nieko nestebina. A. Karčiausko nuotr.

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ veiklos projektas paskelbtas šių metų Kalmaro (Švedija) tarptautinio aplinkosaugos konkurso nugalėtoju.  Šiuo konkursu buvo siekiama atskleisti asmenų, įmonių ar organizacijų drąsą ir norą ieškant naujų sprendimo būdų, kaip tausoti gamtą, mažinti jos taršą bei gerinti aplinką Baltijos jūros baseino regione. „Konkursui pristatėme savo veiklą – saugų ir ekologišką turizmą. Tai edukacinės kelionės siauruku, dviračiais ir pėsčiomis.

„Renault“ reklama „Drive the Change“ laimėjo pagrindinį prizą automobilių pramonės TV reklamos kategorijoje dvidešimtajame „Idea Awards“ reklamos konkurse. Pastarojo laimėtojus išrenka žiuri, kurią sudaro keli tuzinai reklamos industrijos atstovų, žinomų žmonių ir Lenkijos rinkoje dirbančių kompanijų atstovų. „Idea Awards“ konkursas rengiamas jau 20 metų ir yra vienintelis, kuriame apdovanojami klientai, užsakantys reklamą.

Pastatai, kurie „konservuoja“ vandenį ir saulės energiją bei naudoja perdirbtas medžiagas nebūtinai turi atrodyti, kaip dėžės. Amerikos architektų institutas (AIA) išsirinko savo 2011 m. favoritus. Šiemet tarp nugalėtojų pateko mokykla Greensburge - mieste, kuris buvo nuniokotas 2007 m. tornado. Mokykla naudoja 50 kilovatų vėjo turbiną, o didžiąją dalį energijos gauna iš vėjo fermos, įsikūrusios už miesto ribų.

Šeštadienį, balandžio 16 d. praūžė tvarkymosi ir švarinimosi akcija „Darom“, kurios metu aplinką gražino visi ‒ pradedant kiemsargiais ir baigiant politikais. Po sunkaus darbo visad patartina atsipalaiduoti, tai visi norintys galėjo padaryti šalia „Ozo“ prekybos centro vykusiame „Žaliosios vienybės“ koncerte, kurį globojo pats Prezidentas Valdas Adamkus.

Po žiemos savo valdose girininkai vėl rado krūvas šiukšlių. Ypač daug pavojingų ir pramoninių atliekų, kurių priėmimas specialiose aikštelėse kainuoja. Nutirpęs sniegas atidengė ne pačius gražiausius vaizdus. Senais buities rakandais, sauskelnėmis, plastikiniais buteliais ir net žvėrių kailiais nubarstyti pakelių ruožai, vandens grioviai, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Daugiausiai išmestų atliekų pamiškėse, giliau giriose jų nedaug.

Sekmadienį TV3 laidoje „Tik tarp mūsų“ – ekologiškai gyvenančių moterų pasakojimai. Buvusi politiko Gintaro Steponavičiaus žmona Guoda Azguridienė jau daugiau nei dešimt metų nevalgo mėsos. Apie mėsą ji kalba su tokiu pasišlykštėjimu, kad, regis, net ir pats didžiausias mėsėdis Guodos paveiktas atsisakytų mėsos visiems laikams.  Anot moters, nuogąstavimai, kad maitintis vien tik ekologiškuose ūkiuose užaugintais produktais yra privilegijuotų žmonių reikalas, nėra pagrįsti.

Kanadoje, Kvebeko mieste, buvo surengta flashmob akcija, kuria skatinama rūšiuoti buitines atliekas. Viename prekybos centre šalia rūšiavimo konteinerio buvo paliktas plastikinis butelis. Ir tik viena praeivė, pastebėjusi butelį, sulaukė prekybos centro lankytojų ovacijų. Teigiama, kad  kasmet Kvebeke neperdirbama net 400 milijonų plastikinių butelių, nors 91 proc. apklaustų miesto gyventojų teigia, kad rūpinasi savo aplinka.

Šeštadienį viena po kitos valandai šviesas išjungė net 134 valstybės visuose septyniuose pasaulio žemynuose, taip suteikdamos simbolinį atokvėpį mūsų planetai. Lietuvoje didžiausiai žmonijos savanoriškai aplinkosaugos iniciatyvai – „Žemės valandai“ – su kitais 3800 miestų visame pasaulyje solidarizavosi Vilnius, Kaunas, Druskininkai ir Marijampolė.

Aplinka besirūpinantis inžinierius iš Teksaso dėl turbūt tik jam vienam suprantamų priežasčių nusprendė savo prabangųjį „Mercedes SL 600“ paversti ekologiška transporto priemone. Tokiu atveju paprasčiausia išeitis būtų tiesiog įsigyti elektromobilį, tačiau šio „Mercedes“ savininkas Bernie Townsas perdarė savo 2007 metų SL 600 į suspaustomis gamtinėmis dujomis varomą automobilį. Jis tikisi pagerinti tokio tipo degalais varomų automobilių greičio rekordą.

Smilkalai, alunitas, kanapės, ėriuko oda ir kiti devyni dalykai, galintis iš mūsų buities išstumti buitinę chemiją ir kitus pavojingus pramonės dalykus. Muilo riešutai (nuo 64 litų už 500 gramų) Muilamedžio vaisiai – vienas iš seniausių žinomų buitinių ploviklių. Muilo riešutai buvo žinomi senovės Indijoje ir dar Kolumbo neatrastoje Pietų Amerikoje. Žvelgiant šiuolaikinio žmogaus akimis, šių riešutų išvaizda (jie labiau primena džiovintas uogas nei riešutus) visiškai nereprezentatyvi.

Degalai brangsta ir brangs. Su šiuo faktu teks neišvengiamai susitaikyti: keisti automobilį, vairavimo, mąstymo, o gal gyvenimo įpročius? Klausimas „Dujos, dyzelinas ar benzinas?“ greitai nebeišgelbės. Pasaulio automobilių pramonė jau pradeda masinę elektromobilių gamybą, o vienam automobiliu važiuoti net didybės manija sergančiam lietuviui greit darysis nepadoru.

Jeilio ir Kolumbijos universitetų aplinkosaugos ekspertai jau trečią kartą nuo 2006 metų sudarė Aplinkos priežiūros indeksą (API). Pagal tai, kaip yra sprendžiamos taršos kontrolės ir gamtinių išteklių valdymo problemos, šiais metais pasaulyje pirmauja Islandija, teigiama oficialiame pranešime spaudai.

Kai kiekvieną dieną degalinių švieslentėse stebime augančias degalų kainas, nejučia pradedame galvoti apie alternatyvas. O jų tikrai yra, tereikia apsidairyti aplinkui. Viena tokių alternatyvų - netolimai, bet patogiai kelionei skirtas hibridinis velomobilis. Tai savotiškas velomobilio ir elektromobilio hibridas smarkiai palengvinantis vairuotojo kojų darbą. Įdomiausia tai kad tokias transporto priemones planuoja gaminti lietuviai.

Moterys nuolat stengiasi puoselėti savo odą, kad ši atrodytų jauna ir švytinti. Vis labiau populiarėja ekologiškos kosmetikos priemonės, tačiau ne kiekviena dar moka tinkamai pasirinkti. Yra žinoma, jog odos epidermis atsinaujina kas 21-41 dieną. Taigi jei negalite nuolatos naudoti ekologiškos kosmetikos, galima bent mėnesį padaryti pertrauką ir leisti odai pailsėti nuo cheminės kosmetikos. Klaidinga manyti, kad nuo šalto oro odą saugo pudros sluoksnis.

Šveicarijos mieste Ženevoje finišavo egzotinių lenktynių aplink pasaulį „Zero Emissions Race" dalyviai. Likusios komandos iš Australijos, Šveicarijos ir Vokietijos elektrinėmis mašinomis nuvažiavo 28 tūkstančius kilometrų, aplankė 16 valstybių ir 150 miestų. „Zero Emissions Race" lenktynės startavo 2010 metų rugpjūčio 16 dieną Ženevoje. Po 188 dienų, iš kurių 80 vyko sausumoje, lenktynės taip pat baigėsi, kur ir prasidėjo - Ženevoje.

Prestižiškiausiu kino apdovanojimu „Oskaru“ apdovanotas aktorius Colinas Firthas savo ekologiško požiūrio į gyvenimą neatsisako net atsidūręs ant raudonojo kilimo. Praeitą savaitę vykusiose ‚Oskarų“ apdovanojimuose vyras pasirodė pasipuošęs ekologišku kostiumu. Aktorius prisipažino kreipęsis į drabužių dizainerį Tomą Fordą, kad šis jam sukurtų kostiumą iš perdirbto, „gamtai draugiško“ audinio.

Ankščiau pavojingas atliekas naikinti į užsienį vežusi Lietuva dabar tai darys pati. Planuojama, kad jų naikinimas atpigs trečdaliu. Šiaulių rajone šiais metais dirbti pradės vienintelė Baltijos šalyse pavojingų atliekų deginimo įmonė. Skaičiuojama, kad Lietuvai vieno atliekų deginimo įrenginio turėtų pakakti, praneša LTV „Panorama“. Daugiau kaip tūkstančio laipsnių karštyje dega pavojingos atliekos: medicininiai tvarsčiai, vaistai, įvairūs tepalai ir cheminės medžiagos.

Viena pagrindinių festivalio „Mados infekcija“ organizatorių Renata Mikailionytė svajonėse sostinę mato daug gražesnę ir žalesnę. Daugeliui jūsų pomėgis sodo darbams buvo netikėtas. Kaip gimė meilė gamtai? Ta meilė arba yra, arba ne. Nuo vaikystės daug laiko praleisdavau kaime – tai pas vienus, tai pas kitus senelius, tad buvimas gamtoje tapo neatsiejamu dalyku. Noras užsiimti sodininkyste brendo ilgai, o artimieji, draugai tik paskatino.

Į savo namus Vilniaus priemiestyje įsileidusi ir šaldytuvą atvėrusi jauna Monikos ir Donato šeima įtikino, kad norint maitintis ekologiškai, mėnesiui reikia 10 tūkst. litų. Pustrečių metų Luką auginantys Monika ir Donatas sako, kad tinkama ir sveika mityba atima laiko. Į ekologines parduotuves neprivaikščiosi, o pirkti po ranka pasitaikiusius produktus – tiesiog kvaila.

Naujienų tinklapis Huffington Post paskelbė labiausiai užterštų vietų sąrašą, čia pirmauja Kinijos miestas Linfenas, kur kvėpuoti vieną dieną yra tas pats kaip surūkyti tris pakelius cigarečių. Tokių miestų ne vienas. Norite sužinoti apie juos daugiau? Tokiuose miestuose padžiauti drabužiai nukabinami purvini. Jungtinėse Amerikos valstijose užterštumo problema slegia Los Andželo ir Fenikso miestus.

Mieste pagaliau inventorizuoti pastatai, turintys asbesto gaminių. Tačiau kada ir kaip atsikratysime sveikatai kenksmingos medžiagos, neaišku. Nuodingo, vėžines ligas sukeliančio asbesto gaminiais Lietuvoje padengta apie 70 procentų visų gyvenamųjų namų stogų. Šiferiu su šia sveikatą ėdančia chemine medžiaga dengti visuomeniniai pastatai, būstai. Gyvename tarsi greta tiksinčios bombos, nes nemokšiškai pajudinus asbesto gaminius galima susirgti net vėžiu.

Ekologišku gyvenimo būdu susižavėjusios moterys vis dėlto nedrąsiai keičia gyvenimo įpročius. Ypač, jei tai susiję su kosmetika. Įprasti grožiui skirti produktai atrodo kur kas patikimesni nei iš natūralių produktų sukurtos priemonės, tačiau kalbintos natūralios kosmetikos šalininkės vieningai sutinka, kad tinkamiausios grožio priemonės slypi gamtoje.

Ekologišką gyvenimo būdą praktikuojantys jau nebelaikomi keistuoliais, o pavyzdį demonstruojančiais žvaigždėmis. Žemės išlikimu rūpinasi ne tik eiliniai piliečiai, tačiau ir žvaigždės, patogumą iškeičiančios į rūpestį gamta. Pristatome jums aštuonias įžymybes, kurių gyvenimas neatsiejamas nuo ekologijos. Tomas Hanksas Aktorius buvo vienas pirmųjų vairuotojų, įsigijusių hibridinį automobilį – važiuojantį tiek degalų, tiek elektros pagalba.

Šių metų sausio 27 dieną menų fabrike Loftas tik vienam vakarui duris atvėrė Gamtos energijos dirbtuvės. Renginio svečiai galėjo išbandyti unikalią tapybos ant vandens techniką ebru, apsilankyti čia pat įkurtoje aromatų studijoje, paragauti termiškai neapdoroto maisto bei pasimėgauti gaiviu teatralizuotu pasirodymu. „Norėjome sukurti aplinką, kuri leistų pasijusti gamtos apsuptyje. Mūsų sintetikos pilname pasaulyje taip dažnai pasiilgstame tikrumo, gaivumo.

Paskutinis žiemos mėnuo atneš naujovių į televizijos ekranus. TV3 televizija kartu su prodiuserine kompanija „Videometra“ nuo vasario 3 dienos žiūrovams pasiūlys naują lietuvišką serialą „Kelias namo“. „Serialas bus kaip niekad artimas gamtai ir ekologijai. Turime pagaliau įsidurti ta rakštimi“, – tvirtino serialo prodiuserė Jurga Klimaitė-Riebling. Jai pritarė ir Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, sakydamas, kad jo supratimu – tai pirmas tokio pobūdžio serialas Lietuvoje.

Kompanija „Jaunpagasts plus“ už 122 mln. eurų ketina Rygos laisvojo uosto teritorijoje pastatyti stambiausią Šiaurės Europoje bioetanolio gamyklą. „Jaunpagasts plus“ valdybos pirmininko pavaduotoja Una Ulme pranešė, jog jog šalies bankai nėra pasirengę kredituoti tokios apimties projektų, todėl bendrovė kreipėsi pagalbos į valstybę. Kad įmonė galėtų konkuruoti europiniu lygiu, būtina gaminti kuo didesnėmis apimtimis.

Vakar Rokiškio ekstremalių situacijų komisija, įvertinusi dabartinę ekologinę padėtį Juodupės seniūnijoje, atšaukė ekstremalią situaciją, kuri Rokiškio rajone buvo paskelbta gruodžio 28 d. po magistralinio produktotiekio avarijos, kai aplinką užteršė iš trūkusio vamzdyno gausiai išsilieję naftos produktai.

Administracinių ginčų komisija nusprendė, jog Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimas neskirti Europos Sąjungos (ES) paramos pareiškėjams, norėjusiems vystyti žaliosios energetikos projektus, prieštarauja teisės normoms ir faktinėms aplinkybėms.

Pasirodo, hibridinis automobilis „Toyota Prius“ į aplinką išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei bendrastatistinė avis. Pasinaudojusi šiuo faktu, „Toyota“ kompanija net pradėjo gana efektingai atrodančią reklamos kampaniją. Automobilio tarša- tai ne tik CO2. Štai šiltnamio efektą sukelia ne tik technika, bet ir pasaulio gyvūnija. Dėl padidėjusio meteorizmo net ir raugintų kopūstų prišveitęs žmogus jau prasilenkia su „žaliosiomis“ idėjomis.

Visame pasaulyje stiprėjant aplinkosaugos idėjoms, vis populiaresnė tampa vadinamoji eko mada. Jos įtaka pastebima daugumoje gyvenimo sričių – nuo atliekų perdirbimo ir rūšiavimo, ekologiškų maisto produktų iki aplinkos neteršiančių automobilių. O ar galime būti ekologiški savo namų širdyje – virtuvėje? Vienas iš svarbiausių „ekologiškų“ kriterijų kasdienėje buityje yra mažai energijos vartojantys buities prietaisai. Pateikiame dešimt patarimų, kaip savo virtuvę paversti draugiškesne aplinkai.

Italijos valdžia uždraudė šalies parduotuvėms ir prekybos centrams dalinti savo pirkėjams plastikinius maišelius, informuoja „telegraph.co.uk“. Taip šalis stengiasi skatinti natūralių ir pakartotinai naudojamų medžiagų naudojimą. Italija yra pirmoji Europos Sąjungos (ES) šalis, uždraudusi naudoti plastikinius maišelius. Italija yra viena iš daugiausiai plastikinių maišelių sunaudojanti Europos šalis. Vienas Italijos gyventojas per metus sunaudoja apytiksliai 300 plastikinių maišelių.

Skalbsime be vandens, vaikščiodami gaminsime energiją, atskirus organus mokslininkai galės užauginti laboratorijose. Tokią ateitį kuria išradėjai, kurių darbus amerikiečių žurnalas „Time“ išrinko geriausiais 2010-aisiais. Leidinio sudarytame sąraše daugiausiai vietų skirta JAV išradėjams. Į akis krenta ir tai, kad didžioji dauguma svarbiausiais laikomų išradimų susiję su ekologija ir taupymu. Medicininės inovacijos – taip pat tarp labiausiai vertinamų.

Prancūzija paskelbė penkių miestų, kurių žaliosiose zonose bus draudžiama važinėti visureigiams ir automobiliams su senais dyzeliniais varikliais, vardus. Šis įstatymas daugiausiai diskusijų sukėlė Paryžiuje, kur minėta žalioji zona užima gan ženklų miesto plotą. Manoma, kad tai leis tausoti miestų centruose gyvenančių žmonių sveikatą.

Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, - vėl ekologinė nelaimė. Iš tarptautinio produktotiekio vamzdžio, kuriuo iš Polocko į Ventspilį pumpuojami naftos produktai, dešimtys tonų dyzelino užtvindė ūkininkų laukus, teršalai pateko į melioracijos griovius, kilo pavojus Vyžuonos upei. Avarijos priežastys nežinomos. Seniūnijoje paskelbta ekstremali padėtis. Priežastis paaiškės vėliau Kol kas neaišku, kodėl naftos produktai išsiveržė į žemės paviršių.

„LG Electronics“ pranešė mobiliųjų telefonų gamyboje naudosianti ekologišką naujos kartos magnio lydinį „Eco-Magnesium“. Vidinių telefonų schemų gamybai naudojamas lydinys padės sumažinti liejimo proceso metu išmetamų šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį. „Eco-Magnesium“ naudojimas mobiliuosiuose telefonuose bus dar vienas žingsnis siekiant išsaugoti švaresnį pasaulį ateities kartoms.

Europos Komisijos direktyvą išimti iš apyvartos energijos netaupančias pigias kaitrines lemputes ir jas pakeisti energiją taupančiomis brangesnėmis liuminescencinėmis lempomis Lietuva vykdo be išlygų. Kiek tai kainuoja? Žmonės priversti liuminescencines lempas pirkti po 18–20 litų (kaitrines, kainuojančias vos po litą, pardavinėti uždrausta). Beje, kukliai nutylima, kad liuminescencinių lempų vieno kilogramo utilizavimas gyventojui kainuoja 5 litus.

Reguliariai ekologiškus produktus perkančių žmonių Lietuvoje yra 1-2 proc., o daugelyje Europos šalių šis skaičius siekia 7-9 proc., JAV – 10-12 proc. Tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta gyventojų apklausa, kaip dažnai lietuviai perka ekologiškus maisto produktus, atskleidė, kad mažiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas perka juos nuolatos. Dažniausiai nurodoma tokių maisto produktų nevartojimo priežastis - didelė kaina.

Skaičiuojama, kad Baltijos jūroje kasmet įvyksta keli šimtai nedidelių naftos išsiliejimų. Kaip jų išvengti, Palangoje svarsto įvairių šalių mokslininkai ir specialistai. Maždaug prieš 30t metų Klaipėdos uoste sudužo tanklaivis „Globe Asimi“. Per avariją išsiliejo apie 20 tūkst. tonų mazuto. Kita didelė avarija įvyko prieš 9 metus. Tuomet Būtingės terminale trūkus povandeninei transportavimo žarnai, į jūrą išsiliejo beveik 60 tūkst. tonų naftos.

Atlikus verslo įmonių apklausą apie ekologinį ženklinimą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir šiaurės vakarų Rusijoje, paaiškėjo, kad lietuvių verslas yra labiausiai linkęs tikėti ekologinio ženklinimo nauda ir mano, kad tai padidintų produkcijos eksportą, teigia Šiaurės ministrų tarybos biuras. Taip mano daugiau nei 60 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje, o mažiausiai optimistiški yra verslininkai Estijoje, kur tik 37 proc. apklaustųjų įžvelgia ekologinio žymėjimo naudą.

Ekologiškus produktus nuolat perka 7,6 proc. lietuvių, dar 39,3 proc. tai daro retkarčiais, rodo apklausa.Tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, 15,4 proc. gyventojų ekologiškų produktų teigia pirkę vieną ar kelis kartus, 33,4 proc. jų neperka visai. 9,4 proc. apklaustųjų sakė ekologiškų produktų neperkantys, bet atsiradus galimybėms žada tai daryti, tuo tarpu beveik ketvirtadalis (24 proc.) respondentų tvirtina, kad tokių produktų neperka ir nežada pirkti.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos instituto atliktas tyrimas rodo, kad ekologiškus maisto produktus vartoja 82,1 proc. apklaustųjų, tačiau vartoja retai, dažniausiai 2-3 kartus per savaitę (37,2 proc.), o likusieji - dar rečiau. Statistiškai reikšmingai dažniau ekologiškus produktus vartoja jaunesnio amžiaus ir didesnes pajamas gaunantys, taip pat aukštojo bei profesinio išsilavinimo respondentai.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos (toliau LŽSP) iniciatyvinė grupė ir šimtai jos aktyvistų yra prieš nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimą Lietuvoje. Toks atliekų utilizavimo būdas yra taršus, rizikingas, brangus ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Deginant nerūšiuotas atliekas išsiskiria platus spektras nuodingų medžiagų, kurias išvalyti yra labai brangu arba beveik neįmanoma.

Galvojantys apie savo būstą dažnai diskutuoja apie statybines medžiagas, šiluminę izoliaciją, energijos taupymo galimybes. Būtent jiems skirtas šis interviu - apie saulės architektūra paremtą pavyzdinį (ir tuo pačiu ekspozicinį) šiaudinį namą, sėkmingai pastatytą Lietuvoje. "Mes jame dar negyvename žiemą, nes auginame 7 mėnesių dukrytę, o čia dar neatvesta elektra, šiltas vanduo ir nepastatyta krosnelė. Tačiau atvažiuojame čia dažnai ir stebime kaip laikosi mūsų namelis.

Žalieji partiją Lietuvoje ketina steigti kitų metų pradžioje ir savivaldos rinkimuose dalyvauti kol kas neplanuoja. „Pagal planus partijos steigimą planuojame 2011 metų pradžioje. Savivaldos rinkimuose tikrai nedalyvausime, neturime tokių ambicijų. Ketiname sukurti nepopulistinę partiją. Mūsų yra rimti programos metmenys, apimantys ne vien aplinkosaugą, bet visas valstybės gyvenimo sferas.

Ekologinės architektūros klausimais konsultuojantis architektas Artūras Imbrasas sako, kad Lietuvoje ekologinių pastatų dar nėra. Ekologinius statinius projektuojantis, bendradarbiaujantis su „Wawa“ biuru Izraelyje, turinčiu JAV ir Izraelio „žaliųjų“ projektų plėtojimo sertifikatus, A. Imbrasas tikina, jog ekologinės sąvokos yra vartojamos klaidingai. „Visos kalbos apie šiaudinių namų ir pasyviųjų namų ekologiškumą yra tikras burbulas. Gal juose sveika gyventi, bet tai tikrai nėra ekologija.

Šilutėje veikianti dehidratuoto etilo alkoholio (etanolio) gamybos įmonė „Biofuture“, rugsėjo mėnesį dėl gedimo gamybos linijoje išleidusi didelės koncentracijos nuodų (fuzelio) į Šyšos upę, užteršusi paviršinius vandens telkinius, padarė 1,23 mln. litų žalą aplinkai. Dėl išleistų teršalų taip pat buvo padaryta 90 tūkst. litų žala žuvų ištekliams. Tokius duomenis pateikęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KLRAAD) direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas lrytui.

Jau kurį laiką pasaulis „serga“ ekologine epidemija – daugelis žmonių pradeda vis intensyviau propaguoti ekologinį gyvenimo būdą. Parduotuvėje perskaito visą produkto sudėtį nuo pradžios iki galo, nuolat lankosi ūkininkų turgeliuose, rūšiuoja atliekas, dažnai vietoj automobilio renkasi alternatyvią, bet ne tokią aplinką teršiančią transporto priemonę, naudoja tik natūralias kosmetines priemones arba patys pasigamina jas namuose.