Europos Komisijos direktyvą išimti iš apyvartos energijos netaupančias pigias kaitrines lemputes ir jas pakeisti energiją taupančiomis brangesnėmis liuminescencinėmis lempomis Lietuva vykdo be išlygų. Kiek tai kainuoja?
Žmonės priversti liuminescencines lempas pirkti po 18–20 litų (kaitrines, kainuojančias vos po litą, pardavinėti uždrausta). Beje, kukliai nutylima, kad liuminescencinių lempų vieno kilogramo utilizavimas gyventojui kainuoja 5 litus. Mesti jas į šiukšlių konteinerius – nusikalstamai pavojinga, mat sudužus tokiai lemputei į orą pakliūva gyvsidabrio garų.
Ima į savo rankas
Ne per seniausiai apie susikūrimą pranešė viešoji įstaiga „Ekošviesa“, paskelbdama didžiuosiuose šalies miestuose atidariusi keliolika surinkimo vietų, į kurias galima atnešti nebenaudojamas nuodingų gyvsidabrio garų turinčias lempas.
Tai esąs pirmasis žingsnis vykdant Europos Sąjungos direktyvą, kuria lempų gamintojai įpareigojami rinkti gamybos atliekas. Tačiau mūsų šalyje rinkdami ir perdirbdami naudotas lempas rankas pasišildys ne mūsų verslininkai.
Kaip tvirtina VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Marius Jankauskas, įmonė tik pradeda savo veiklą, o netrukus visoje Lietuvoje jau bus apie 100 vietų, kuriose žmonės ir įstaigos galės palikti nebetinkamas lempas.
Kol kas „Ekošviesos“ interneto puslapyje galima rasti keliolika surinkimo punktų adresų didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje ir Kaune jų yra po keturis, Klaipėdoje – trys, Šiauliuose, Panevėžyje – po du, Alytuje – vienas.
Čia pat nurodoma, kad lempų surinkimu verčiasi tik trys įmonės – bendrovės „Kuusakoski“ bei elektros įranga prekiaujančios bendrovės SLO bei „Gaudrė“ .
Kokiu principu buvo pasirinkti šie partneriai?
Pasak M.Jankausko, konkurso skelbti neprireikė. Nes tokio reikalavimo nekėlė Aplinkos ministerija, išdavusi „Ekošviesai“ veiklos licenciją. Esą firmų, turinčių tos pačios ministerijos licencijas rinkti aplinkai kenksmingas lempas, esama tiek nedaug, kad galima suskaičiuoti rankų pirštais.
Anot jo, atstumtų įmonių, kurios būtų pareiškusios norą dalyvauti šiame aplinkos švarinimo procese, nebuvo.
Pasak M.Jankausko, už lempų surinkimą, saugojimą ir sunaikinimą turės mokėti gamintojai „Ekošviesos“ steigėjai – „Philips Lighting“, „Osram“, GE, „Sylvania“.
Veš į užsienį
Aiškėja, kad „Ekošviesos“ steigėjai leis pelnytis savo partneriams, prekiaujantiems gamintojų produkcija.
„Ekošviesos“ vadovas neslėpė, kad lempos bus išgabentos utilizuoti greičiausiai į Latviją. Tai esą lemia kaina. Be to, latviai lempų utilizavimo srityje yra gerokai pažengę. O Lietuvoje tokių gerų sąlygų nėra. Neva anksčiau tuo užsiėmė kauniškė UAB „Utilsa“, bet dabar jos lygis neatitinka europinių reikalavimų.
Tuo tarpu UAB „Utilsa“ vadovas Aidas Plungė stebisi tokiu savo bendrovės nuvertinimu. Anot jo, „Utilsa“ galėtų perdirbti visas Lietuvoje panaudotas lempas, o dabar išnaudoja vos penktadalį savo pajėgumo.
„Turime ir mobilią įrangą, todėl galime utilizuoti lempas nuvažiavę į vietą“, – tvirtina A.Plungė.
Kodėl naujieji kovotojai už ekologiją verčiau pasišovę išvežti lempas ir leisti uždirbti latviams, o ne saviems verslininkams? „Ekošviesos“ vadovas M.Jankauskas neslepia, kad lemia kaina, esą to reikalauja gamintojai.
O štai ką dėsto „Utilsos“ direktorius A.Plungė: „Kiek domėjomės tais reikalais Latvijoje, latviai savo šalies lempas perdirba brangiau, o importuotas – keliskart pigiau. Latvijos valdžia importo perdirbimą dempinguoja“.
Kitaip tariant, Latvijos valdžia, remdama savo įmones, padeda joms išgyventi, kad šios nepritrūktų darbo. Tuo tarpu Lietuvoje yra priešingai – savos įmonės žlugdomos.
Tik žodžių žaismas?
Pagal Bazelio konvenciją šalys, turinčios galimybę perdirbti pavojingas medžiagas, negali leisti išvežti jų į užsienį.
A.Plungė sako, kad „Utilsa“ yra padavusi į teismą Aplinkos ministerijai pavaldžią Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA), suteikusią įmonėms galimybę naudotas lempas išvežti iš šalies. Taip esą yra pažeista konvencija, kurią yra pasirašiusi Lietuva.
Pirmos instancijos teisme AAA sugebėjo pagrįsti, kad leidimas išgabenti lempas konvencijos nepažeidžia. Tokį teismo sprendimą „Utilsa“ apskundė, bet beveik metus byla nesulaukia savo eilės Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
AAA Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus viršininkas Audrius Želvys neslepia, kad mūsų šalies verslininkų reikalai aplinkosaugininkams nerūpi.
Esą leidimus agentūra išduoda tada, kai reikia ką nors įvežti į Lietuvą. O išvežant lemiamas balsas priklauso priimančiajai šaliai.
„Tada mes, žinodami, šiuo atveju latvių, sprendimą, galime pritarti ar nepritarti. Nepritarti galime dėl labai svarių priežasčių. Kad nepritartume, turėtų būti itin svarus argumentas“, – agentūros poziciją aiškino A.Želvys.
O leisti uždirbti lietuviškai įmonei, ar ne priežastis?
Pasak A.Želvio, reguliuoti kažkieno uždarbį – ne agentūros reikalas. Be to, „Utilsa“ neva tvarkosi žemesniu lygiu nei latviai.
O kas nustatė, kad „Utilsa“ prasčiau naikina pavojingas atliekas nei latviai? Juk galutinis perdirbimo rezultatas tas pats – užterštas dumblas, kurį reikia utilizuoti.
„Taip, bet yra ir dokumentai. Kodėl latviai bemaž tą patį procesą darydami deklaruoja, kad jie naudoja (nuodingas medžiagas) ir tuo įgyja teisę priimti iš visos Europos atliekas, o lietuviai net iš savęs negali priimti atliekų, nes jie nurodo šalinimą“, – faktiškai A.Želvys pripažįsta, kad reikalo esmė yra „popierinė“ – tas pats darbas pavadintas kitais žodžiais.
Interviu:
– Žmonėms, atrodo, aiškinama gana daug apie taupiųjų elektros lempučių naudą. O ar ne per mažai pasakojama apie jų žalą, apie netinkamą jų surinkimą? – „Respublika“ klausė Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos nario Andrejaus Gaidamavičiaus.
– Mes nieko nežinome, nes nei plačiai informuojama, nei skelbiama. Tos taupiosios lemputės yra pavojingos. Aš, pavyzdžiui, nežinau, kur man jas dėti.
Kai pasitaiko proga išvežti nereikalingą sugedusį kompiuterį firmai, įdedame ir tas lempas. Sumokame mokestį, kad tik nepakliūtų į sąvartyną. Bet nemanau, kad žmonėms reikėtų mokėti už tai. Yra dideli pakuotės mokesčiai, juos gamintojas moka valstybei ir valstybė turėtų tas lėšas panaudoti tam, kad netinkamos lempos būtų saugiai priimamos ir utilizuojamos.
– Tai gal reikėjo iš anksto apie tai pagalvoti?
– Taip, toks Europos Komisijos sprendimas buvo priimtas ne vakar, apie tai buvo jau seniai kalbama. Aš manau, kad visos Vakarų Europos šalys susitvarkė ir ten tokių klausimų nekyla. Pas mus viskas pavėluotai. Pirmiausia uždraudžiame, o paskui neaišku, kur dėti. Labai daug lempų pateks į sąvartynus, o tai labai pakenks aplinkai.
– O kaip reikėtų rinkti tokias lempas, kad jos nepatektų į sąvartynus?
– Manau, kad kaip ir baterijoms prekybos centruose turėtų būti kokios nors talpyklos. Kad žmogus ten, kur perka, galėtų grąžinti. Taip daroma civilizuotuose kraštuose. Kol kas tikrai nemačiau, kur būtų galima nemokamai atnešti tas kenksmingas lempas.
– Sunkmetį išgyvenantiems žmonėms nusipirkti taupiąją elektros lemputę pernelyg brangu.
– Sutinku. Pats prekybos centruose pastebiu, kad žmonės domisi taupiosiomis, bet renkasi pigesnes, kiniškas. Tų kiniškų visai kiti standartai, jose daugiau gyvsidabrio, jos mažiau saugios. Antras dalykas – jeigu 10 litų kainuoja, trumpiau ir šviečia.
Jaunius POCIUS
