Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos (toliau LŽSP) iniciatyvinė grupė ir šimtai jos aktyvistų yra prieš nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimą Lietuvoje. Toks atliekų utilizavimo būdas yra taršus, rizikingas, brangus ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai.
Deginant nerūšiuotas atliekas išsiskiria platus spektras nuodingų medžiagų, kurias išvalyti yra labai brangu arba beveik neįmanoma. Nerūšiuotų atliekų deginimas prieštarauja LR Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 16 d. patvirtintai Nacionalinei darnaus vystymosi strategijai ir Valstybiniam strateginiam atliekų tvarkymo planui. Minėtos strategijos ir strateginio plano nuostatos atliekų tvarkymo prioritetus rikiuoja taip: antrinis atliekų panaudojimas, atliekų rūšiavimas, perdirbimas ir mechaninis-biologinis tvarkymas.
Šie būdai yra ekonomiškai efektyvesni, socialiai naudingesni ir nekenksmingi aplinkai. Tik atrūšiuotas atliekas, kurių neįmanoma ar neapsimoka perdirbti, galima utilizuoti kompostuojant, išgaunant biodujas arba sudeginant tinkamoje temperatūroje.
Šiuo metu Lietuvos sąvartynuose šalinama apie 86 proc. komunalinių atliekų (šaltinis: VSATP). Manytume, kad Lietuvoje reikėtų siekti perdirbti apie 50 proc. atliekų, kompostuoti apie 15 proc., o tai atitiktų Europos šalių, į kurias siūlytume orientuotis (Austrija, Danija, Belgija ir kt.), rodikliams. Kraštutiniu atveju deginti galima būtų iki 25 proc. sudėtingai perdirbamų arba su komplikacijomis kompostuojamų atliekų (VSATP, p. 108).
Manome, kad nesukūrus geros rūšiavimo sistemos atliekų deginimas yra visiškai nepriimtinas. Todėl siekiant pagreitinti atliekų rūšiavimo sistemos įgyvendinimą, siūlome:
- paskelbti atliekų rūšiavimą pirmaeiliu ir aukščiausio prioriteto uždaviniu bent visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose;
- raginti ir ekonomiškai skatinti gyventojus gyvenamojoje vietoje atskirti biodegraduojančią atliekų dalį;
- išdėstyti rūšiavimo konteinerius patogiose vietose, įvedant konteinerius biodegraduojančių atliekų frakcijai;
- skubos tvarka plėsti antrinio atliekų rūšiavimo įmonių tinklą visuose šalies regionuose;
- įpareigoti prekybos centrus, kaip netiesioginį taršos šaltinių grandinės elementą, savo ir savivaldybių sąskaita diegti rūšiuotų atliekų supirkimo taškus;
- užtikrinti socialinę reklamą, mokymą, švietimą;
- įdiegti prevencines priemones užkertant kelią nerūšiuotų atliekų patekimui į savartynus;
- didinti nerūšiuotų šiukšlių išvežimo paslaugų įkainius.
Rūšiuojant atliekas, optimaliai tvarkant perdirbamas ir biodegraduojančias atliekas (ko šiandien Lietuvoje pasigendama) degintinų atliekų kiekiai sumažėtų keletą kartų. Tuomet atliekų deginimo klausimą, kaip kraštutinį, būtų galima svarstyti. Aktyviai į atliekų rūšiavimą įtraukta visuomenė tai lengviau suprastų, nes būtų kalbama apie žymiai mažesnių kiekių ir vienalytiškesnės sudėties atliekų mažiau taršų deginimą.
LŽSP iniciatyvinės grupės vardu: LŽSP iniciatyvinės grupės pirmininko pavaduotojai – Saulius Lapienis ir Saulius Pikšrys ir LŽSP iniciatyvinės grupės Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas – Andrius Samaitis
