Šeštadienį viena po kitos valandai šviesas išjungė net 134 valstybės visuose septyniuose pasaulio žemynuose, taip suteikdamos simbolinį atokvėpį mūsų planetai. Lietuvoje didžiausiai žmonijos savanoriškai aplinkosaugos iniciatyvai – „Žemės valandai“ – su kitais 3800 miestų visame pasaulyje solidarizavosi Vilnius, Kaunas, Druskininkai ir Marijampolė.
Centrinės miestų aikštėse susirinkę žmonės iš degančių žvakučių ant grindinio formavo skaičių 60, simbolizuojantį Žemei suteiktas atokvėpio minutes, ir kalbėjo apie būtinybę rūpintis gamta ne tik tą vieną valandą, bet ir kiekvieną dieną.
Pagrindinis Žemės valandos renginys šiemet įvyko Kaune, kur mieste šviesas išjungė Žemės valandos ambasadorius Prezidentas Valdas Adamkus kartu su meru Andriumi Kupčinsku. Jiems davus komandą, lygiai 20.30 val. užgeso Laisvės alėja, Soboras, Rotušės aikštė, Kristaus Prisikėlimo, Vytauto Didžiojo, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios. Visą valandą gausiai susirinkusiems kauniečiams grojo ansambliai, savo pasirodymus rengė šokio su ugnimi kolektyvai.
Saikingai vartoti Katedros aikštėje susirinkusius ragino ir Vilniaus miesto meras Raimundas Alekna. Jis kartu su Artūru Zuoku „Žemės valandai“ iškilmingai išjungė pagrindinius miesto ir šalies simbolius – Gedimino pilį, Vilniaus katedrą ir varpinę, Tris kryžius, Gedimino prospektą ir kitas centrines miesto gatves. Tuo pat metu užgeso ir Prezidentūra.
Šventiškai, pasak Žemės valandos atstovės spaudai Lietuvoje, akcija vyko ir Druskininkuose, kur praėjusiais metais Žemės valanda paminėta pirmą kartą Lietuvoje. Užtemus Vilniaus alėjai, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčiai, gydykloms, vandens parkui ir viešbučiams, mieste skambėjo muzika, o gyventojai gėrėjosi fakyrų pasirodymais.
Tuo pat metu Marijampolėje užgeso J. Basanavičiaus aikštė, parduotuvės, viešbučiai.
Prie visuotinės iniciatyvos prisijungė ir verslininkai – žvakių šviesoje valandą klientus aptarnavo „Čili“ picerijos, užtemo Vilniaus prekybos centras „Ozas“, banko „Swedbank“ skyriai.
„Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje yra kartu su pasauliu ir atsakingai bei sąmoningai žvelgia į ateitį“, – sakė Žemės valandos ambasadorius Prezidentas V. Adamkus.
„Žemės valanda“ – tai dar viena galimybė įsitikinti, kad net mažas veiksmas, kai jį atlieka milijonai žmonių, gali lemti esminius pokyčius planetoje.
„Rekordinis skaičius šalių, kurios šiemet dalyvauja „Žemės valandoje“, įkvepia. Tai parodo, ko galime pasiekti, kai susivienijame bendram tikslui. Tik įsivaizduokite, ko pasiektume, jei visi rūpintumės savo poveikiu gamtai ne tik šią valandą“, – sakė Andy Ridley, „Žemės valandos“ bendraautoris ir organizacijos vykdomasis direktorius.
20:30 val. vietos laiku 60 min. užtemo 780 istorinių paminklų ir tautinių simbolių, taip pranešdami apie prasidėjusią masiškiausią pasaulyje savanorišką aplinkosaugos iniciatyvą. Valandą tamsoje skendėjo gerai atpažįstami pasauliniai simboliai – Eifelio bokštas, Londono akis ir Big Benas, „Empire State Building“, burę primenantis Burj al Arab viešbutis Dubajuje, Kristaus atpirkėjo statula Rio De Žaneire, Atėnų Akropolis, Indijos vartai, Šeicho Zajedo Didžioji šventykla, Sidnėjaus Opera, Niagaros kriokliai ir daug kitų.
Valandai užgeso ir 4 didžiausi pasaulio pastatai, tarp jų – 828 metrų aukščio didžiausias planetoje Burg Khalifa pastatas Dubajuje, kuriame yra apie pusė milijono lempučių.
Iš viso „Žemės valanda“ per pasaulį persirito per daugiau nei 24 valandas, ir pasibaigė mažoje Samoa valstybėje Ramiajame vandenyne.
„Žemės valanda“ prasidėjo 2007 metais viename mieste – Sidnėjuje. Jau po metų idėja apskriejo visą pasaulį ir dabar „Žemės valanda“ vadinama didžiausia žmonijos savanoriška aplinkosaugos iniciatyva.
„Žemės valanda 2011“ Lietuvoje:
„Žemės valanda 2011“ pasaulyje:
Savanorių fotografų, fiksavusių iniciatyvos akimirkas, nuotraukas galima rasti adresu: http://www.earthhour.org/mediasite/imageresults.aspx?category=&country=100&date=&keyword.
