Skaičiuojama, kad Baltijos jūroje kasmet įvyksta keli šimtai nedidelių naftos išsiliejimų. Kaip jų išvengti, Palangoje svarsto įvairių šalių mokslininkai ir specialistai.
Maždaug prieš 30t metų Klaipėdos uoste sudužo tanklaivis „Globe Asimi“. Per avariją išsiliejo apie 20 tūkst. tonų mazuto. Kita didelė avarija įvyko prieš 9 metus. Tuomet Būtingės terminale trūkus povandeninei transportavimo žarnai, į jūrą išsiliejo beveik 60 tūkst. tonų naftos.
Pastaruoju metu tokių didelių nelaimių Baltijoje neužfiksuota, tačiau teigiama, kad mažų išsiliejimų, neteisėtų užterštų balastinių vandenų išpylimų iš praplaukiančių laivų kasmet būna po kelis šimtus.
Didžiausią grėsmę, anot mokslininkų, šiuo metu kelia naftos transportavimas – tanklaiviais Baltija plukdoma apie 100 mln. tonų per metus. Daugiausia – iš Rusijos į kitas Europos šalis. Lietuvos kaimynystėje, Kaliningrado srityje, veikia ir naftos gavybos platforma D-6. Jeigu avarija įvyktų ten, itin nukentėti galėtų į UNESCO sąrašą įtraukta Kuršių nerija.
Todėl esą būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp šalių.
„Lietuvai tikriausiai trūksta tų ryšių, kuriuos galėtų leist mums greičiau, naudingiau ir pigiau išspręst problemas, kai jos kerta sienas. Moksliniai projektai ir praktinės pratybos prie to prisideda“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos Strateginių ir transatlantinių santykių skyriaus vedėjas Darius Mereckis.
Mokslininkų teigimu, kaip operatyviai ir neskausmingai aplinkai sutvarkyti teršalus, neišvengiamai reikia tartis ir Baltijos jūros šalių mokslininkams.
„Daug yra diskutuojama, ar gali būti Baltijos jūroje naudojami dispergentai –naftą išskaidantys tam tikri cheminiai junginiai. Ir čia nėra vieningos nuomonės tarp įvairių šalių. Kaip jie gali paveikti ekosistemą – biologinius įvairius organizmus, žuvis, nerštavietes ir taip toliau“, – pastebėjo Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas.
Į Palangą suvažiavę mokslininkai ir specialistai per dvi dienas numato parengti siūlymus NATO ir Rusijos tarybai, kokios priemonės leistų skubiau ir efektyviau reaguoti į naftos išsiliejimus ir kitus panašius nelaimingus incidentus.
Asta KAŽUKAUSKIENĖ
