Smilkalai, alunitas, kanapės, ėriuko oda ir kiti devyni dalykai, galintis iš mūsų buities išstumti buitinę chemiją ir kitus pavojingus pramonės dalykus.
Muilo riešutai (nuo 64 litų už 500 gramų)
Muilamedžio vaisiai – vienas iš seniausių žinomų buitinių ploviklių. Muilo riešutai buvo žinomi senovės Indijoje ir dar Kolumbo neatrastoje Pietų Amerikoje. Žvelgiant šiuolaikinio žmogaus akimis, šių riešutų išvaizda (jie labiau primena džiovintas uogas nei riešutus) visiškai nereprezentatyvi. Vis dėlto jei puikiai švarina bet kokius daiktus iš bet kokios medžiagos: jų sudėtyje yra natūraliai putojančių medžiagų – saponinų, kurie puikiausiai išskaidomi aplinkoje ir, kitaip nei muilas, nesukelia šarminės reakcijos. Be to, muilo riešutai nesukelia alergijos, todėl sėkmingai gali būti naudojami alergiškų žmonių ir kūdikių drabužių skalbimui.
Reikėtų žinoti tai, kad kuo šaltesnis ir kietesnis vanduo, kuo purvinesni skalbiniai, tuo daugiau muilo riešutų reikės. Vienam skalbimui vidutiniškai reikia 8 riešutų. Riešutus reikia dėti į medvilninį maišelį ar paprasčiausią kojinę ir tiesiai į skalbimo mašinos būgną tarp drabužių. Beje, juos galima naudoti kelis kartus: tol, kol riešutai nepašviesės ir nesumažės.
Dantų šepetėlis „Miswak“ (apie 5 litus)
Iš pradžių dantis valytis šakele – labai neįprasta. Pagaliuko galą reikia nuvalyti nuo žievės ir sukramtyti taip, kad galas panašėtų į teptuką. Tolesni veiksmai panašūs į tradicinius, tik tiek, kad dantų pasta ir burnos skalavimas vandeniu atkrenta kaip nereikalingi.
Skoniu „Miswak“ primena neaštrius krienus. Galų gale, tai visiškai natūralus hibridas, t.y. ir priemonė, ir instrumentas viename, skirtas visapusiškai dantų ir dantenų priežiūrai. Šiame šepetėlyje gausu naudingų elementų, tokių kaip fluoridas, kurie padeda pašalinti apnašas, balinti emalį, pašalinti dantų akmenis ir netgi šalina dantų skausmą.
Alunitas, natūralus dezodorantas (nuo 34 litų)
Nors dezodoranto naudojimas po maudynių duše ir yra vienas banaliausių buitinių dalykų, taip pat gali užsiklijuoti „eko“ etiketę. Pakeisti įprasta buitinę chemiją galima alunito akmeniu – bespalviu, permatomu druskos kristalu.
Antibakterinėmis savybėmis pasižyminti medžiaga buvo šimtmečius naudojama Artimuosiuose Rytuose. Sudrėkinus alunito kristalą karštu vandeniu ir nusausinus jį į tas vietas, kurias norite tepti, kristalas sunaikina kvapą sukeliančias bakterijas (prakaitas, kaip žinome, pats savaime kvapo neturi).
Kadangi alunitas neturi emulsiklių, jis nesutrikdo prakaito liaukų funkcijų ir neužkemša porų, netrukdo normalaus prakaitavimo.
Natūralus oro drėkintuvas „Mast“ (nuo 542 litų)
Viskas prasidėjo nuo to, kad 30-metis japonų dizaineris Shin Okada manantis, kad žmonės, naudojantys jo sukurtus daiktus, turėtų šypsotis, įsidarbino kompanijoje „Masuza“.
Bendradarbiavimo rezultatu tapo juokingas ir visiškai natūralus drėkintuvas „Mast“, primenantis laivą su išskleistomis burėmis. Vanduo pilamas į drėkintuvo pagrindą, iš kur patenka į plonytes bures, iš kurių natūraliai išgaruoja skleisdamas atpalaiduojantį kipariso kvapą. Maitinimo įtaisų prietaisas nereikalauja, o galimybės daugintis bakterijoms taip pat nesuteikia. O ir atrodo taip, kad akį iš tiesų džiugina.
Natūralaus bambuko indai „Bambu“
Bambukas – ideali medžiaga namų apyvokos daiktams. Jis sparčiai auga ir yra nepretenzingas, o tuo pačiu metu jis patvarus ir atsparus vandeniui. JAV įmonė „Bambu“ išnaudojo visus bambuko privalumus ir dabar gamina patogius ir stilingus virtuvės reikmenis, įskaitant ir vienkartinius indus, kurie po kelių mėnesių natūraliai išskaidomi gamtoje.
„Bambu“ naudoja bambukus, auginamus be trąšų ir pesticidų, be to, mediena surenkama ne barbarišku būdu – apie tai liudija specialus sertifikatas. Klijus indams naudoja tik tuos, kurių sudėtyje nėra formaldehido, o žievę, naudojamą padėklams ir plokštėms, renką taip, kad žala medžiams būtų minimali.
Natūralūs vystyklai „Nature Babycare“ (nuo 119 litų už pakuotę)
Motiniška meilė – galinga jėga. Štai panoro švedė Marlen Sandberg sukurti savo būsimam pirmagimiui ekologiškai švarius vystyklus be jokių naftos produktų, smarkiai susimąstė, tada pardavė jai priklausančią juristų įmonės dalį, ir įgyvendino šią idėją.
Tai buvo 1994 metais. Nuo tada gaminami ekologiški vystyklai „Nature Babycare“. Jie be chloro ir genetiškai modifikuotų komponentų, galinčių visiškai suirti gamtoje. Vandenį sugerianti dalis yra pagaminta iš celiuliozės, gaunamos iš Suomijos medienos, o apsauginė plėvelė ne iš kokio nors polietileno, o iš kukurūzų krakmolo. Todėl liesdamasi su kūdikio oda ši medžiaga jos nedirgina.
Kanapių antklodė „Agro-Hanf“ (nuo 189 litų)
Kanapių pluošto apklotus, austus XX amžiaus pradžioje, galima pamatyti muziejuose. Tačiau šiuolaikinė patalynė iš kanapių pluošto, gaminama Ukrainos bendrovės „Agro-Hanf“, traukia dėmesį. Gaminių, tokių kaip antklodės, pagalvės, grindų kilimėliai gyvūnams, medžiaga chemiškai neapdorota, auginta ekologiniuose ūkiuose nenaudojant pesticidų. Anot Ukrainiečių mokslininkų, tokio pluošto patalynė ypač tinka alergiškiems žmonėms.
Prezervatyvai iš ėriuko odos „Naturalamb“ (7 litai už vienetą)
Pasirodo, seksas irgi gali būti daugiau ar mažiau ekologiškas: pavyzdžiui „Greenpeace“ šalininkai kviečia meile mėgautis išjungus šviesą, maudytis kartu su partneriu, taip taupant gamtos resursus. Kiek iš kitos pusės į tai pasižiūrėjo natūralių prezervatyvų „Naturalamb“ iš ėriuko odos gamintojai. Štai jau 70 metų juos išleidžia viena iš šios srities lyderių – amerikiečių kompanija „Church & Dwight Company“. Produkto gamybai naudojama akloji Naujosios Zelandijos ėriukų žarna – metodas, kurį žinojo mūsų protėviai. Šitas natūralus prezervatyvas išnyksta gamtoje kur kas greičiau nei prezervatyvas iš, pavyzdžiui, latekso.
Tvirtinama, kad vyrams produktas iš ėriuko odos yra patogesnis, nes jis minkštesnis, stipresnis, ne per daug „svaiginantys“. Be to, tai tikras išsigelbėjimas tiems, kurie alergiški lateksui. Vienintelis jų trūkumas tas, kad šie prezervatyvai neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, mat „gamtos sukurta“ membrana pernelyg akyta.
Natūralių sakų smilkalai (nuo 6 litų už 100 gramų)
Pirmieji naudoti natūralią dervą ir gaminti iš jos smilkalus pradėjo Pietų Arabijos gyventojai. Iš ten šias gėrybes, vertintas ne mažiau nei auksą, gabendavo į Egiptą, Babiloną, Siriją.
Šiandien Arabijos smilkalų medžių derva taip pat laikoma viena kokybiškiausių. Sakų surinkimo būdas – be galo paprastas. Medžiai skirtingose vietose įpjaunami ir tuomet surenkama balta kaip pienas guma, arabiškai vadinama „leban“. Išdžiūvusius sakus visų pirma renka ir naudoja ne tik kaip smilkalus, bet ir kaip natūralią priešuždegiminę medžiagą. Ir taip pat, kaip kramtomąją gumą.
