Reguliariai ekologiškus produktus perkančių žmonių Lietuvoje yra 1-2 proc., o daugelyje Europos šalių šis skaičius siekia 7-9 proc., JAV – 10-12 proc.
Tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta gyventojų apklausa, kaip dažnai lietuviai perka ekologiškus maisto produktus, atskleidė, kad mažiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas perka juos nuolatos. Dažniausiai nurodoma tokių maisto produktų nevartojimo priežastis - didelė kaina.
Nors dauguma žmonių sutinka, kad ekologiški produktai yra sveikesni, nemažai kyla diskusijų, ar vis labiau Lietuvoje populiarėjanti ekologija nėra tik mados dalykas, leidžiantis verslininkams pasipelnyti? Ar tikrai po ekologijos vardu nesislepia ir tie, kurie anaiptol nėra ekologiškų produktų gamintojai?
Močiutės lysvėje išaugintos daržovės nėra ekologija
Ekologiškos parduotuvės „Ekologijos pasaulis“ vadovas Vytautas Vyskupaitis pabrėžė, kad natūraliu vadinamas produktas anaiptol nėra savaime jau ir ekologiškas.
„Jei močiutė darže užsiaugina daržovių, kad ir be jokių trąšų, nėra aišku, ar tas daržas anksčiau nebuvo tręštas ir jame nebuvo naudojami jokie pesticidai. Toks produktas bus vadinamas natūraliu, bet tikrai nebus ekologiškas. Norint pradėti ekologišką ūkininkavimą, reikia iš pradžių sertifikuoti savo žemę. Trejus metus joje turi būti ūkininkaujama naudojant sėjomainą bei natūralias trąšas, imami mėginiai, ar nėra tręšiama neorganinėmis trąšomis, nenaudojami herbicidai, pesticidai. Ir tik po trejų metų toje žemėje užauginta daržovė pripažįstama ekologiška“, - ekologiško ūkininkavimo standartus apibūdino pašnekovas.
Sertifikavimas kartais tėra tik mistifikacija
Ekologiško turgelio Tymo kvartale iniciatorius Vytautas Ratkevičius patvirtino, kad žmogus, norėdamas prekiauti ekologiškais produktais, turi gauti sertifikatą, tačiau, nors dokumentas ir sertifikuoja pardavėjo produkciją de jure, labai daug priklauso ir nuo pardavėjo sąžinės.
„Yra ūkių, kurie turi sertifikatus, bet yra visiškai neekologiški ir naudoja juos kaip marketingo bei pardavimų kanalą arba lėšų gavimą iš Europos Sąjungos. Sertifikatas iš vienos pusės yra labai vertingas dokumentas, bet kai kuriais atvejais tėra tik mistifikacija. Gauti juos yra labai ilgas procesas, todėl tie, kurie sertifikatų neturi, teigia, kad ekologiškumas turi būti ne popieriuje, bet širdyje ir sąžinėje“, - aiškino V. Ratkevičius.
Pašnekovas pripažino, kad ten, kur yra žmonės, visada bus ir paklaida įsigyti neekologišką produktą. Jis įvardijo tris metodus, kuriais remiantis tikrinama turgelio prekeivių produkcija: specialus nitratų matuoklis, kuriuo turgelio administratorius reguliariai patikrina dalį produkcijos, ar ji neviršija leistino nitratų kiekio, sertifikatai bei atliekamos pirkėjų ir pačių pardavėjų apklausos apie turgelyje parduodamą produkciją.
Tuo tarpu ekologiškai parduotuvei vadovaujantis V. Vyskupaitis pastebėjo, kad prieš dvejus metus ekologiškų parduotuvių Lietuvoje galima buvo rasti vos vieną kitą, kai šiuo metu joms suskaičiuoti nebeužtektų rankų ir kojų pirštų.
„Dabar ekologiškų parduotuvių yra vos ne ant kiekvieno kampo. Matyt, kai dabar yra didelė bedarbystė, jų steigėjai galvoja, kad greitai prasuks ekologišką prekybą ir taps milijonieriais. Aš pats tikrai to dabar nebesiimčiau“, - pripažino V. Vyskupaitis. Anot jo, priežastis labai paprasta – žmonės dabar tikrai tam nebeturi pinigų.
Ekologiškas ūkis visa galva aukščiau chemizuoto
Dešimt metų Biržuose ekologiška pienininkyste besiverčiantis Vytautas Stankevičius neneigė, kad iš ekologijos užsidirbti galima, tačiau, anot jo, tai nėra tik ekonominės naudos sau vaikymasis.
„Ekologinis ūkininkavimas yra žmonių įsitikinimų visuma. Ne visi nori save pasmerkti visam gyvenimui valgyti pesticidus, dirbti su purkštuvais, įkvėpti į plaučius visokių chemikalų, kurie yra išpurškiami ant laukų“, - pasakojo ūkininkas.
Ūkininko teigimu, daugelis neina į ekologiją todėl, kad reikia įvykdyti labai daug reikalavimų, „suvalgyti“ daug popierizmo.
„Dažnai ūkininkai pyksta, kad iš jų tikrintojai per daug reikalauja, bet yra tokia nuostata, kad ekologinis ūkis turi būti visa galva aukščiau už chemizuotą ūkį“, - ekologiško ūkininkavimo filosofiją atskleidė V. Stankevičius.
Neekologiškas maistas – kelias į ligas
Visi Balsas.lt kalbinti pašnekovai tikino, kad ekologiškų produktų didžiausias privalumas – galimybė gyventi sveikiau.
„Kai visą laiką ant lauko yra pilamos sintetinės trąšos ir pesticidai, jų likučių lieka augaluose ir tada jūsų vaikai, anūkai valgo užaugintas daržoves ir serga visokiomis ligomis, alergijomis, vėžiu, - aiškino ekologine ūkininkyste besiverčiantis biržietis. - Jau ir taip tos chemijos visur sočiai, įkvepiame užterštą orą iš pakelių ir duoną perkame neaiškios kokybės. Manau, kad tie žmonės, kurie užsiima ekologija, bent kažkiek prisideda, kad išliktų nors kiek nors švarios gamtos Lietuvoje“.
Jam pritarė ir ekologiško turgelio vienas organizatorių V. Ratkevičius, sakydamas, kad ekologija negali būti mada, nes taip kalba tik tie, kurie nežino realios situacijos.
„Lietuvoje 50 proc. vaikų gimsta su alergijomis, JAV tokių vaikų apie 70 proc. Tai jau nebe mada, o išgyvenimo klausimas“, - neslėpė pašnekovas.
Noras apgauti užkoduotas istorinėje atmintyje
Vis dėlto, kodėl ten, kur žmogaus sveikata žaisti nevalia, atsiranda pardavėjų, siekiančių apgaule parduoti produktą, vadindami jį ekologišku, nors ekologija jis nė nekvepia?
Pašnekovai svarstė, kad priežasčių gali būti keletas. V. Ratkevičius dėstė, kad dalis žmonių gali parduoti neekologiškus produktus nesiekdami apgaulės, o tiesiog nežinodami, nes nitratai gali būti ir kokiame nors produkcijos priede, o ne pačiame produkte.
Kita dalis pardavėjų, anot jo, yra tiesiog aplaidūs, neturi laiko atidžiai sekti visą produkto transportavimo, logistikos procesą, kurio metu taip pat produktas vien nuo sąlyčio su kitais neekologiškais produktais gali viršyti leistiną nitratų kiekį.
„O kiti tiesiog siekia pelno, - neslėpė V. Ratkevičius. - Naudojant nitratus ar kitokius papildus žymiai pagreitinamas auginimo procesas. Dabar, kai ekonominis aspektas yra labai svarbus, tokie žmonės peržengia savo sąžinę ir prekiauja neekologiškais produktais juos vadindami ekologiškais“.
Ūkininkas V. Stankevičius buvo dar atviresnis, jis lietuvių norą apgauti kitus siejo su istorine patirtimi.
„Mes 50 metų buvome tarybinėje santvarkoje, tas „homo sovietikus“ visąlaik išlenda, kai norima vienas kitą apgauti, pasakyti netiesą, apšmeižti ar pavalgydinti netikusiu produktu. Tai yra mūsų pasąmonėje. Reikia palaukti, po 30 metų, manau, žmonės taip nebedarys“, - vylėsi pašnekovas.
Jo teigimu, jeigu žmogus pardavinėja produktą, kuris yra neekologiškas, o teigia, kad jis toks tikrai yra, jis yra ne tik, kad nesąžiningas, jis daro nusikaltimą. „Tokie žmonės suteršia ekologų vardą“, - apgailestavo ūkininkas.
Moki brangiau, bet suvalgai mažiau
Kad ir ką besakytų mitybos ekspertai, norėti gyventi sveikai ir galėti įpirkti sveiką produktą yra du skirtingi dalykai. Gyventojų apklausos rodo, kad daugumai lietuvių ekologiškas maistas sunkiai „įkandamas“ dėl jo nemažų kainų.
„Ekologijos pasaulio“ vadovas V. Vyskupaitis patvirtino, kad ekologiški produktai yra iš tiesų brangesni. Kainų skirtumas priklausomai nuo produkto, gali skirti nuo 30 iki 100 proc.
Tai, kad ekologiškas pienas parduotuvėse kainuoja daug brangiau nei paprastas, anot V. Stankevičiaus, yra didelė neteisybė.
„Pieno supirkėjai mums už ekologišką pieną moka vos vienu centu daugiau nei už paprastą. Perdirbėjai sako, kad mūsų pieną išpilstyti jiems yra labai brangu. Jie užsideda kainas dvigubai ar net trigubai. Tie, kurių ūkiai mažesni, gali pardavinėti savo pieną patys, o stambūs ūkiai esame tik pieno gamintojai, todėl ir parduodame jį tik kaip žaliavą“, - aiškino biržietis ūkininkas.
Jo teigimu, ekologiškas pienas turėtų patekti į onkologines ligonines, darželius, vaikų mokymo įstaigas, nes sveiku maistu turėtų maitintis mūsų karta, kuri toliau statys Lietuvą. Tokia turėtų būti valstybės nuostata.
„Nors iš tikro Vyriausybė skelbia, kad ekologija yra prioritetinė šaka, niekas nėra vykdoma“, - apmaudo neslėpė V. Stankevičius.
Nors ekologiški produktai brangesni už tuos, kurių gali įsigyti prekybos tinkluose, V. Ratkevičius nenorėjo sutikti, kad jie skirti tik pasiturintiems žmonėms.
„Mes patys savo šeimoje skaičiavome maisto produktų krepšelį. Anksčiau pirkome maistą prekybos tinkluose, o kai pradėjome visus produktus pirkti tik ekologiškame turgelyje, mūsų maistinis krepšelis sumažėjo. Patys svarstėme, kaip taip gali būti, nes paėmus pavienius produktus jie lyg ir yra brangesni, bet visumoje išeina pigiau“, - aiškino pašnekovas. Anot jo, priežatis, kodėl taip yra, paprasta: ekologiško produkto kokybė yra kitokia, jo reikia suvalgyti daug mažiau, kad patenkintum savo fiziologinius ir emocinius poreikius.
„Beveik nieko neišmetame. Pasenusį prekybos tinkluose pirktą produktą ne visada norisi užbaigti, o pavyzdžiui, duoną, pirktą turgelyje, net ir sudžiuvusią suvalgome, nes ji turi kitokį aromatą, skonį, praktiškai viską, ką nusiperkame ir suvartojame“, - dėstė V. Ratkevičius.
Jo nuomone, dauguma žmonių žino nemažai apie ekologiškus produktus, bet tiesiog neprisiverčia gyventi pagal tai, ką žino.
Ekologiški produktai perkami ir sunkmečiu
Kalbinti didžiausių prekybos tinklų „Maxima“, „Rimi“ ir „Iki“ atstovai vieningai teigė, kad ekologiškų produktų paklausa išliko stabili arba net augo ir krizės laikotarpiu. Tačiau taip pat pastebėta tendencija, kad dauguma šių produktų pirkėjų – vidutines arba didesnes nei vidutinės pajamas gaunantys gyventojai.
Anot „Maxima LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorės Linos Muižienės, jų prekybos tinkluose ekologiškos prekės kainuoja iki 50 proc. daugiau nei įprastos.
„Šiuo metu pirkėjams svarbiausia prekių kaina. Pirkėjai stengiasi kuo daugiau prekių įsigyti su akcija ar taikant įvairias nuolaidas. Dėl to sunku būtų patikėti, kad artimiausiu metu labai išaugtų ekologiškų produktų paklausa. Vis dėlto jie yra brangesni. Ekologiški produktai konkuruoti su įprasta produkcija galėtų nebent po kokių 4-5 metų“, - teigė L. Muižienė.
„Rimi“ prekybos tinkluose ekologiški produktai vidutiniškai daugiau kainuoja 20-40 proc, nes, anot tinklo atstovės Jovitos Bagdonaitės, jiems pagaminti reikia daugiau išteklių ir specialių sąlygų.
„Iki“ prekybos tinklo atstovo Valdo Lopetos teigimu, jų prekybos centruose parduodami ekologiški produktai yra išskirtinai lietuviški, o jų kainos priklauso nuo produkto rūšies.
„Pavyzdžiui, ekologiškų jogurtų kaina beveik nesiskiria nuo įprastų, tuo tarpu ekologiško pieno kaina yra 3,99 litai už 1 litrą, kai paprasto pieno kaina siekia 2.69 lito. Ekologiškos šviesios duonos kaina už 350-400 gramų svyruoja nuo 2,89 iki 3,79 lito, paprastos šviesios duonos kaina yra nuo 1,99 iki 2.99 lito“, - keletą produktų kainų pavyzdžių pateikė V. Lopeta.
V. Vyskupaitis ekologijai neprognozavo didelio populiarumo ir ateityje. Jo teigimu, pasaulyje ekologiškus produktus vartojančių žmonių taip pat nėra dauguma, o paprašytas įvardyti to priežastis, pašnekovas svarstė, kad dalis žmonių tokių produktų neperka, nes neturi pinigų, kita dalis netiki tokių produktų galia.
