Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija gegužės 27 d. organizuoja atnaujintos valtinės Palūšėje atidarymą ir vandens žygį, skirtą Lietuvos nacionalinių parkų 20-mečiui. 540 kilometrų vandens maršrutas Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais, Žeimenos, Neries ir Nemuno upėmis bei Kuršių mariomis bus įveiktas, pasitelkus tik valties irklus ir upių tėkmę.
Žygeiviai sau kelia uždavinius - parodyti vandens kelią per Lietuvą, atskleisti keliavimo vandeniu privalumus ir galimybes, susipažinti su pakeliui esančiomis saugomomis teritorijomis, atskleisti ir parodyti jų išskirtinę vertę.
Pakeliui numatoma aplankyti šalia vandens kelio esančias saugomas teritorijas - Pavilnių ir Verkių, Neries regioninius parkus, Kernavės kultūrinį rezervatą, Panemunių, Rambyno, Nemuno deltos regioninius parkus.
Kelionė upėmis baigsis Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Visą trasą (Palūšė – Vilnius 150 km, Vilnius – Kaunas 160 km, Kaunas – Nida 230 km) planuojama nuplaukti per 10 dienų.
Aktyvus keliavimo būdas valtimis ar baidarėmis sudaro galimybes pajusti gamtos grožį su visu garsynu ir spalvomis. Paprastai prie upių kūrėsi gyvenvietės, čia turtingi kultūros paveldo klodai - senkapiai, senovės gyvenvietės, piliakalniai.
Pasak Aukštaitijos nacionalinio parko direktoriaus Eminuelio Leškevičiaus, žygio „Ištakos, nuo pradžių pradžios“ tikslas – parodyti darnaus, aplinką tausojančio keliavimo galimybes, skatinti visuomenę domėtis savo krašto gamtos ir kultūros paveldu, atkreipti dėmesį į saugomas teritorijas, kaip šio paveldo puoselėtojas.
Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Palūšė nuo XX a. vidurio yra laikomi vandens turizmo meka. Dar 1959 m. Palūšėje įkurta turistinė bazė, iš kurios buvo pradėta rengti organizuotas vandens turizmo keliones. Iš čia veda svarbiausi turistiniai maršrutai po Aukštaitijos ežerus ir upes. Todėl prieš vasaros sezoną atsidarys naujai rekonstruota Palūšės valtinė. Gegužės 27 d. 12 val. prasidės šventinis renginys, 15 val. vandens žygio „Ištakos, nuo pradžių pradžios“ išlydėtuvės.
Ignalinos rajone Palūšėje įsikūrusi Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija. Tai pirmoji Lietuvoje saugoma teritorija, gavusi valstybinio parko statusą. 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui galiausiai suteiktas Aukštaitijos nacionalinio parko vardas.
Šiais metais organizuojama daug renginių, skirtų Lietuvos nacionalinių parkų 20-mečiui paminėti. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM surengė konferenciją „Lietuvos nacionaliniai parkai – krašto lobynas“, penkių nacionalinių parkų nuotraukų paroda eksponuojama įvairiose didžiųjų miestų erdvėse, keliautojų konkursas „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ taip pat skiriamas šiai datai.
Kaip informavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, šiuo metu 5 nacionaliniai parkai užima apie 1500 kv. km plotą. Tai sudaro daugiau kaip 2 proc. šalies teritorijos.
