egzaminas

Į antrąjį Konstitucijos egzamino etapą pateko daugiau kaip 1 tūkst. geriausiai pirmajame etape pasirodžiusių dalyvių, pranešė Teisingumo ministerija. „Šiais metais į antrąjį Konstitucijos egzamino etapą iš maždaug 30 tūkst. dalyvavusiųjų pateko beveik 1100 dalyvių, beveik 200 daugiau negu pernai“, – rašoma pranešime. Pasak ministerijos, į antrąjį etapą atrinkti daugiau kaip 25 klausimus pirmojo etapo teste teisingai atsakę dalyviai.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Miestų ir rajonų savivaldybėse, mokyklose, universitetuose, Seime, įkalinimo įstaigose ir internete antradienį surengtame Konstitucijos egzamine visi norintys galėjo pasitikrinti savo teisines žinias. Į Vilniaus savivaldybę kai kurie atėjusieji laikyti Konstitucijos egzamino sakė tai darantys jau septintą kartą. Tiek pat kartų rengiamas šis egzaminas.

Antradienį Lietuvoje vyks pirmasis Konstitucijos egzamino etapas. Organizatorių duomenimis, jį laikyti iš anksto užsiregistravo apie 30 tūkst. gyventojų. Egzamino užduotis dalyviai nuo 12 valandos galės atlikti miestų ir rajonų savivaldybėse. Egzaminas taip pat vyks Lietuvos mokyklose bei laisvės atėmimo įstaigose. Taip pat jį bus galima internetu laikyti naujienų portale delfi.lt. Nors norintieji dalyvauti konkurse galėjo iš anksto registruotis, tai nėra privaloma.

Spalio 1 d. šalyje vyks pirmasis septintojo Konstitucijos egzamino etapas. Išankstinės registracijos duomenimis, šiemet Konstitucijos egzaminą laikys mažiausiai 30 tūkst. gyventojų. „Konstitucija – svarbiausias mūsų tautos susitarimas, kokią valstybę kuriame. Tik gyvendami pagal ją galime pasitikėti vieni kitais“, – teigia Konstitucijos egzaminą globojanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 12 val.

Teisingumo ministerija septintą kartą rengia Konstitucijos egzaminą, kurio metu piliečiai kviečiami patikrinti savo žinias apie pagrindinį šalies įstatymą. Pirmasis egzamino etapas įvyks jau šių metų spalio 1 d. „Noriu pasidžiaugti, kad kiekvienais metais vis daugiau Lietuvos piliečių išbando savo Konstitucijos žinias. Tai yra labai svarbu, nes Konstitucija garantuoja mūsų pagrindines teises.

Teisingumo ministerija tradiciškai kviečia pasitikrinti žinias – laikyti Konstitucijos egzaminą. Kaip ir kasmet, norintiems laikyti egzaminą ir siekti aukščiausio įvertinimo, duris atveria Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės. Čia egzaminą kviečiami laikyti visi norintys Lietuvos piliečiai, taip pat teisinį išsilavinimą turintys ar dar tebestudijuojantys asmenys. Konstitucijos egzamino pirmasis etapas vyks spalio 1 dieną (antradienį), 12 valandą.

  Ketinantys siekti teisėjo karjeros pretendentų į teisėjus egzaminui turėtų ruoštis kruopščiau, mat, pasikeitus šio egzamino komisijos nuostatams, pasigerinti anksčiau išlaikyto egzamino rezultatus norėję, bet egzamino neišlaikę pretendentai dar kartą laikyti egzaminą galės tik po pusės metų. Po Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos (PTEK) nuostatų pakeitimo siekiančiųjų teisėjų karjeros naujovių laukia ir daugiau.

Tailande Kasetsato universitete imtasi drastiškų priemonių prieš nusirašinėjimą – studentams liepta per egzaminą raštu naudotis akidangčiais, kad negalėtų žvilgtelėti į greta sėdinčiųjų egzaminų lapus. Keistoką įtaisą – du A4 dydžio popieriaus lapus, sąvaržėlėmis pritvirtintus prie kaktos raiščio – trečiadienį buvo užsidėję beveik 100 studentų per tekstilės egzaminą.

Šiemet įsigalioję sugriežtinti kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kai kurioms kredito unijoms taikomos poveikio priemonės sumažino neatsakingą kredito unijų kreditavimą ir padėjo užtikrinti tvaresnę viso sektoriaus plėtrą. Vis dėlto kai kuriose kredito unijose rizika valdoma nepakankamai konservatyviai. 2013 m. antrąjį ketvirtį kredito unijų turtas beveik nepasikeitė ir liepos 1 d. siekė 2 mlrd. Lt.

Per pirmąjį šių metų pusmetį surengus tris Pretendentų į teisėjus egzaminus, egzaminą išlaikė 25 pretendentai, tačiau per šį laiką iš išlaikiusių nei vienam teisėju tapti kol kas nepavyko. „Laikančiųjų egzaminus asmenų skaičius nėra ribojamas, todėl išlaikiusiųjų egzaminus ir įrašytų į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą kandidatų, paprastai, yra daugiau negu laisvų teisėjų etatų.

Sunkiausiai abiturientams įveikiamas šiemet buvo informacinių technologijų valstybinis brandos egzaminas - jo neišlaikė beveik penktadalis. Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą laikė 2328 kandidatai. Šis valstybinis brandos egzaminas pirmą kartą vykdytas elektroninėje egzamino užduoties atlikimo sistemoje. Egzaminą išlaikė 1919 kandidatų, arba 82,43 procento. 100 balų įvertinimą gavo 56 kandidatai, tai yra 2,41 procento, pranešė Nacionalinis egzaminų centras.

Šiandien abiturientai sužinojo fizikos ir chemijos egzaminų rezultatus. Šiemet fizikos egzaminą laikė 2910 kandidatų, tiesa, abiturientams jis sekėsi sunkiau nei jų kolegoms pernai: šiemet šio egzamino neišlaikė 2,85 proc. kandidatų, o šiemet 5,91 proc. Iš visų laikiusiųjų egzaminą, 100-tukus gavo 44 kandidatai. Valstybinį chemijos egzaminą laikė 3099 kandidatai, jo neišlaikė 2,16 proc. Maksimaliais 100 balų įvertinimais gali pasidžiaugti 25 kandidatai.

Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis antradienį išsaugojo postą, tačiau atmosfera parlamente nė nebando vėsti. Nauju opozicijos taikiniu, ko gero, gali tapti švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Bent jau taip galima spėti skaitant klausimus, į kuriuos atsakyti ministrą prašo Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai.

52-metų prancūzė buvo pričiupta laikanti stojamąjį anglų kalbos egzaminą Paryžiuje, vietoje savo 19-metės dukros, kad laimėtų konkursą ir vietą universitete. Moteris į bandomąjį egzaminą atvyko apsirengusi itin jaunatviškai – žeminto liemens džinsais, jaunimo mėgstamais batais, o visą tai dar labiau pabrėžė ryškus makiažas. Tiesa, toks sumanymas neišdegė ir moteris iš egzamino buvo išprašyta rašo telegraph.co.uk.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija antradienį konstatavo, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas, apskundė opozicijai priklausantys parlamentarai.

 Pirmadienį Lietuvoje vyks istorijos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti rinkosi 16 tūkst. 213 kandidatų, pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Šis egzaminas bus vykdomas 163-uose Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose. Brandos atestatui gauti mokiniai ir buvę mokiniai šiemet privalo išlaikyti du brandos egzaminus: vienas iš jų - privalomas lietuvių kalbos ir literatūros, kitą egzaminą mokinys turėjo galimybę laisvai pasirinkti.

Prasidėjus egzaminų sesijai mintys apie sveiką mitybą abituriento ir studento galvoje sukasi retai. O be reikalo. Tinkamas mitybos režimas gali padėti pasiekti kur kas geresnių mokymosi rezultatų. Griežtas mitybos režimas – streso priešnuodis Jei sunku susikaupti mokantis, gali būti, kad dėl to kaltos visai ne nuobodžios knygos. Maistas turi didžiulės įtakos protiniams gebėjimams, todėl viena dieta mokslus gali apsunkinti, kita – palengvinti.

Pirmadienį Lietuvoje vykusio privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino metu užfiksuotas vienas incidentas. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, Vilniuje vienas moksleivis iš egzamino buvo pašalintas suskambėjus jo mobiliajam telefonui, BNS sakė centre. Šiemet mokyklinis ir valstybinis lietuvių kalbos egzaminai pirmą kartą buvo vienodi visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos.

Šiandien šalies abiturientai laikė privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Šiemet pirmą kartą vyko vienodi visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis ir valstybinis brandos egzaminai. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą registravosi laikyti 23 465 kandidatai. Egzaminas bus vykdomas 213-oje Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtų centrų.

Pirmadienį šalyje rengiamas kol kas vienintelis privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šiemet pirmą kartą vyks vienodi visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis ir valstybinis brandos egzaminai, pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą registravosi laikyti 23 tūkst. 465 kandidatai. Jis bus vykdomas 213 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtų centrų.

Šeštadienį abiturientai ir anksčiau mokyklas baigusieji laikys pirmąjį šiemet valstybinį brandos egzaminą - bus tikrinamos jų anglų kalbos žinios. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, šios užsienio kalbos egzaminą laikyti ketina beveik 17 tūkst. kandidatų. Tai antras pagal populiarumą valstybinis žinių patikrinimas, nusileidžiantis tik privalomam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus ramina moksleivius - sprendimo dėl privalomo matematikos brandos egzamino 2016 metais nėra. Trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Lietuvos moksleivių parlamento raštą, kuriame pasisakoma prieš privalomo matematikos egzamino įvedimą.

Šiandien „Europos namuose“ vyks „Europos egzamino“ finalas. Jame dėl nugalėtojų titulų ir organizatorių įsteigtų prizų varžysis septyniasdešimt pirmąjį ir antrąjį egzamino etapus sėkmingiausiai įveikusių moksleivių, jų mokytojų, studentų ir egzamino užduotis „Facebook“ tinkle sprendusių dalyvių. Ketvirtus metus organizuojamą egzaminą šiemet laikė daugiau nei 25 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Karolina STAŽYTĖ  Nuo šių metų sausio „Regitroje“ nelikus A kategorijos vairavimo egzaminui reikalingų motociklų juos siūloma nuomotis iš vairavimo mokyklų. Autorės nuotrauka – Nesuprantu, kodėl kilo toks ažiotažas. Laikydamas bet kokios kategorijos vairavimo teises iki 2003 metų privalėjai pats pasirūpinti visomis transporto priemonėmis. Tokia tvarka ir šiandien egzistuoja daugelyje užsienio šalių, o lietuviai priprato, kad viską pateikia valstybinė įmonė.

Geriausiai gimnazijas baigę abiturientai praėjusiais metais dažniausiai rinkosi su medicina susijusias studijas: gydomosios medicinos, odontologijos, genetikos, medicininės ir veterinarinės genetikos, farmacijos, biochemijos. Tai parodė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė.

Švietimo sistemos atstovų delegacija iš Lietuvos, specialiai suformuota tam, kad apsilankytų Lenkijos mokyklose ir susipažintų su ten esančiomis sąlygomis bei psichologine aplinka mokymuisi, įsitikino, kad vaikai Lenkijos mokyklose egzaminų laukia ramesni ir laimingesni nei tokių pačių klasių moksleiviai Lietuvos mokyklose.

Dabartiniai dešimtokai, 2015 m. stosiantys į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose, turės būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Norintiems gauti studijų krepšelį universitetuose ir kolegijose taip pat bus privaloma mokėti užsienio kalbą. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino minimalius rodiklius 2015 m. abiturientams, pretenduosiantiems į valstybės finansavimą studijoms.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Dalis būsimų vairuotojų egzaminus nusprendžia laikyti ne didmiestyje, kuriame mokosi vairuoti, bet mažesniame mieste. Anot jų, išlaikyti egzaminus Utenoje ar Tauragėje lengviau, mat ten ne toks intensyvus eismas, be to – nėra didelių eilių. Tiek vairuotojų rengimo specialistai, tiek įmonės „Regitra“ atstovai tvirtina, kad tokia praktika nėra gera, ir pataria neieškoti lengvų egzaminų provincijoje.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas po kelerių metų pertraukos vėl grįžta prie neišspręsto pradedančiųjų vairuotojų klausimo. Šiuo metu jie gauna tik laikinuosius pažymėjimus, kuriuos pakeisti į nuolatinius gali tik po specialių mokymų. Siūloma, kad papildomus mokymus baigtų tik tie, kurie keliskart pažeidžia kelių eismo taisykles. Penktus metus Seimas sprendžia pradedančiųjų vairuotojų rebusą.

Švietimo ir mokslo ministerija svarsto galimybę po trejų metų įvesti abiturientams dar du privalomus - užsienio kalbos ir matematikos - brandos egzaminus. Šį klausmą ateinantį pirmadienį svarstys ministerijos kolegija, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Užsienio kalbos egzaminas privalomas gali būti nuo 2015 metų, matematikos - nuo 2016-ųjų. Anot viceministro Rimanto Vaitkaus, didinti privalomų egzaminų skaičių skatina krintantis moksleivių žinių lygis.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis lankėsi Nacionaliniame egzaminų centre ir domėjosi, kaip sekasi rengtis po mėnesio prasidėsiančiai brandos egzaminų sesijai. „Užduotys baigiamos rengti, dabar vyksta įprasti šiuo laikotarpiu pasiruošimo darbai“, - sakė l.e.p. centro direktorė Teresė Blaževičienė. Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidės gegužės 25 d. anglų kalbos egzaminu.

Iš beveik 3,3 tūkst. Nacionalinį kelių eismo taisyklių egzaminą laikiusių dalyvių šiemet nebuvo nei vieno, atsakiusio į visus klausimus teisingai. Geriausiai pasirodė 3 dalyviai, padarę vos po vieną klaidą, tačiau buvo ir tokių, kurie klydo spręsdami kiekvieną klausimą, skelbia Nacionalinio KET egzamino organizatorius „Lietuvos draudimas“. „Pirmą kartą per ketverių metų nacionalinio KET egzamino istoriją nei vienam dalyviui nepavyko išvengti klaidų.

Iki šiol brandos egzaminai balais vertinti lyginant bendrą visų abiturientų lygį. Nuo šių metų egzaminų vertinimo metodai keičiasi - bus pereita nuo norminio prie kriterinio vertinimo, rašo "Lietuvos rytas". Taikant kriterinį vertinimą, abiturientai bus suskirstyti į tris žinių lygius - patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį. Moksleiviai bus vertinami pagal vertinimo skales, neišrikiuojant jų kaip sporto varžybose vietomis.

Penktadienio, balandžio 5 d., vidurdienį dalis šalies gyventojų laiką leido ne skaniai pietaudami, o laikydami Nacionalinį kelių eismo taisyklių (KET) egzaminą. Šiemet pasitikrinti kelių eismo žinias dalyviai galėjo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse, Šiauliuose ir Panevėžyje – egzaminą organizavusios kompanijos „Lietuvos draudimas“ patalpose.

Abiturientai apsisprendė, kokius brandos egzaminus laikys šiemet. Šiek tiek daugiau alytiškių nei pernai pasirinko anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Tai vienintelis valstybinis egzaminas, vietoj kurio galima rinktis tarptautinį ir jį laikyti ne brandos egzaminų sesijos metu.

Rytoj, balandžio 5 d. 12 val., šalies gyventojai laikys Nacionalinį kelių eismo taisyklių (KET) egzaminą. Šiemet pasitikrinti kelių eismo žinias dalyviai galės Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse, Šiauliuose ir Panevėžyje – „Lietuvos draudimo“ patalpose.

Praėjusiais 2012 m. valstybės įmonėje „Regitra“ vairavimo praktikos egzaminus išlaikė 55 979 gyventojai. Egzaminų rezultatai patvirtina, kad būsimieji vairuotojai vis atsakingiau vertina savarankišką vairavimą kelyje ir praktikos egzaminui kasmet pasirengia vis geriau.

Kristina Jackūnaitė, Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Moksleivių sąjungos atstovai sako, kad abiturientai sunerimę dėl naujos valstybių brandos egzaminų vertinimo tvarkos, nes apie tai nebuvo tinkamai informuoti. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis atrėžia, kad jiems ir nereikia žinoti. Iki šiol neaišku ir kaip bus su lietuvių kalbos egzaminu, nes palengvinimas tautinėms mokykloms yra apskųstas teismui.

Ketvirtus metus iš eilės rengiamas Nacionalinis kelių eismo taisyklių (KET) egzaminas šiemet vyks balandžio 5 dieną (penktadienį), 12 valandą. Šiemet pirmą kartą egzaminą gyvai galės laikyti visų penkių didžiųjų šalies miestų gyventojai – į egzamino organizatoriaus „Lietuvos draudimo“ biurą pasitikrinti žinių kviečiami ir šiauliečiai. Egzamino organizatoriai praneša, kad šiemet daugiau dėmesio skirs patikrinti, ar dalyviai susipažinę su naujausiais KET pakeitimais.

Asociacija Lituanistų sambūris, jungianti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus, viešu laišku paragino partijų vadovus ištaisyti padarytą klaidą - sprendimą pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą - ir nebloginti šiemet lietuvių kalbos ir literatūros padėties bent lietuviškose Lietuvos mokyklose.

Šiandien Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, dalyvaujant švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui, svarstytas klausimas dėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimo, kurio esmė – suteikti galimybę tautinių mažumų mokyklų abiturientams, laikantiems lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, rašyti mažesnės apimties darbą ir jame padaryti daugiau klaidų.

Neseniai švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis džiaugėsi, kad politinei tarybai pavyko rasti kompromisinį sprendimą dėl valstybinio lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų mokiniams, tačiau, panašu, kad problema yra didesnė nei manyta. „Mažiname žodžių skaičių, kurį turi parašyti tautinių mažumų mokyklų mokiniai, laikantys valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.

Šią savaitę gali paaiškėti kai kurie sprendimai dėl lietuvių kalbos egzamino palengvinimo tautinių mažumų mokyklų mokiniams, sako Prezidentės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė. Tačiau ji pabrėžia, kad visose mokyklose - ar jos yra tautinių mažumų, ar ne - turėtų būti geriau mokoma lietuvių kalbos.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių ekonomiškas arba kitaip dar vadinamas ekologiškas vairavimas jau ne naujiena daugiau kaip dešimtmetį. Nuo šių metų gruodžio 31 d. bus tikrinamos ir vairuotojų, laikančių egzaminus valstybės įmonėje „Regitra“, teorinės ekologiško vairavimo žinios ir praktiniai įgūdžiai.

Po vakar dienos sutarimo koalicinėje taryboje švietimo ir mokslo ministras patvirtins lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimus. Visi abiturientai – tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis - rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį galės rinktis iš 7 nurodytų autorių. Anksčiau valstybiniame lietuvių kalbos egzamine buvo numatytas pasirinkimas iš 3, mokykliniame – iš 4 autorių.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis atskleidė, kad politinei tarybai pavyko rasti kompromisinį sprendimą dėl valstybinio lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų mokiniams. “Mažiname žodžių skaičių, kurį turi parašyti tautinių mažumų mokyklų mokiniai, kurie laiko valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Antra - jiems leidžiamas didesnis klaidų skaičius tame rašinyje, negu gimtosios kalbos valstybinį egzaminą laikant.

Premjero Algirdo Butkevičiaus vizito į Lenkiją išvakarėse valdančiųjų Politinė taryba susirinko pasitarti, ar lengvinti kitataučiamas lietuvių kalbos egzaminą. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis žurnalistams patvirtino, kad bus svarstoma, ar palengvinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų atstovams abiturientams. Tačiau jis neatskleidžia, kokios galimos alternatyvos bus svarstomos. ,,Pasiūlymai bus, ir mes juos svarstysime.

Šiomis dienomis, ypač po ministro L.Linkevičiaus vizito į Lenkiją, žiniasklaidoje pasirodė daug spekuliacijų, ir net melagingų pranešimų apie LLRA poziciją tautinių mažumų švietimo problematikoje. Todėl eilinį kartą pabrėžiame, kad LLRA laikosi principingos pozicijos sugrįžti prie senos LR Švietimo įstatymo redakcijos. Prieš keletą dienų LLRA vadovybė susitiko su LR švietimo ir mokslo viceministre Edita Tamošiūnaite.

Sausio 14 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, viceministrė Edita Tamošiūnaitė susitiko su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva. Pokalbyje dalyvavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė. Susitikime aptarti aktualiausi Rytų Lietuvos švietimo klausimai: mokymo valstybine kalba, įstaigų tinklo, mokyklų pavaldumo, aprūpinimo, finansavimo ir kiti.