Bent jau taip galima spėti skaitant klausimus, į kuriuos atsakyti ministrą prašo Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai. Išplatintame pranešime TS-LKD informuoja, kad teikia klausimus švietimo ir mokslo ministrui ir prašo į juos atsakyti raštu bei žodžiu artimiausiame Seimo posėdyje.
„Poreikis išsamiai paaiškinti situaciją švietimo ir mokslo srityje atsirado, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, jog švietimo ir mokslo ministro įsakymo „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punktas yra neteisėtas – jis prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam visų asmenų lygybės principą“, – rašoma pranešime.
„LVAT pripažino, kad lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduotys tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklų abiturientams palengvintos nepagrįstai. Mokiniai, kurie mokėsi mokyklose lietuvių dėstomąja kalba, buvo diskriminuoti, nes palengvinti egzamino rezultatai visiškai vienodai vertinami pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje“, – teigiama pranešime. Todėl TS-LKD frakcijos nariai ministro prašo paaiškinti, ko tikėtis kitų mokslo metų abiturientams, ar vėl bus rengiamos kokios nors „neesminės“ egzamino programos pataisos ir ką ketinama keisti. Taip pat primenama, kad egzaminų ir įskaitų programos pagal nustatytą tvarką skelbiamos iki egzaminų sesijos pradžios likus ne mažiau kaip 2 metams.
Ministro D. Pavalkio TS-LKD prašo atsakyti, kas yra šių pataisų iniciatoriai ir projekto rengėjai, ar Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai pritarė egzamino palengvinimui ir ar jis prisiima asmeninę atsakomybę už sukeltą sumaištį egzaminų sistemoje ir visuomenės supriešinimą. Tarp ministrui pateiktų klausimų yra ir toks: Ar Lenkų rinkimų akcijos politikai ministrą ragino keisti egzaminų programą?“
Pranešime taip pat teigiama, kad LVAT atkreipė dėmesį, jog Švietimo ir mokslo ministerija netyrė, kaip realiai mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba buvo siekiama sudaryti sąlygas mokytis valstybinės kalbos, todėl TS-LKD klausia, ar ministerija neplanuoja iš esmės patikrinti, kaip šiose mokyklose įgyvendinamos Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų normos, ar efektyviai panaudojamos įvairios valstybės finansuojamos priemonės, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas pasirengti vienodam lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui.
TS-LKD frakcijos nariai taip pat pažymi, kad viešoje erdvėje ministras aiškino, jog egzamino palengvinimai įsakyme numatyti tik 1 metams, tačiau iš tikrųjų dokumente joks terminas nenumatytas. „Jūs viešai sakėte neteisybę ar tiesiog buvote neįsigilinęs į dokumento projektą?“ – klausia opozicinė TS-LKD ministro D. Pavalkio.
Švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio 2013 metų vasario 20 d. įsakymą, kuriuo lietuvių kalbos egzaminą laikiusiems tautinių mažumų mokyklų moksleiviams žodžių skaičius brandos egzamino rašinyje buvo sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, o pasirenkamų autorių skaičius – padidintas, apskundė keletas Seimo narių – Liberalų sąjūdžio nariai Gintaras Steponavičius ir Dalia Teišerskytė bei konservatoriai Stasys Šedbaras ir Valentinas Stundys.
Spendimą dėl lietuvių kalbos egzamino, kurį šiais metais tautinių mažumų abiturientai laikė lengvesnėmis sąlygomis, LVAT paskelbė birželio 18 dieną. Išplėstinė teisėjų komisija, išnagrinėjusi keturių Seimo narių pateiktą skundą, nutarė, jog lengvatos, suteiktos tautinių mažumų atstovams, prieštarauja Konstitucijoje nurodytiems lygybės principams.
