Švietimo sistemos atstovų delegacija iš Lietuvos, specialiai suformuota tam, kad apsilankytų Lenkijos mokyklose ir susipažintų su ten esančiomis sąlygomis bei psichologine aplinka mokymuisi, įsitikino, kad vaikai Lenkijos mokyklose egzaminų laukia ramesni ir laimingesni nei tokių pačių klasių moksleiviai Lietuvos mokyklose.
Pasak specialistų, egzaminams besiruošiantys moksleiviai Lietuvos mokyklose neretai patiria didesnį psichologinį spaudimą tiek iš mokytojų, tiek iš tėvų, o tai gali sukelti nerimo priepolius, nepasitikėjimo savimi jausmą ir, galiausiai, turėti neigiamą poveikį moksleivių rezultatams. Specialistai iš Lietuvos lankėsi mokyklose, kuriose taikomas ugdymo modelis “Mokykla tėvams ir auklėtojams”. Šis modelis Lenkijoje žinomas ir taikomas jau daugiau nei 20 metų.
“Lietuvos mokyklos iš esmės skiriasi nuo tų mokyklų Lenkijoje, kuriose įdiegtas udgymo modelis “Mokykla tėvams ir auklėtojams”. Pas mus itin dažnai pasitaiko, jog mokiniai gasdinami neišlaikytais egzaminais ir mokytis yra verčiami, o ne motyvuojami, taigi jų savivertė ir pasitikėjimas savimi sumažėjęs.
Ir atvirkščiai, aplankytose mokyklose Lenkijoje psichologinė aplinka mokymuisi yra sukurta taip, kad mokiniai patys vieni kitus skatina stengtis, laikytis elgesio normų ir netgi yra vieni kitiems pavyzdžiai dėl to, kad nevartotų alkoholio, narkotinių medžiagų ir rūkalų”, - pasakojo Rasa Dičpetrienė, VO “Gelbėkit vaikus” vadovė.
Pabendravus tiek su mokytojais, tiek su mokiniais Lenkijos mokyklose, buvo įsitikinta, kad jose taikomas minėtas modelis yra sėkmingai veikiantis bei gali būti pritaikytas bei sėkmingai veikiantis ir Lietuvoje. Keliose mokykose mūsų šalyje šis modelis jau pradėtas taikyti, tačiau tikimasi, kad jį įdiegti pageidaus ir daugiau mokyklų bei mokyklinio amžiaus vaikus turinčių tėvų.
Specialistų teigimu, modelio, sėkmingai taikomo Lenkijos mokyklose esmė yra ta, kad visi vaikai laikomi normaliais ir vienodai gerais, taigi šiose mokyklose visiškai atsisakoma dirbtinai kuriamos konkurencijos – pažymių, konkursų, varžybų ir panašių vertinimų, nes jie mažina pralaimėjusiųjų savivertę. Tėvai ir mokytojai susitaria, kokių vaiko mokymosi rezultatų bus siekiama: kurie vaiko sugebėjimai ir stipriosios pusės bus skatinami, o į ką bus žiūrima lanksčiau.
Be to, modelis skatina tėvus ir mokytojus bendradarbiauti ir turėti vieningą tikslą - kaip su vaikais bendrauti, kaip juos skatinti; leisti vaikui klysti bei išmokti pačiam taisyti klaidas, patirti rezultatus dėl savo klaidingo elgesio ir pan. Taigi, pagal šį modelį, vaikas yra iš esmės savarankiškas, tačiau turi tėvus ir mokytojus, į kuriuos gali atsiremti, kai jam reikia patarimo, nukreipimo teisinga linkme.
“Daugelis sutinka, kad Lietuvoje “kepami žiniukai” yra Lietuvos ateitis, kurie, kaip rėkia universitetų reklamos, patys kurs sau darbo vietas, bus priimti į geras pozicijas kompanijose. Neabejotinai jie turės tam tikrą bagažą žinių, tačiau klausimas, kokia bus tų žmonių psichinė sveikata, emocinis intelektas, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai, mokėjimas klausytis, empatijos lygis ir panašiai. Taigi jau dabar reikia į tai atsižvelgti, imtis priemonių ir galvoti, ką galima pakeisti, kad dabartiniai vaikai išaugtų į intelektualesnę bei išmintingesnę visuomenę”, - sako R. Dičpetrienė.
Švietimo atstovų supažindinimas su ugdymo modeliu Lenkijoje buvo vykdomas pagal projektą “Ugdymo modelis “Mokykla tėvams ir auklėtojams “, kuris yra finansuojamas ES fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.