Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus ramina moksleivius - sprendimo dėl privalomo matematikos brandos egzamino 2016 metais nėra.
Trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Lietuvos moksleivių parlamento raštą, kuriame pasisakoma prieš privalomo matematikos egzamino įvedimą.
Rašte teigiama, kad tokio egzamino įvedimas teigiamų pokyčių neturės, moksleivių gerinti loginio mąstymo ir praktinio matematikos pritaikymo kasdieniniame gyvenime neskatins, papildomų žinių nesuteiks. Vietoj svarstomo egzamino mokinių parlamentas siūlo mokykloje daugiau dėmesio kreipti į galimybę matematinius gebėjimus atskleisti praktikoje, stiprinti mokinio loginį mąstymą, numatyti daugiau praktinių užduočių.
Taip pat moksleiviai nuogąstauja, kad įvedus privalomą matematikos egzaminą nukentės į humanitarines specialybes bei menus stojantys abiturientai, nes jiems gali būti užkirstas kelias pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas universitetuose.
Komiteto posėdyje dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras pabrėžė, kad kol kas sprendimo dėl matematikos brandos egzamino nėra - tik svarstymai, o juose dalyvauja ir moksleivių atstovai.
"Vyksta normalus procesas, mes su jais (moksleiviais - BNS) tarėmės, jie galėjo išsakyti savo nuogąstavimus, ir, kaip matote, 2015 metų planuose matematikos egzamino nėra. Jokio sprendimo, ar bus 2016 metais reikalavimas įvestas - dar kartą pabrėžiu - absoliučiai ne visiems, o tai daliai, kurie nori stoti į aukštąsias mokyklas valstybės finansuojamas vietas, nėra", - sakė R.Vaitkus.
Jis taip pat tvirtino, kad matematikos egzaminą privalu laikyti stojant į beveik visas programas, išskyrus humanitarines ir meno krypties. Viceministras svarstė, jog matematikos, logikos gebėjimai gali būti tikrinami ir kitais būdais, nebūtinai privalomu brandos egzaminu.
"Aš sutinku su moksleiviais, kadangi dabartinis egzaminas tapo sudėtingesnis ir tikrina specifines matematines žinias, o ne loginį mąstymą, apie tai reikėtų galvoti, kaip atskirti ir padaryti tai logikos egzaminu, bet mes turime visus metus iki kitų metų gegužės susitarti dėl egzamino", - sakė viceministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad matematikos egzamino rezultatų pradedama reikalauti ne tik norint studijuoti technologinius bei tiksliuosius mokslus.
"Matematikos egzamino reikalavimus pirmieji iš socialinių mokslų įvedė teisės studijų programos, visiškai suprantama kodėl, nes matematika yra logikos mokslas. Po to, kai per dvidešimt metų mes po truputį didinome pasirenkamųjų dalykų skaičių ir mažinome bendrojo dalyko skaičių, mūsų moksleiviai išėjo mažiau parengti", - tvirtino R.Vaitkus.
Rektorių konferencijos atstovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius Renaldas Jurkevičius sakė, jog matematikos mokslas reikalingas ir studijuojant socialinius, humanitarinius mokslus.
"Matematiką laikančiųjų mažėja, o socialinių mokslų absolventų skaičius pučiasi dėl tam tikrų programų skaičiaus augimo. Universitetams tikrai ne tas pats, kokie abiturientai įstoja į universitetus, matematika reikalinga ne tik tiksliesiems mokslas, bet ir socialiniams mokslams. Visi gina darbus, kur statistika, matematika yra svarbu. Kalbama ne apie privalomą matematikos egzaminą visiems, galbūt užtenka mokyklinio egzamino kaip slenkstinio", - kalbėjo Rektorių konferencijos atstovas.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis gegužę pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2015 metų norintiesiems stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose reikės privalomai laikyti du egzaminus - valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bei užsienio kalbos egzaminą. 2015-aisiais norintiesiems gauti valstybės finansavimą studijoms universitetuose ir kolegijose taip pat reikės mokėti užsienio - anglų, prancūzų ar vokiečių - kalbą B1 lygiu. Lygis bus nustatomas laikant brandos arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.
Taip pat ministras patvirtino, jog nuo 2016-ųjų svarstoma griežtinti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką - padaryti privalomą matematikos egzaminą beveik visiems stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, išskyrus į menų sritis, taip pat įvesti reikalavimą mokėti užsienio kalbą aukštesniu - B2 lygiu.
"Ko gero, išimtį, galvojame, kad reikėtų daryti menams, bet visiems socialiniams mokslams, humanitarams, tarp jų, ko gero, ir žurnalistams, matematikos reikėtų. (...) Reikėtų pakeisti šiek tiek programas, kad į matematikos sampratą įeitų kai kurie informatikos, logikos, tikimybės elementai. (...) Suvokti, kaip skaičiuojama, kaip daromos lygtys, kaip išvedama statistika - šito visiems reikia", - yra sakęs ministras.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
