Neseniai švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis džiaugėsi, kad politinei tarybai pavyko rasti kompromisinį sprendimą dėl valstybinio lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų mokiniams, tačiau, panašu, kad problema yra didesnė nei manyta.
„Mažiname žodžių skaičių, kurį turi parašyti tautinių mažumų mokyklų mokiniai, laikantys valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Antra – jiems leidžiamas didesnis klaidų skaičius rašinyje negu gimtosios kalbos valstybinį egzaminą laikantiems abiturientams. Trečias palengvinimas, kuriuo džiaugsis ir lietuvių mokyklų mokiniai, – leisime rinktis ne iš trijų autorių kūrinių rašant temą, bet iš septynių. Tai bus tam tikras palengvinimas ir suvienodinimas tautinių mažumų ir lietuvių mokyklų mokiniams”, – pasakojo jis žurnalistams.
Trečiadienį Seime vykusiame Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdyje savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.
Pasak jo, dėl egzamino pokyčių dabar tenka stebėti gana painią situaciją: „Iš esmės tai du egzaminai, ką mums daryti?“ V. Smetonos teigimu, lietuvių kalbos egzaminas kartu yra ir stojamasis egzaminasš Tam tikras specialybes pasirinkusiems studentams šio egzamino įvertinimas labai svarbus, mat sudaro net 60 proc. stojamojo balo. Akademikas pabrėžė, kad jei nebus rasta išeičių iš šios situacijos, bus siūloma įvesti privalomąjį stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą.
