Asociacija Lituanistų sambūris, jungianti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus, viešu laišku paragino partijų vadovus ištaisyti padarytą klaidą - sprendimą pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą - ir nebloginti šiemet lietuvių kalbos ir literatūros padėties bent lietuviškose Lietuvos mokyklose.
Laiške Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui, Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui, Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkui Rolandui Paksui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Lietuvoje pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui raginama leisti tautinių mažumų mokyklų bendruomenėms pačioms pasirinkti, kokiam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui jose bus rengiama. Juk baltarusių ir žydų, kai kurios lenkų ir rusų mokyklos jau seniai deramai moko lietuvių kalbos ir neturi jokių problemų laikyti šį egzaminą aukštesniu lygiu.
"Raginame Jus teisės aktais įtvirtinti, kad vienodo lygio lietuvių kalbos egzaminas būtų privalomas visiems piliečiams ne tik stojant į aukštąsias mokyklas - universitetus ir kolegijas, bet ir siekiant pareigų valstybės tarnyboje.
Mes kviečiame kuo greičiau įgyvendinti pirmųjų Nepriklausomybės metų nuostatą - sudaryti visas galimybes Rytų Lietuvos lietuviškose mokyklose kaip antrosios užsienio kalbos mokytis lenkų kalbos, o Šiaurės Lietuvos mokyklose - latvių kalbos", - rašoma laiške.
Jame pažymima, kad Politinės tarybos sprendimas pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino laikymo tvarką yra neteisingas ir žalingas lietuvių kultūrai, pilietinei bendruomenei ir valstybei. Jis iš esmės pagilino Lietuvos jaunuolių, kurie mokosi skirtingomis kalbomis, nelygybę ir nuvertino lietuvių kalbą bei kultūrą ne tik lenkiškose ir rusiškose, bet ir lietuviškose mokyklose.
"Lietuvių kalbos ir literatūros reikalavimus lietuviškose mokyklose Jūs padarėte menkesnius už lenkų kalbos ir literatūros reikalavimus lenkiškose Lietuvos mokyklose, o valstybinės kalbos reikalavimai Lietuvos kitakalbėse mokyklose tapo žemesni negu užsienio kalbų.
Taigi Jūs reikšmingai pabloginote lietuvių kalbos ir kultūros būklę mokyklose ir taip padarėte akivaizdžią žalą jaunosios kartos ir visos Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei brandai", - rašoma viešame laiške.
Švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui pasirašius įsakymą, kuriuo patvirtinti pirmą kartą pagal vienodą programą rengiamo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai, Lituanistų sambūris kreipimesi švietimo ir mokslo ministrui bei Seimo nariams irgi pareiškė savo susirūpinimą lituanistikos būkle Lietuvos mokyklose.
"Manome, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimų neturėtų lemti Vyriausybės Politinės tarybos susitarimai. Tai prieštarauja ligi šiol galiojančiai teisinei egzaminų turinio ir tvarkos nustatymo praktikai ir demokratinės švietimo politikos principams - politikai, kurie nėra susipažinę nei su vidurinio ugdymo programa, nei su lietuvių kalbos ir literatūros bandomojo egzamino rezultatais, nusprendžia, kokį egzaminą po trijų mėnesių turi laikyti Lietuvos abiturientai", - teigiama lituanistų kreipimesi.
Pasak lituanistų asociacijos, pastarosiomis dienomis priimtas sprendimas pakeisti brandos Lituanistai pažymėjo, kad vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programa ir šio dalyko brandos egzamino programa yra ilgo nuoseklaus mokslininkų ir mokytojų darbo rezultatas. Skuboti politiniai sprendimai ignoruoja specialistų kompetenciją ir nepaiso demokratinei visuomenei įprastų ugdymo turinio kūrimo procedūrų.
Be to, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kaip vienintelis kiekvienam abiturientui privalomas brandos egzaminas, yra skirtas patikrinti ne tik valstybinės kalbos mokėjimą, bet ir jauno žmogaus kultūrinį išprusimą, pilietinę brandą, gebėjimą mąstyti bei kurti tekstus. Būtent tuo pagrįsti egzamino reikalavimai - autorių sąrašas ir rašinio ilgis. Didinant vienai temai skirtų autorių sąrašą iki septynių, mažinama būtinybė būti visus juos perskaičius, taigi sudaromos sąlygos baigti bendrojo lavinimo mokyklą įgijus tik dalį tautą vienijančios kultūrinės kompetencijos, pažymi Lituanistų sambūris.
Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos - mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos - mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams. Aukštosios mokyklos įskaitydavo šiuos pažymius, neatsižvelgdamos į tai, koks būtent lietuvių kalbos brandos egzaminas laikytas - gimtosios ar valstybinės.
ELTA jau skelbė, jog švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimus, 2013 m. visi abiturientai - tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis - pirmą kartą laikydami vieną lietuvių ir literatūros brandos egzaminą ir rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį galės rinktis iš 7 nurodytų autorių. Ankstesnėje valstybinio egzamino programoje buvo numatytas pasirinkimas iš 3, mokyklinio - iš 4 autorių.
Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame - ne mažiau kaip 250 žodžių.
Anksčiau numatytos skirtingos vertinimo normos raštingumo ir kalbinės raiškos aspektais nekeičiamos, vertinant tautinių mažumų mokyklų abiturientų darbus bus taikoma žemesnė kartelė. Iki 2011 m. lietuvių kalbos mokymui skirtų pamokų skaičius lietuvių ir tautinių mažumų mokyklose skyrėsi - pastarosiose jis buvo mažesnis.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai galios šiais mokslo metais. Įvertinus egzamino rezultatus bus sprendžiama dėl atitinkamų palengvinimų ir žemesnių vertinimo normų taikymo kitais metais, teigia Švietimo ir mokslo ministerija.
Įvedus švietimo ir mokslo ministro įsakymu įtvirtintus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimus, Švietimo įstatymas ir ugdymo programos keičiamos nebus.
