egzaminas

Vairavimo egzaminas daugeliui kelia baimę ar net siaubą. Kad jis būtų sėkmingas ir praeitų sklandžiai, vertėtų žinoti keletą subtilybių. Šis vaizdo įrašas padės išvengti kai kurių klaidų.

Birželio 30-osios rytą paskelbti lietuvių kalbos gimtosios ir valstybinės brandos egzaminų rezultatai. Nacionalinio egzaminų centro specialistų teigimu, šiemet valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikė27 288 abiturientai ir anksčiau mokyklas baigę asmenys, sėkmingai egzaminą įveikė 91,94 proc. Abiturientai, kurie lietuvių kalbos egzamino neišlaikė, jį galės perlaikyti liepos 8 dieną.

Birželio 16-ąją šalies abiturientai laiko paskutinį pagrindinės brandos egzaminų sesijos egzaminą – šiemet tai chemijos egzaminas, kurį pasirinko daugiua nei trys tūkstančiai šalies abiturientų. Šiemet populiariausi valstybiniai brandos egzaminai – anglų kalbos, jį laikė 21,5 tūkst., istorijos egzaminą pasirinko laikyti 21,4 tūkst. bei matematikos, kurį laikė 20,7 tūkst. abiturientų. Abiturientai gali laikyti ne daugiau kaip šešis egzaminus brandos egzaminų sesijos metu.

Abiturientų brandos egzaminų sesija eina jau į pabaigą – birželio 10-ąją šalies moksleiviai mokyklinį geografijos egzaminą. Šiemet geografijos egzaminą pasirinko laikyti daugiau nei 12 tūkst. moksleivių. Šiemet populiariausi valstybiniai brandos egzaminai – anglų kalbos, jį laikys 21,5 tūkst., istorijos egzaminą pasirinko laikyti 21,4 tūkst. bei matematikos, kurį laikys 20,7 tūkst. abiturientų. Abiturientai gali laikyti ne daugiau kaip šešis egzaminus brandos egzaminų sesijos metu.

Birželio 7 dieną šalies abiturientai laiko matematikos valstybinį egzaminą. Šiemet laikyti šį egzaminą pasirinko 20,7 tūkst. abiturientų. Egzamino rezultatai turėtų būti paskalbti iki liepos 12 dienos. Šiemet populiariausi valstybiniai brandos egzaminai – anglų kalbos, jį laikė 21,5 tūkst., istorijos egzaminą pasirinko laikyti 21,4 tūkst. Abiturientai gali laikyti ne daugiau kaip šešis egzaminus brandos egzaminų sesijos metu.

Lietuvoje gyvenantys rusai pilietybę gavo automatiškai, tuo tarpu beveik 100 tūkstančių Estijos gyventojų - asmenys be nustatytos pilietybės, o daugiau nei 113 tūkstančių - kitos šalies piliečiai. Latvijoje padėtis ne ką geresnė.

Šįryt daugiau kaip 48 tūkstančiai abiturientų ir anksčiau mokyklas baigusiųjų laikė vienintelį privalomą – lietuvių kalbos – egzaminą. Tuo metu universitetai ir kolegijos jau laukia būsimųjų studentų – savo studijų programas siūlo beveik pusšimtis aukštųjų mokyklų. Abiturientams egzaminų sesija įsibėgėja, o nekantriausieji prašymus į aukštąsias mokyklas pildyti puolė tuoj po vidurnakčio, tik pradėjus veikti sistemai.

Birželio 1-ąją šalies abiturientai laikė lietuvių kalbos egzaminą. Tai vienintelis privalomas egzaminas. Tam,  kad gautų atestatą mokyklas baigiantys jaunuoliai privalo išlaikyti du egzaminus. Trečiadienio pavakare Nacionalinis egzaminų centras patvirtino, kad egzamino metu būta tvarkos pažeidimų, už kuriuos trys jaunuoliai pašalinti iš egzamino. Kaip rašo naujienų portalas „Delfi.lt“, incidentai egzamino metu įvyko Marijampolėje ir Klaipėdoje.

Šiandien šalies abiturientai laiko anglų kalbos egzaminą. Šiemet valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą pasirinko 21533 abiturientai. Šios užsienio kalbos egzaminas jį laikyti panorusių abiturientų skaičiumi gerokai lenkia rusų, prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminus. Abiturientams privalomas tik lietuvių kalbos egzaminas, o tam, kad gautų brandos atestatą mokyklas baigiantys jaunuoliai turi išlaikyti du egzaminus.

Lenkų atstovams reikalaujant vėliau negu 2013 metams atidėti lietuvių kalbos egzaminą, Premjeras Andrius Kubilius sako, kad tai padaryta nebus. „Ne. Seimas tik ką yra priėmęs įstatymą ir numatęs tokius terminus. Tam reikia, be abejo, gerai pasiruošti, mes tam ieškome ir skirsime reikalingų resursų, o diskusijos gali tęstis, bet tokios datos yra numatytos įstatyme", - ketvirtadienį, klausiamas, ar bus nukeltas egzaminas į vėlesnę datą, atsakė Ministras Pirmininkas.

Artėjant valstybių brandos egzaminų sesijai, abiturientai su nerimu seka visas žinias apie egzaminų naujoves, o ypač apie privalomąjį lietuvių kalbos egzaminą. Šį pavasarį egzaminus laikysiantys moksleiviai dėl būsimų naujovių dar neturėtų sukti galvos, bet būsimiesiems vienuoliktokams reiks mokytis pagal naująją lietuvių kalbos ir literatūros programą bei pratintis prie minties, kad lietuvių kalbos egzaminas bus kitoks.

IELTS egzaminas – bene svarbiausias užsienio universitetų, kolegijų, mokyklų reikalavimas stojantiesiems užsieniečiams. O nuo šių metų IELTS išlaikymo pažymėjimas Lietuvoje atveria dar daugiau durų į sėkmingą ateitį: egzamino įvertinimas bus įskaitytas kaip valstybinis brandos egzaminas. Tiems abiturientams, kurie dar neturi IELTS pažymėjimo, reikėtų suskubti dar prieš šių metų abiturientų valstybinius brandos egzaminus.

Pernai sostinėje surengtas Nacionalinis kelių eismo taisyklių egzaminas, šiemet apims visą Lietuvą, praneša Lietuvos radijas. Egzamino dalyviams bus pateikta per trisdešimt klausimų, į kuriuos reikės atsakyti per 45 minutes. Pasak vieno iš žinių patikrinimo organizatorių, Lietuvos draudimo atstovo Nerijaus Višinsko, užduotys vairuotojams sudarytos, atsižvelgiant į dažnai pasitaikančias situacijas keliuose, kai dėl eismo taisyklių nežinojimo sukeliama avarinė padėtis.

Aštuoniolikmetei Mildai Čergelytei paskutinioji „Mados infekcijos“ diena buvo ypatinga – mergina išlavinto skonio festivalio žiūrovams pristatė savo kolekciją. Šiandien ji tik dvyliktokė, tačiau jau gali pasigirti dideliais sau keliamais tikslais ir pasiekimais. „Dalyvavimas „Mados Infekcijoje“ – įspūdinga patirtis. Tai renginys, kuriame savo kolekciją trokšta pristatyti bet kuris pradedantis dizaineris, ir aš labai džiaugiuosi, kad šis mano noras išsipildė.

Šių metų gegužės 9 d. Lietuvos gyventojai antrus metus iš eilės kviečiami dalyvauti Europos egzamine. Dalyviai pasitikrins savo žinias, atsakydami į įvairaus sudėtingumo klausimus apie Europos Sąjungos (ES) veikimą, piliečių teises ir aktualijas. 10–12 klasių moksleiviai varžysis dėl geriausiai ES išmanančio šalies moksleivio vardo. Europos egzaminą norinčios rengti mokyklos kviečiamos registruotis iki balandžio 28 dienos. Europos egzaminas – tai Europos dienos minėjimo renginių ciklo dalis.

Miesto ir rajono abiturientai, rinkdamiesi, kuriuos egzaminus laikys, nesiblaškė – jų prioritetai teko keturiems tradiciškai populiariausiems dalykams. Ant ledo likti surizikavo tik vienas gimnazistas, panoręs pasitikrinti prancūzų kalbos žinias. Šalies abiturientai jau apsisprendė, kuriuos abitūros egzaminus jie laikys.

Marijampolės rajono apylinkės teismas patvirtino Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičius ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kad Kalvarijos savivaldybės administracijos Juridinio personalo skyriaus vedėjas L. V., siekdamas asmeninės naudos, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, klastojo dokumentus.

Lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose vienodinamas lietuvių kalbos mokymas, o dar po dvejų metų – ir pats egzaminas. Lenkiškos ir rusiškos mokyklos naujovę sutinka priešiškai. Esą negali būti kalbos, kad mokinių jėgos laikant tą patį egzaminą bus vienodos, praneša LTV „Panorama“.Nuo kitų mokslo metų lenkiškų ir rusiškų mokyklų 11–12 klasių mokiniai lietuvių kalbą ir literatūrą privalės mokytis tokiu pat krūviu kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai.

Kandidatams į Kazachstano prezidentus bus keliami griežtesni reikalavimai dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio. Tai pirmadienį pareiškė šalies Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininkas Kuandykas Turgankulovas. Jis paragino Kalbos komisijos narius taip pat rimtai šiūrėti į šį klausimą. „Kandidatų laukia gana rimtas egzaminas“, – pabrėžė CRK vadovas.

Nacionalinė mokykla vietoj mąstančių žmonių rengia kryžiažodžių sprendėjus. Ji – tarsi masinių drabužių siuvykla, neišskirianti kiekvieno individo unikalumo. Užuot klaususi „kodėl?“, ji klausia „kada?“. Tokius nacionalinės mokyklos ypatumus, skaudulius ir problemas įvardijo Šiaulių Didždvario gimnazijos tarptautinio bakalaureato programos pedagogai ir mokiniai, iš savo patirties vertinantys dviejų mokymo sistemų specifiką ir požiūrį į žmogų.

Sausio 19 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatytas nauja lietuvių kalbos mokymo strategija. Naujoji strategija parengta įvertinus mokinių lietuvių kalbos pasiekimų nacionalinių ir tarptautinių tyrimų rezultatus, atsižvelgus į šių dienų situaciją ir visuomenės poreikius. Strategijos autorių teigimu, itin svarbu stiprinti moksleivių kalbinę savivertę ir tapatybę bei gerinti lituanistinį ugdymą mokykloje.

Po tautinių mažumų ir Lenkijos valstybės protestų Lietuvos valdžia traukiasi. Atsisakoma žadėtų planų jau nuo kitų metų įvesti vienodą lietuvių kalbos egzaminą ir lietuviškų, ir lenkiškų mokyklų abiturientams. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad anksčiausia tokios naujovės data – 2013-tieji. Ir apie idėją bent du dalykus kitakalbių mokyklose mokyti lietuviškai valdžia jau kalba miglotai.

Vieno seno filmo herojus entuziastingai sakė, kad egzaminas – šventė, bet tikrai ne visi studentai ir moksleiviai jam pritartų. Noras per kuo trumpesnį laiką išmokti kuo daugiau ir baimė, kad nuo būsimo įvertinimo priklauso daug kitų dalykų, skatina jaunus žmonės griebtis įvairiausių gudrybių.

„Ėjau vietoj draugės į jos egzaminą ir išlaikiau. Nebuvo sunku apgauti universitetą, sunkiausia buvo ištverti vidinę įtampą prieš ir per egzaminą“, – prisipažįsta studentė Rūta (vardas pakeistas – aut. past.). Ji taip rizikavo, kad padėtų draugei, kuri, Rūtos teigimu, visada nuoširdžiai mokosi, studijos jai labai patinka. Ir šiam egzaminui ji mokėsi daug, bet, kad ir kaip bandė suprasti, dalykas, iš kurio turėjo laikyti egzaminą, liko neaiškus.

„Šiandien Seime įvykęs balsavimas dėl šiurkščiai Konstituciją pažeidusių ir duotas priesaikas sulaužiusių parlamentarų Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko mandatų panaikinimo parodė, kad opozicija neišlaikė moralinio ir teisinio egzamino. Kategoriškai nesutinkame su kaltinimais visam Seimui, nes didžioji dalis Seimo narių balsavo už mandatų panaikinimą“, – pabrėžė TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.

Penktadienį, 9.00 val. mokyklose ir 12.00 val. savivaldybėse, vyks antrasis Konstitucijos egzamino etapas, kuriame dalyvaus 1842 pirmojo egzamino turo laimėtojai. Bus išaiškintas 21 geriausias Konstitucijos žinovas. Tęsdama tradiciją, Teisingumo ministerija šiemet Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminą rengia ketvirtą kartą. Jis rengiamas visose miestų ir rajonų savivaldybėse, taip pat mokyklose, įkalinimo įstaigose.

Šį penktadienį, spalio 15 d., 9 val. mokyklose ir 12 val. savivaldybėse, vyks antrasis Konstitucijos egzamino etapas, kuriame dėl nugalėtojo vardo susikaus 1842 pirmojo egzamino turo laimėtojai – iš jų bus išaiškintas 21 geriausias. Konstitucijos egzamino antrojo etapo klausimynus sudarys po 20 klausimų. Šįkart jie bus sudėtingesni, o vienas jų – atviras klausimas – padės išrinkti tikruosius Konstitucijos žinovus.

Tęsdama tradiciją, Teisingumo ministerija ir šiemet, ketvirtus metus iš eilės, organizuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminą. Jis rengiamas visose miestų ir rajonų savivaldybėse, taip pat mokyklose, įkalinimo įstaigose. Dalyvauti egzamine užsiregistravo daugiau nei 25 tūkstančiai žmonių - daugiau kaip 200 mokyklų, 15 įkalinimo įstaigų. Šiais metais teisines žinias visi norintys kviečiami pasitikrinti penktadienį 12 val., atvykus į bet kurią Lietuvos miesto ir rajono savivaldybę.

Šiemet jau ketvirtus metus iš eilės Lietuvos Respublikos piliečiai ir gyventojai dalyvaus Konstitucijos egzamine. Šių metų rugsėjo 22 dieną LR Teisingumo ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje buvo paskelbtas egzamino dalyvių registracijos startas ir pristatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzamino eiga.

Jeigu kiekvienam Vyriausybės ministrui kiekvienais metais reikėtų išlaikyti savo srities praktinį egzaminą ir pasitikrinti kompetenciją bei tinkamumą toliau eiti pareigas, kokios tai užduotys, arba tiksliau – darbinės situacijos galėtų būti? Užsienio reikalų ministrui – supervalstybės vadovo vizitas arba diplomatinė krizė? Vidaus reikalų – riaušės, o gal kokios rezonansinės bylos tyrimas? Susitvarkę su tokiomis užduotimis, ministrai toliau galėtų eiti savo pareigas ar bent ramiai atostogauti.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę miestui ir pasauliui per agentūrą BNS sakė, kad gegužės 30 dieną įvyksiantys savivaldos rinkimai bus dar vienas demokratijos egzaminas Gruzijai, kurios prezidentas Michailas Saakašvilis dėl kai kurių galimai nedemokratinių žingsnių yra sulaukęs kritikos ir Vakaruose.

Pirmą kartą organizuojamą Europos egzaminą laikys tūkstančiai moksleivių. Jau šį penktadienį, gegužės 7 d., per 20 000 šalies moksleivių pirmą kartą spręs Europos egzaminą. Idėją taip paminėti Europos dieną Lietuvos mokyklose pateikė visuomeninis projektas „Drąsinkime ateitį“ ir Europos komisijos atstovybė Lietuvoje. Prie iniciatyvos Europos dieną įprasminti pasitikrinant žinias apie Europą ir Europos sąjungą prisijungė jau 313 Lietuvos mokyklų.