egzaminas

Viešojoje erdvėje kritikos dėl netikslumų biologijos valstybinio brandos egzamino užduotyje sulaukusi Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) nurodo, kad egzamino vertinimo komisija spręs, ar ši techninė klaida turėjo įtakos užduoties atlikimui. „Apgailestaujame, kad maketuojant vieno iš biologijos egzamino klausimo grafiką įsivėlė techninė klaida. Norime atkreipti dėmesį, jog atsakymui pateikti skaičiai, pavaizduoti grafike, nėra reikalingi.

Beveik 17 tūkstančių abiturientų laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Po egzamino mokiniai išėjo su plačiomis šypsenomis – užduotys buvo gerokai lengvesnės, nei tikėjosi. Mokytojai ir ekspertai džiaugtis neskuba ir įžvelgia rimtesnes problemas. Pasak jų, tokios paprastos užduotys nėra sąžiningos visų abiturientų atžvilgiu, ir netgi gali būti ministerijos bandymas dangstyti nepavykusias reformas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nacionalinė švietimo agentūra skelbia lietuvių kalbos ir literatūros, gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) bei matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo  rezultatus. Šiemet lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) dalyvavusių dešimtos klasės mokinių pasiekimų vidurkis didesnis nei praėjusiais metais.

Penktadienį abiturientai laikys populiariausią pasirenkamą brandos egzaminą – anglų kalbos. Šiemet jį nutarė laikyti 18 tūkst. 215 kandidatų, panašiai kiek ir praėjusiais metais, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). „Anglų kalbos egzaminas kasmet užima pirmaujančią kandidatų skaičiumi vietą. Tai dažniausiai abiturientų pasirenkamas valstybinis brandos egzaminas. Ne išimtis ir šie metai.

Trečiadienį abiturientai laikė valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Jo metu neapsieita be nesusipratimų. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) patvirtinto egzamino užduočių lapo paskutiniajame sakinyje – net 3 klaidos. Pateikiame neradaguotą tekstą: RIBOTO NAUDOJIMO (iki teisėtai atskleidžiažiant vokus, kuriuose yra valstybimio brandos egzamino užduoties ar jo dallies turinys). „Taip nesisekti kaip NŠA su egzaminais dar reik sugebėti.

Trečiadienį (birželio 5 d.) abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Įžvalgomis apie šių metų valstybinio egzamino temas dalijasi lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Zita Bartkevičienė iš Trakų rajono Rūdiškių gimnazijos. „Iš pirmo žvilgsnio, perskaičius ir samprotavimo, ir literatūrines temas, susidaro, sakyčiau, lengvumo įspūdis. Susidaro įspūdis, kad yra apie ką rašyti, juolab kad yra rekomenduojami autoriai.

Šiandien abiturientams lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine buvo pasiūlytos dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio temos. Laikiusieji valstybinį brandos egzaminą iš samprotavimo rašinio užduočių galėjo rinktis temą „Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove?“ ir kaip rekomenduotinus pasirinkti autorius Maironį, Marių Ivaškevičių, arba temą „Kada prieinama prie kraštutinumų?“, kuriai rekomenduoti šie autorius: Vincas Krėvė, Marius Katiliškis.

Lietuvių kalbos ir literatūros sistema kuria atmetimo reakciją, sako rašytoja Gabija Grušaitė. Anot jos, mokiniai yra verčiami skaityti tai, kas jiems neįdomu, o taip iš esmės kuriama trauma. Daug kas jaučiasi apgauti mokykloje Apie tai ji trečiadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Bent jau mano pažįstamų rate daug kas jaučiasi mokykloje apgauti dėl lietuvių literatūros, lyg mums būtų sumaitinę produktą su pasibaigusia galiojimo data, o po apsinuodijimo sunku net žiūrėti į tą pusę.

Prasideda valstybinių brandos egzaminų maratonas. Pirmasis rimtas išbandymas – Lietuvių kalba ir literatūra. Vilniaus moksleiviai pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais ir atskleidė, kokio rezultato tikisi. Iš egzaminų centro Vilniaus Antakalnio gimnazijoje pirmoji išėjo abiturientė Kamilė. Jai egzamino laiko užteko, tačiau temos nepasirodė lengvos. „Temos buvo gana sunkios, tačiau radome vieną nuostabią, tai  viskas buvo gana lengvai ir paprastai“, – sako mergina.

Abiturientai trečiadienį laikys privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Bus laikomas ir valstybinis, ir mokyklinis egzaminas. Nacionalinė švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,7  tūkst., mokyklinį – 8,8 tūkst. jaunuolių. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu kandidatai turės parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių temų: dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinio rašinio temų.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA ) penktadienį pranešė atkūrusi dalį anksčiau prarastų dešimtokų teksto kūrimo užduoties darbų ar jų fragmentų, jie pateikti vertinimui. Pasak agentūros, atkurta 350 iš 490 anksčiau vertinimui nepateiktų darbų, jie šiuo metu vertinami, o visi teksto kūrimo užduoties vertinimų rezultatai mokykloms bus pateikti ketvirtadienį. „Išnaudojus visas įmanomas technines galimybes atkurti dalies mokinių darbų ar jų fragmentų, deja, nepavyko.

Antradienį, Pilietinio pasipriešinimo dieną, pirmąkart Lietuvoje organizuojamas nacionalinis žinių patikrinimo konkursas – Pilietiškumo egzaminas. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai kviečiami pasitikrinti žinias apie pilietiškumą ir visuotinę gynybą. Anot Krašto apsaugos ministerijos, šiuo egzaminu siekiama skatinti ir ugdyti visuomenės suvokimą pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminas vyks nuotoliniu būdu nuo 8 iki 18 val. Lietuvos laiku.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrą pavaduojanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, kad kovo pradžioje prasidėję tarpiniai mokinių patikrinimai įvyko sklandžiai. Anot jos, galutiniai patikrinimų rezultatai bus skelbiami gegužės 15 dieną. „Baigėme tarpinių patikrinimų sesiją. Gegužės 15 d. bus skelbiami visų likusių tarpinių patikrinimų rezultatai. (...) Galiu pasakyti, kad patikrinimai praėjo sklandžiai“, – savo „Facebook“ paskyroje šeštadienį rašė M. Navickienė.

 Penktadienį Lietuvoje pirmą kartą organizuojamas dezinformacijos raštingumo egzaminas. Jį rengia Vyriausybės kanceliarija su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“. Iš anksto užsiregistravę 9–12 klasių moksleiviai su dezinformacijos analizės meistrais iš pradžių paskaitoje diskutuos apie dezinformaciją, dirbtinį intelektą ir socialinių tinklų algoritmus, o po paskaitos dalyvaus egzamine, pasitikrins savo įgytas žinias ir gaus prizų, pranešė Vyriausybė.

Dėl klaidų organizuojant ir vykdant tarpinius pasiekimų patikrinimus, šiais metais jie bus laikomi bandomaisiais, patvirtino atsistatydinantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Vis dėlto, tarpinių patikrinimų nebus atsisakoma, tačiau jie bus iš esmės atnaujinti. G. Jakštas viešai pripažino, kad organizuojant ir vykdant tarpinius patikrinimus buvo padaryta klaidų.

Penktadienį abiturientai laikys prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminų kalbėjimo dalis. Nuo antradienio abiturientai laiko ir anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį, o ketvirtadienį pradėtas ir rusų kalbėjimo įgūdžių įvertinimas. Šios egzamino dalies trukmė vienam moksleiviui – iki 30 min., iš jų 15 min. skiriama pasirengimui. Užsienio kalbų egzaminai susideda iš kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo dalių, kurių kiekviena sudaro ketvirtadalį bendro vertinimo.

Nuo ketvirtadienio iki savaitės pabaigos abiturientai laikys rusų kalbos egzamino kalbėjimo dalį. Nuo antradienio abiturientai laiko ir anglų kalbos kalbėjimo dalį. Šią savaitę vyks ir kitų užsienio kalbų (prancūzų, vokiečių) kalbėjimo įgūdžių vertinimas. Kalbėjimo dalies trukmė vienam moksleiviui – iki 30 min., iš jų 15 min. skiriama pasirengimui. Užsienio kalbos egzaminą sudaro kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo dalys.

Abiturientams laikyti bandomąjį matematikos egzaminą šiemet sekėsi prasčiau nei pernai. Egzamino rengėjo „Edu Vilnius“ duomenimis, Vilniaus mieste egzamino neišlaikė 21 proc. abiturientų, o tarp visų laikiusių šalyje – 27,5 proc.

Penktadienį rengiami baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių tautinių mažumų vienuoliktokų gimtosios kalbos ir literatūros tarpiniai patikrinimai. Juos sudaro klausymo, skaitymo ir teksto kūrimo dalys. Klausymo dalies metu mokiniams bus pateikti garso įrašai įvairiomis kultūrinėmis ir visuomeninėmis temomis, kurių trukmė iki 5 minučių, o skaitymo dalyje – iki 800 žodžių apimties įvairaus socialinio ir kultūrinio konteksto tekstai.

Įsibėgėjus pirmą kartą vykstančiai vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesijai, trečiadienį moksleiviai pasitikrins matematikos B lygio žinias. Matematikos A lygio patikrinimas vienuoliktokams bus rengiamas ketvirtadienį. Viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl praėjusią savaitę vykusio fizikos tarpinio patikrinimo užduočių kokybės. Reaguodamas į nuogąstavimus, švietimo, mokslo ir sporto ministras pavedė atlikti ekspertinį žinių patikrinimo vertinimą.

Įsibėgėjus pirmą kartą vykstančiai vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesijai, antradienį moksleiviai pasitikrins filosofijos žinias. Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis. Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc.

Teisės vairuoti įgijimas yra labai svarbus įvykis žmogaus gyvenime, kuris neretai būna apipintas įvairiomis istorijomis ir mitais. Tačiau pats žodis mitas jau savaime reiškia, kad tai yra netiesa ir neatitinka realybės. Tad siekiant išsklaidyti visas abejones bei baimes apie vairavimo egzaminus ir vairuotojo pažymėjimo įgijimą, „Regitros“ korupcijos prevencijos pareigūnas Edmundas Bogavičius pasakoja, kokie yra penki gajūs mitai visuomenėje ir kodėl jais nereikėtų tikėti. Mitas Nr.

Pietų Korėjoje ketvirtadienį daugiau kaip pusė milijono mokinių laikė svarbų nacionalinį stojamąjį egzaminą į universitetus. Kad būtų kuo mažiau blaškomas dėmesys, valdžia ėmėsi ypatingų priemonių, įskaitant skrydžių sustabdymą. Devynių valandų trukmės testas, kurį šiemet laikė 504 588 mokiniai, yra labai svarbus norint gauti vietą geriausiuose universitetuose. Jis taip pat laikomas raktu į aukštesnį socialinį statusą, pelningą karjerą ir net santuokos perspektyvas.

Didžioji dauguma Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių, užsiregistravusių privalomam latvių kalbos egzaminui, neišlaikė jo iš pirmo karto, antradienį pranešė Nacionalinio švietimo centro (VISC) vadovė Lienė Voronenko. Tokių buvo 61 proc., sakė ji spaudos konferencijos metu. Rusijos piliečiai šį testą galėjo laikyti nuo balandžio 11 iki rugpjūčio 29 dienos. L. Voronenko atkreipė dėmesį į tai, kad į testą atvyko mažiau žmonių nei užsiregistravo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia derinimui sprendimus dėl tarpinių gimnazistų trečiokų patikrinimų, juos numatoma leisti perlaikyti pirmiesiems, išbandysiantiems šį egzaminą.  Kaip pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tarpiniai patikrinimai vyks III gimnazijos klasėje, juos mokiniai laikys pavasarį. Juos bus galima perlaikyti paskutinėje gimnazijos klasėje, o į galutinį egzamino rezultatą bus įskaičiuotas aukštesnis rezultatas.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė teiktų valstybinių brandos egzaminų rezultatų apeliacijų rezultatus. Iš viso šiais metais dėl pagrindinės ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatų buvo pateiktos 532 apeliacijos – beveik 30 procentų mažiau nei pernai.   „Brandos egzaminus laikę kandidatai šiemet pateikė žymiai mažiau apeliacijų: jų skaičius nuo 733, pateiktų praėjusias metais, sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Matematikos egzamino šiemet neišlaikė 15 proc. abiturientų, tai reikšmingai geresnis rezultatas, palyginti su pernai, antradienį paskelbė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakšas. Pernai matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis, 35 proc. abiturientų. „Rezultatai, lyginant su praėjusiais metais, kai egzamino neišlaikė daugiau, kaip trečdalis (35 proc.) abiturientų – reikšmingai geresni. Tai yra didelis žingsnis pirmyn, tačiau ir šiemet egzamino neišlaikė 15 proc.

Pirmadienį abiturientai laikys fizikos egzaminą: tai paskutinis valstybinis egzaminas šioje sesijoje. Jį šiemet laikyti pasirinko 2020 kandidatų. „Praėjusiais metais fizikos egzaminą pasirinko laikyti 2170 abiturientų. Tikimės, kad ir šiais metais jų rezultatai patvirtins kelerius metus stebimą tendenciją: fizikos brandos egzaminą išlaiko ne mažiau nei 97 proc. kandidatų“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Abiturientai penktadienį laikys rusų kaip užsienio kalbos egzaminą. Šiemet jį iš viso pasirinko 1895 kandidatai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Praėjusiais metais šį egzaminą rinkosi 1963 jaunuoliai, apie 99 proc. jų išlaikė. Penktadienį kandidatai turės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo užduotis, egzamino dalį žodžiu jie laikė anksčiau. Kiekviena egzamino dalis lemia ketvirtadalį bendro įvertinimo.

Ketvirtadienį abiturientai laikys mokyklinius gimtosios baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių kalbos egzaminus. Lenkų kalbos egzaminą šiemet pasirinko panašus mokinių skaičius kaip ir praėjusiais metais – 752 (2022 metais – 751 abiturientas). Gimtosios rusų kalbos egzaminą nutarė laikyti daugiau kandidatų – 408 (2022 metais – 340 abiturientai). Baltarusių kalbos egzaminą pasirinko penki kandidatai. Pernai laikančiųjų gimtosios baltarusių kalbos egzaminą nebuvo.

Abiturientai trečiadienį laikys chemijos egzaminą, jį pasirinko 1228 abiturientai. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, chemijos egzaminas vienas iš dviejų egzaminų kartu su geografija, kuriuos laikyti šiemet pasirinko daugiau abiturientų nei prieš metus. Pernai šį egzaminą laikė 1090 kandidatų. Chemijos egzaminą sudaro klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, trumpojo atsakymo ir struktūriniai klausimai. 40 proc. egzamino taškų atitinka bendrąjį chemijos kursą, 60 proc.

Abiturientai antradienį laikys užsienio kalbos – prancūzų ir vokiečių – valstybinius brandos egzaminus. Jaunuoliams reikės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo dalių užduotis. Užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys – kalbėjimo dalis vyko anksčiau. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys beveik 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.

Pirmadienį abiturientai laikys istorijos valstybinį brandos egzaminą. Jį pasirinko apie 7,7 tūkst. kandidatų. „Istorijos valstybinis brandos egzaminas skirtas patikrinti mokinių istorinio mąstymo gebėjimus, kai Lietuvos bei pasaulio istorinės raidos reiškiniai ir procesai analizuojami, interpretuojami bei vertinami“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Abiturientai penktadienį laikys informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Šį egzaminą laikyti pasirinko 2574 kandidatai. Panašus skaičius buvo ir pernai – 2581. Abiturientų gebėjimai tikrinami pagal atskiras turinio sritis: sąvokų naudojimo, dėsnių taikymo, objektų, procesų, reiškinių ir modelių atpažinimo, apibūdinimo ir paaiškinimo bei kitus. Anot agentūros, egzamino turinį sudaro programavimas (50 proc.

Daugiau nei 15 tūkstančių abiturientų šiandien laikė vieną svarbiausių – matematikos egzaminą. Po praėjusių metų, kada neišlaikiusių buvo daugiau nei trečdalis, moksleiviai, sako, jam ruošėsi itin rimtai, o jau po egzamino dauguma kalbintų abiturientų džiūgavo, kad užduotys buvo kiek lengvesnės ir vylėsi, jog egzaminą išlaikyti pavyks.  Palinkę prie užduočių lapų abiturientai Šiaulių Jovaro progimnazijoje sprendė matematikos uždavinius.

Netiksli pirmadienį abiturientų laikyto geografijos valstybinio brandos egzamino vieno iš klausimų formuotė rezultatams įtakos neturės, trečiadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Agentūros teigimu, netikslumas vertinimo komisijos buvo pastebėtas prieš pradedant vertinti darbus. „Egzamino užduoties 16 klausimo formuluotėje vietoje „anklavas“ turėjo būti „eksklavas“. Kandidatai turėjo atsakyti, kuria raide žemėlapyje pažymėtas anklavas“, – nurodoma pranešime.

Trečiadienį vyko vienas svarbiausių brandos egzaminų – matematikos. Laikyti šį egzaminą nusprendė 15 560 kandidatų. Būti išlaikiusiam matematiką yra svarbu tiems, kas ketina studijuoti aukštosiose mokyklose. Po egzamino abiturientų nuomonės išsiskyrė – vieni egzaminu nesiskundė, o kiti griebėsi už galvų.  Po egzamino Paulina teigė, kad buvo sunku, tačiau jaučia stiprų šeimos palaikymą.

Abiturientai trečiadienį laikys matematikos valstybinį brandos egzaminą, jis yra trečias pagal populiarumą. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti matematikos egzaminą pasirinko 15 tūkst. 95 kandidatai. Praėjusiais metais jų buvo apie pora šimtų daugiau. Pastaruosius kelerius metus šį egzaminą renkasi apie 58–60 proc. visų laikančiųjų brandos egzaminus.

Abiturientai penktadienį laikys anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Tradiciškai tai populiariausias valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti yra pasirinkę apie 18 tūkst. kandidatų.  Jaunuoliams reikės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo dalių užduotis. Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys – kalbėjimo dalis vyko anksčiau. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys beveik 27,5 tūkst.

Trečiadienį abiturientai laikys biologijos valstybinį brandos egzaminą. Jį pasirinko 6384 kandidatai: beveik 90-čia daugiau nei pernai. Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiemet prasidėjo birželio 5 dieną ir truks iki birželio 27 dienos. Jos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27 tūkst. 492 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleiviai.

Lietuvių kalbos brandos egzaminu šiandien prasidėjo sesija šalies abiturientams. Paaiškėjo, kad savaitgalį neva nutekintos egzamino temos buvo melagingos, o patys moksleiviai taip jaudinosi, kad užvėrę mokyklų duris negalėjo prisiminti, kokias temas buvo pasirinkę. Nacionalinė švietimo agentūra tikisi, kad prasidėjusios sesijos egzaminų rezultatai bus geresni. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pirmadienį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu prasidėjo brandos egzaminų sesija. Kaip ir kasmet, pasiūlytos keturios temos: dvi samprotaujamojo rašinio ir dvi literatūrinio. Tiesa, temos nedžiugino ne tik abiturientų – socialiniame tinkle pažerta kritikos strėlių apie laike užstrigusią švietimo sistemą.

Lietuvoje pirmadienį prasidėjo brandos egzaminų sesija. Pirmasis egzaminas – lietuvių kalbos ir literatūros. Viename iš egzaminų centrų, Vilniaus Antakalnio gimnazijoje kalbinti abiturientai pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais ir papasakojo, ką žada veikti baigę mokyklą. Paaiškėjo, kokios šių metų egzamino temos: Samprotavimo rašinio temos: Nuo ko priklauso asmens savivertė? (Rekomenduojami autoriai: Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas.

Sujudimas prieš lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą: savaitgalį socialiniuose tinkluose išplito melagingos egzamino temos. Egzaminų rengėjai Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) kreipėsi į policiją. „Buvo paskelbta melaginga informacija. Mes patikrinom – tikrai egzaminų užduotys yra saugios, niekas jų nenutekino“, – patvirtino NŠA atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė. Egzaminų rengėjai dėl šio nusižengimo kreipėsi į policiją.

Pirmadienį privalomu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu prasideda brandos egzaminų sesija. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,3 tūkst., mokyklinį – beveik 8,8 tūkst. jaunuolių. Per šį egzaminą kandidatai galės naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo.

Artėjant pagrindinei valstybinių brandos egzaminų sesijai policija imasi tikslinės elektroninės erdvės stebėsenos. Kriminalinės policijos biuro teigimu, ir brandos egzaminų sesijos išvakarėse, ir jos metu pareigūnai vykdo tikslinę informacijos, susijusios su egzaminais, stebėseną interneto socialiniuose tinkluose. Anot Nacionalinės švietimo agentūros pranešimo, taip siekiama užkirsti kelią sukčių bandymams pasinaudoti abiturientų patiklumu ir įsiūlyti jiems neva tikras egzaminų užduotis.

Noras nelegaliai įgyti vairuotojo pažymėjimą vilniečiui Ovidijui D. baigėsi teistumu. Planas, kad kitas žmogus už jį išlaikys vairavimo teorijos egzaminą subliuško dar pradinėje stadijoje. Su Ovidijaus D. asmens tapatybės kortele ir kitais dokumentais „Regitroje“ pasirodęs asmuo sukėlė darbuotojai įtarimų. Nors nenustatytas asmuo teigė, kad sulieknėjo, todėl nebėra panašus į žmogų matomą asmens dokumente, tačiau tokia gudrybė nepavyko. Vyro buvo paprašyta pateikti kitą dokumentą.

Dešimtokų pasiekimų patikrinimas, įvedus keturių balų kartelę, turės pragaištingų padarinių mokykloms ir mokytojams, sako „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. „Ji (įvesta kartelė – BNS) turės pragaištingų padarinių didelei daliai gimnazijų (...). Tai reiškia, kad mažėtų gimnazijų mokytojų krūviai, mažėtų atlyginimai, dalies mokytojų, mokyklų apskritai nereiktų, jas reikėtų uždaryti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Sarafinas.

Seimo rūmuose šeštadienį Vilniuje surengtas antrojo 9–12 klasių mokinių demokratijos žinių konkurso finalas, jį laimėjo gimnazistas iš Klaipėdos. Anot parlamento kanceliarijos, finale dalyvavo 60 geriausiai pirmajame konkurso etape pasirodžiusių moksleivių. Konkursą laimėjo Klaipėdos licėjaus gimnazistas Michalas Kratkovskis. Antrą vietą užėmė Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivis Povilas Virbašius, trečiąją – Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos atstovas Algirdas Grinas.