diktatoriai

Sudėtinga gyventi apsuptoje diktatorių kaimynystėje, kurie bendrų derybų metu nepripažįsta jokios kitos kalbos kaip tik galios ir jėgos. Apie tai, kaip yra užauginami tokie diktatoriai kaip Vladimiras Putinas bei kodėl yra svarbu visuomet prisiminti, kad kalbant su tokiu asmeniu būtina suprasti, jog pašnekovui esi tik priemonė egoistiškiems tikslams pasiekti, tv3.lt naujienų portalui papasakojo gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius.

Nuo besisukančių auksinių statulų iki mėnesių pervadinimo savo šeimos garbei – Turkmėnistano diktatoriaus Saparmurato Nijazovo valdymas buvo palydimas neįtikėtinų totalitarinio valdymo istorijų, kurių neišvysi jokioje kitoje šalyje. Jam valdant šalis tapo tokia pati uždara, kaip ir Šiaurės Korėja. S. Nijazovas, 1999 m. paskirtas prezidentu visam gyvenimui, pakeitė mėnesių pavadinimus savo šeimos narių garbei.

Po ilgos pertraukos Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai Briuselyje susitinka gyvai aptarti svarbiausių bendros užsienio politikos klausimų. Tarp jų ir kaip reaguoti į vis labiau agresyvėjančią Kremliaus politiką.

Rusijos Dūmos deputatai pirmuoju bandymu priėmė įstatymą, kuris garantuoja buvusio Rusijos Federacijos prezidento teisinę neliečiamybę. Taip valdžia tarsi patvirtina, kad didžiausia V. Putino baimė – sulaukti atsakomybės išieškojimo už savo režimo nuveiktus darbus.  Toks unikalus įstatymas ne tik užtikrina teisinę neliečiamybę pasitraukus iš prezidento posto, bet ir faktiškai leidžia „būsimam buvusiam prezidentui“ ir ateityje daryti kai kuriuos nusikaltimus.

1. Libijos dinaras Nors rytinės Libijos dalies gyventojai masiškai kėlė sukilimus, jie ir toliau vartojo valiuta su dviem savo buvusiais vadais – vieno, kurio nekentė, ir kito, kurį mylėjo. Jaunas ir aptakus Muamaras Kaddafi šypsojosi nuo plačiai paplitusių vieno dinaro banknotų, o garbinamas prieš kolonijinio judėjimo lyderis Omaras al-Mukhtaras susimąstęs žvelgė iš 10 dinarų popierėlio.

Kartais žmonės susiranda sau pomėgių, visiškai nederančių su visiems įprastu jų įvaizdžiu. Tačiau ar gali automechanikas vakarus leisti megzdamas, o balerina – užsiimti boksu... Siūlome pažvelgti į paradoksalius žiauriausių pasaulio tironų pomėgius, ir suprasite, kad viskas įmanoma. Hitleris dievino animacinius filmukus ir pats piešdavo Disnėjaus herojus Nedaug kas žino, kad dabar jau miręs Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Ilas buvo pats didžiausias Michealo Jordano gerbėjas.

Trumpi, jausmingi ir daug ką pasakantys laiškai – tokius mylimosios rašė viso pasaulio diktatoriams. Prancūzų rašytoja Diane Ducret, kurios knygą „Diktatorių moterys“ netrukus išleis leidykla „Baltos lankos“, į savo kūrinį surinko bene žymiausiems pasaulio diktatoriams moterų rašytus laiškus. Balsas.lt savo skaitytojams leidžia pirmiesiems žvilgtelėti į būsimos knygos puslapius. *** Kai turėdama trisdešimt penkerius metus ji susitiko žmogų nuo Lenos, jos gyvenimas buvo sudužęs į šipulius.

Populiarus britų komikas Sacha Baronas Cohenas naujausiame filme „Diktatorius“ įkūnijo fikcinį Šiaurės Afrikos valstybės vadovą, kurio bruožai atspindi įvairius autokratinių valdovų stereotipus. Akivaizdu, kad aktorių įkvėpė tokie diktatoriai, kaip buvęs Libijos vadovas Muammaras Gaddafis, rašo BBC. Anot Kolorado universiteto profesoriaus Fredo Coolidge'o, neretai diktatoriai apsvaigsta nuo savo pačių galios ir ima galvoti, kad kiekvienas jų sprendimas ar veiksmas yra teisingas.

Mirus ilgamečiams Libijos ir Šiaurės Korėjos diktatoriams, pradėta kalbėti apie artėjantį paskutiniųjų diktatorių pasitraukimą. Visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad diktatorių, tokių kaip Aleksandras Lukašenka, pasaulyje jau beveik nebeliko, bet toks požiūris yra klaidingas.

Asma Assad buvo pasmerkta už tai, kad palaiko savo vyrą, Sirijos prezidentą Basharą Assadą. Šalyje ir toliau tęsiasi gimtojo jos šeimos miesto šturmas, bet ar diktatorių žmonos turi įtakos savo vyrų sprendimams? Šį klausimą nagrinėja „BBC News Magazine“ žurnalistas Tomas Geogheganas. A. Assad tvirtai palaiko vyrą Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl tunisiečiai buvo pasipiktinę savo valdžia, buvo korupcija.

Rusija nori tapti derybų tarp Basharo Assado ir Sirijos opozicijos tarpininke. „Režimo pasikeitimas Damaske pakenktų Rusijos interesams“, – rašoma „Der Tagesspiegel“, praneša „Inopressa“. Prieš rezoliuciją „Naująją rezoliuciją dėl Sirijos galima išmesti į šiukšlių dėžę“, – tęsiama straipsnyje. Rusija, būdama nuolatine Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos nare, jau yra blokavusi rezoliucijas Sirijos klausimu.

Lietuva pagal spaudos laisvės indeksą 2011 metais nusmuko į 30-tą vietą pasaulyje, rodo autoritetingos organizacijos „Reporteriai be sienų“ paskelbta ataskaita. Šią vietą Lietuva užima kartu su Australija. Žiniasklaidos ekspertų vertinimu, 2010 metais pagal spaudos laisvę Lietuva pasaulyje buvo 11-ta, o 2009 metais - 9-ta. Daugiausia spaudos laisvės yra Suomijoje, Norvegijoje ir Estijoje. Toliau eina Nyderlandai, Austrija, Islandija, Liuksemburgas.

Kai mirė Kim Jong Ilas, Šiaurės Korėjos žmonės puolė ant kelių ir verkė. Vaikai raudojo, moterys praradinėjo sąmonę. Tačiau mažai kas buvo nusiminęs labiau už Kim Young Siką, parduotuvėlės savininką iš Pietų Korėjos, kuris reporteriams teigė: „Aš jaučiuosi tuščias, lyg mirtų dalis manęs“, praneša The Guardian. Ir vis dėlto Kim Young Siko atvejis yra ypatingas. Jis ilgus metus yra Kim Jong Ilo antrininkas.

Pietų Afrikos restoranas „Nando's“ sukūrė reklaminį filmuką, kuriame Zimbabvės prezidentas Robertas Mugabe prisimena epizodus iš savo laimingos draugystės su Muammaru Gaddafiu, Saddamu Husseinu ir kitais žinomais diktatoriais. Filmuke „Paskutinis diktatorius“ Mugabe ateina į tuščią restoraną ir šalia lėkščių sudeda vardines mirusiųjų diktatorių korteles.

Italija visuomet turėjo silpnybę autoritariniams valdovams. Imperatoriai, karaliai, princai ir despotai Italijos žemes valdydavo itin dažnai nuo pat Romos imperijos laikų. Paskutiniuoju panašaus pobūdžio politiku turėtume laikyti buvusį Italijos ministrą pirmininką Silvio Berlusconį. Ši dominuojanti Italijos politinio gyvenimo figūra, nebesugebėdama tvarkytis su globalios finansų rinkos spaudimu, galiausiai pasitraukė iš savo posto.

Šį antradienį Libijos pareigūnai pagaliau leido palaidoti buvusį šalies diktatorių Muammarą Gaddafį. Libijos diktatorius buvo palaidotas neskelbiamoje vietoje šalies dykumoje. Kapavietės lokacija buvo nuslėpta tam, jog buvusio šalies vadovo amžinojo poilsio vieta netrauktų bereikalingo jo pasekėjų dėmesio bei netaptų jo priešininkų taikiniu.

JAV prezidentas Barackas Obama nepritaria Libijos sukilėlių susidorojimui su buvusiu savo šalies lyderiu Muammaru Gaddafiu. Bet jo mirtis turi tapti kitiems diktatoriams rūsčia pamoka, kad reikia gerbti žmogaus teises ir savo tautos lūkesčius. Amerikos administracijos vadovas tai pareiškė interviu televizijos kompanijai NBC, kurio ištraukos antradienį buvo išplatintos oficialiais kanalais.

Oskaro laimėtoja Hilary Swank atsiprašė už savo apsilankymą Čečėnijos prezidento R. Kadyrovo gimtadienyje. Aktorė kukliai papasakojo, kad „nežinojo, kad jis toks“. O kurios iš žvaigždžių taip pat gali „pasigirti“ draugystėmis su diktatoriais? Nuo M. Gaddafio sūnui dainuojančios Mariah Carey iki su Hugo Chavezu besiglėbesčiuojančio Seano Penno.

Fidelis Kastras (Fidel Castro) penktadienį per Venesuelos valstybinę televiziją juokavo apie pastarąsias kelias savaites sklandančius gandus, kad jis rimtai serga arba jau yra miręs. Apie buvusį 85-erių Kubos prezidentą ir revoliucijos simbolį nebuvo girdėti porą mėnesių, kol ketvirtadienį ir penktadienį pasirodė nuotraukos iš jo interviu su Venesuelos televizijos žurnalistu. Kai kuriose nuotraukose vaizduojama, kaip F. Kastras valgo sriubą ir šnekučiuojasi su žurnalistu.

Autoritariniai režimai neamžini. Tai liudija ir pastarųjų dienų įvykiai Libijoje. Kas laukia diktatorių po jų nuvertimo? Anksčiau ar vėliau garsiausi pasaulio diktatoriai prieidavo liepto galą. Pasibaigus žmonių kantrybei užgesdavo ir jų šlovė, o neretai – ir gyvybė.

Pasaulio galingieji, užimdami aukštus postus, jau negali siautėti kaip viduramžių karaliai. Tokia išvada peršasi stebint vis naujus teismo procesus: į kaltinamųjų gretas pakliūna buvę ir esami valstybių prezidentai, vyriausybių vadovai, diktatoriai ir šiaip įtakingi veikėjai. Vadinasi, tarptautinė bendrija demonstruoja savo demokratinę brandą.Tai patvirtina ir trečią kartą atnaujintas buvusio Prancūzijos prezidento Jacques'o Chiraco teismas.

Šalies vadovai garsėjo ne tik savo politiniais siekiais ir veiksmais. Dauguma iš jų turėjo sukaupę gausias porno nuotraukų ar video medžiagų kolekcijas. Muammar Gaddafi Be vazelino ir avižų sirupo (seksualinio stimuliatoriaus) bin Laden'o Abbottabad'o stovykloje JAV Karinis laivynas surado slaptą ganėtinai didelę ir „modernią“ pornografijos kolekciją.

Kažkur, galbūt – Tripolyje arba gimtuosiuose namuose Sirte, o gal, netgi, slaptame povandeniniame laive, plaukiančiame Karakaso link, Muammaras Gaddafis sėdi apsuptas keleto jam vis dar ištikimų žmonių ir suka galvą, kokiu būdu įvykiai pasisuko šitokia netinkama linkme. Pasak foreignpolicy.

Jeigu kas ir žvelgia rimtai į akinių nuo saulės pasirinkimą, tai tikrai ne hiphopo žvaigždės ar jauni milijonų paveldėtojai. Tai, žinoma, tie, kuriuos priimta laikyti diktatoriais. Rodos, žengiant prieš savo tautiečius, jiems nereikia pridengti akių nuo saulės, tačiau diktatoriai retai kada akinius nusiima. Žurnalas „Forbes“ pasižvalgė, kokius akinius nuo saulės renkasi žymiausi pasaulyje diktatoriai.

Pasitelkus Jungtinių Valstijų specialiąsias pajėgas, šalia prabangių Islamabado rūmų, buvo nužudytas  Osama bin Ladenas ; ir tai šiek tiek primena kitų „Al Qaedos“ lyderių sulaikymą Pakistano miestuose. Dar kartą, buvo įrodyta, kad tikroji teroristo prieglauda yra pačioje Pakistano centrinėje dalyje. Tai, savo ruožtu, atskleidžia kitą tikrovės pusę –  kova prieš tarptautinį terorizmą gali būti laimėta, tik demilitarizuojant ir radikalizuojant Pakistaną.

Nusiskutęs ūsus diktatorius dar netampa demokratišku, tačiau ūsų madose dažnai atsispindi šalies politika, rašo foreignpolicy.com. „Kaizeris“ Visi Turkijos istoriniai pokyčiai atsispindėjo ir jos įkūrėjo – Mustafos Kemalio Atatiurko – gyvenime, ypač jo ūsuose. 1907-aisiais tuometis jaunasis armijos kapitonas turėjo vešlius, į viršų užsirietusius ūsus, kuriuos į madą atnešė kaizeris Wilhelmas II-asis. Tai rodė germaniškosios kultūros įtaką turkų inteligentijai.

Pirmasis buvo Ben Ali Tunise, tada – Mubarakas Egipte. Dabar spaudžiamas Libijos Gaddafis. Nuo Kubos iki Kinijos diktatoriai stebi įvykius arabų pasaulyje, žinodami, kad atitinkamos idėjos pasiekia ir jų gyventojus per internetą ir kad dabar gali ateiti būtent jų eilė. M. Gaddafio ryškumas ir ekstravagancija pasireiškia įvairiose srityse.

Kuri kita? Tokį klausimą pateikia laikraštis „The Wall Street Journal“. Liedinys sudarė šalių, kurios gali pasekti Libijos pavyzdžiu, reitingą. Išvados neguodžiančios. Po Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus supurčiusio politinio sprogimo daugelis ekpertų jau prognozuoja, kur, kada ir kokiais masteliais liaudis sukels eilinį maištą. Patį įdomiausią reitingą parengė „The Wall Street Journal“ žurnalistai.

Per visą Šiaurės Afriką iki Arabijos pusiasalio nesulaikomai ritasi revoliucijų banga. Kaip įprasta, ji nešasi smurto, prievartos, žudynių sąšlavyną, kad dažnai sunku atskirti, kur prasideda ir kur baigiasi teisėti žmonių reikalavimai, socialiniai bei politiniai protestai, kur šitų neramumų geopolitinės ribos. Politikos apžvalgininkas bando atskleisti keletą šių revoliucijų aspektų ir jų padarinių.

Vos per du mėnesius musulmoniškose Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse užvirė toks chaosas, kokio pasaulis neregėjo nuo persų imperijų užkariavimo laikų. Žmonių sukilimai prieš valdžią šlavė Tuniso, Egipto valdovus, tebevilnija Alžyre, Jemene, Bahreine, Džibutyje, Maroke, o žiauriausios ir kruviniausios kovos šią savaitę dar nenutyla Libijoje.

Nuo Pietų iki Vakarų – per visą pasaulį išsibarsčiusiose valstybėse – diktatoriai iš skurstančios liaudies kraunasi milijardinius turtus. Vieno lyderio rankose laikomose valstybėse galioja viena sistema. Visi jie, nuo Šiaurės Korėjos, Kazachstano, Baltarusijos, Egipto iki Kubos ar Venesuelos, gyvena skurstančių piliečių sąskaita.

Didieji pasaulio diktatoriai savo ego mėgo (ir tebemėgsta) įamžinti milžiniškuose statulose, didinguose pastatuose ar kituose objektuose. Mes savo ruožtu jūsų teismui pateikiame 9-is įsimintiniausius: Saparmurado Nijazovo Neutralumo arka Turkmėnijoje Nors Saparmuradas Nijazovas uždraudė auksinius dantis, nes jie šį žeidė -  pats diktatorius dievino savo statulas, pagamintas iš aukso.

Atostogas mėgsta visi. Net ir didžiausi pasaulio diktatoriai. Vokiečių žurnalas „Die Welt“ pateikė kelias įdomesnes vietas, kur ilsėdavosi diktatoriai: Josipas Broz-Titas - Jugoslavijos politinis ir karinis lyderis, maršalas. Titas mėgavosi ypatingu poilsiu: jis turėjo nuosavų salų kompleksą. Jų šis diktatorius turėjo penkiolika: vienoje iš keturiolikos Briujuni (Kroatija) salų jis net įsirengė privatų zoologijos sodą.