Ir vis dėlto Kim Young Siko atvejis yra ypatingas. Jis ilgus metus yra Kim Jong Ilo antrininkas. Šis pomėgis jam atnešė nemažai šlovės: jis vaidino šokolado reklamoje kartu su Vladimiro Putino antrininku, televizijos seriale Japonijoje, filmuose ir muzikiniuose klipuose Pietų Korėjoje. „Kartais aš jaučiuosi lyg tikras Kim Jong Ilas“, – prisipažįsta Kim Young Sikas.
Tačiau dabar Kim Young Sikas baiminasi, kad priėjo liepto galą: „Žmonės mane ramina, sakydami, kad kai kurie žmonės tampa dar labiau žymūs po savo mirties. Tačiau aš nemanau, kad taip bus šiuo atveju“.
Ar jis teisus? Kas nutinka antrininkams, kai jų prototipai pasitraukia iš gyvenimo? Štai, pavyzdžiui, naujame Sacha'os Barono Coheno filme „Diktatorius“ būtent valdovo antrininkas tampa šalies lyderiu, kai tikrasis pabėga į Ameriką. Taigi, ar tai yra pabaiga, ar galimybė dar labiau išgarsėti?
Anthony Pena'os galimybės yra nekokios. Jis buvo Muammaro Gaddafio antrininku Conano O'Brieno pokalbių laidoje. „Sėkmės ateityje“, – būtent tai ištarė Penai O'Brienas po Gaddafio mirties praeitų metų spalį. Po kelių sekundžių Pena buvo „nužudytas“ ir pačioje laidoje – buvusio Libijos diktatoriaus egzekucijos parodijos metu.
Vis dėlto ne viskas yra prarasta, teigia Francesca MacDuff-Varley, vadovaujanti „A-List Lookalikes“ kompanijai, britų antrininkų agentūrai. „Politinių figūrų antrininkai dažnai gauna darbo ir po savo prototipo mirties – kai būna atkartojami istoriniai įvykiai. Kai Osama bin Ladenas mirė, pavyzdžiui, smarkiai pakilo susidomėjimas jo antrininkais“, – teigia MacDuff-Varley.
Ji taip pat pažymi, kad pramogų verslo srityje žinomų asmenybių antrininkai dažnai gauna daugiau darbo, kai jų mėgdžiojamas asmuo miršta. Pasak jo, mirtis juos tik labiau išpopuliarina. Pastarieji pavyzdžiai: Amy Winehouse, Michaelas Jacksonas. „Dažniausiai būna maždaug šešių mėnesių štilis, kol praeina gedulo laikotarpis. Vėliau viskas pradeda tik kilti“.
Kim Young Sikui ir Anthony Penai vilčių gali teikti ne tik tai. Štai, pavyzdžiui, Egipto revoliucija tapo tikru renesansu Hosnio Mubarako antrininkams. Aymanas Hosnis susilaukė tikros šlovės per YouTube. Jis po to netgi buvo pakviestas į šalies televiziją, kur pasirodė su nuversto šalies vadovo parodijomis. Aktorius Medhatas Aboulas Ezzas įsidarbino aktoriumi filme, kuriame pasakojama apie paskutines Mubarako dienas valdžioje. Komikas Mahmoudas Azabas pranešė apie naują humoro laidą, kurioje bus tyčiojamasi iš Mubarako ir jo šeimos bei administracijos atstovų.
Net jei Kim Young Sikui tai nepavyktų, jis visada gali parašyti savo knygą apie ilgus antrininko hobio metus. Tokią taktiką pasirinko Latifas Yahia, buvęs Uday'aus Husseino, Saddamo Husseino sūnaus, antrininkas, turėjęs apsaugoti diktatoriais sūnų nuo pasikesinimų. Jis parašė dvi knygas: „Aš buvau Saddamo sūnus“ ir „Velnio antrininkas“ – antroji buvo paversta kino filmu. Ir nesvarbu, kad kai kurie žmonės abejoja, kad Latifas iš tiesų buvo pasamdytas būti Husseino sūnaus antrininku.
Beje, būti diktatorių antrininkais kartais gali būti ir pavojinga. Štai, pavyzdžiui, Leonelis Ariasas 2004 buvo nušautas Kosta Rikoje, kai persirengė Al Qaedos lyderiu Osama bin Ladenu. Egiptietis Mohamedas Bishras buvo pagrobtas – jam buvo siūloma vaidnti pornografiniame filme, kuriame jis turėtų vaidinti tą patį Saddamą Husseiną. Jis atsisakė, ir jį paleido. Tiesa, pagrasino, kad vėl pagrobs, jei nepersigalvos.
Australų komikas Chasas Licciardello taip pat pasielgė neapgalvotai, kai persirengė Osama bin Ladenu ir atvyko prie Sidnėjaus viešbučio, kuriame buvo apsistojęs tuometinis JAV prezidentas George'as Bushas. Policijai pokštas nelabai patiko – komiką tiesiog suėmė ir uždarė į kalėjimą.
