A. Assad tvirtai palaiko vyrą
Asma Assad (nuotr. SCANPIX)
Po Sirijoje prasidėjusio sukilimo „Times“ laikraščio redakcija Londone gavo Didžiojoje Britanijoje gimusios 36-ių metų Asmos Assad elektroninį laišką, parašytą iš jos biuro. Šiame laiške ji išreiškė paramą savo vyrui, tuo pat metu „užjausdama smurto aukas“:
„Prezidentas yra visos Sirijos Prezidentas, ne atskiros sirų dalies, o Pirmoji Ponia palaiko šį jo vaidmenį“
„Įtempta Pirmosios Ponio darbotvarkė yra vis dar koncentruojama į įvairias labdaros akcijas, kuriose ji nuo seno dalyvauja, tuo pat metu palaikydama Prezidentą“
„Šiomis dienomis ji taip pat stengiasi mažinti atotrūkį ir skatina dialogą. Ji išklauso ir paguodžia smurto aukų šeimas“
Žmogaus teisių grupės ir įvairūs aktyvistai suskaičiavo jau daugiau nei 7000 aukų – 2000 saugumo tarnybų pareigūnų ir 5000 kitų žmonių. Visi jie buvo nužudyti per susirėmimus sukilimo metu. Dėl to Sirijos opozicija atvirai pasmerkė ponios Assad „veidmainiavimą“, bet jos pozicija neturėtų nieko stebinti, teigia Rime'as Allafas, Londono strateginių tyrimų centro „Chatham House“ analitikas: „Kodėl mes ją smerkiame, sakydami, kad ji turėtų kažką daryti? Juk net neturėtų kilti klausimų, ar ji elgtųsi kažkaip kitaip. Net jeigu ji nėra laiminga dėl to, kas vyksta, ji vis tiek nieko negalėtų padaryti. Ir net jeigu tarp keturių sienų ji jam asmeniškai pasakytų: „Aš tam nepritariu“, mes apie tai nesužinosime. Būkime realistai“.
Asma Assad (nuotr. SCANPIX)
Asma Assad – faktai
- Gimė Didžiojoje Britanijoje, yra kardiologo dukra
- Užaugo Aktone, Vakarų Londone
- Mokėsi nepriklausomoje mokykloje. Draugai ją vadindavo Emma
- Dirbo analitike Londono „Deutsche Bank“ filiale ir „JP Morgan“
- Manoma, kad susitiko su B. Assadu, kai šis mokėsi Londone
- Asma yra musulmonė, jos šeima kilusi iš Homso miesto, kuris šiuo metu yra šturmuojamas sukilėlių
Asma Assad (nuotr. SCANPIX)
Precedentai
Praeito amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje Susana Higuchi pasmerkė savo vyrą, Peru prezidentą Alberto Fujimori, pavadindama jį „tironu“. Jis jai atsakė skyrybomis, o Pirmosios Ponios statusą perdavė savo dukrai. Padedamas kariuomenės, jis paleido parlamentą ir teismų sistemą. Higuchi bandė tapti politike, bet jai nepavyko. Tiesa, 2009-aisiais jos buvęs vyras buvo nuteistas 25-ių metų laisvės atėmimo bausme už žmogaus teisių pažeidinėjimus.
Susana Higuchi (nuotr. SCANPIX)
Higuchi tapo savotišku precedentu moterims, teigia daktarė Jelke Boesten, Vašingtono Taikos Instituto tyrėja: „Tai buvo labai drąsu, labai svarbu, bet jos vyras buvo gerokai politiškai galingesnis, savo užnugaryje turėjęs kariuomenę ir nemenką žmonių palaikymą. Nors ji laikinai išsikovojo feministinių organizacijų palaikymą, tai tebuvo menka visuomenės dalis“.
Kitokių pavyzdžių galime rasti Afrikoje. Richardas Dowdenas iš „Royal African Society“ žino galingų moterų politikoje atvejus: „Sally Mugabe darė švelnią, sveiko proto įtaką savo vyro, Zimbabvės prezidento Roberto Mugabe's sprendimams. Daug žmonių teigia, kad jam buvo labai sunku, kai ji mirė, ir jis pradėjo peržengti ribas. Iki tol būtent ji buvo ta, kuri jį suvaldydavo. Bent jau toks susidaro įspūdis“.
Sally Mugabe (nuotr. blogspot.com)
Kai Mugabe vedė antrą kartą, jo žmona Grace nepasekė Sally pavyzdžiu, teigia Dowdenas. Ji pasirinko ekstravagantiško gyvenimo kelią – buvo asocijuojama su turtais ir prabanga. Ji neturėjo jokios politinės įtakos, skirtingai nuo Simone Gbagbo, nuversto Dramblio Kaulo Kranto lyderio Laurento Gbagbo, kuris šiuo metu laukia teismo Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme už nusikaltimus prieš žmoniją, žmona. „Simone Gbagbo buvo dar karingesnė jo versija“, – teigia ponas Dowdenas. „Kaip politikas jis buvo labai nepastovus, o ji turėjo tikro kraštutinio griežtumo ir kalbėdavo taip, kaip niekada nekalbėtų net pats Laurentas. Jį turėjo formalų politinį vaidmenį ir taip pat buvo prezidento žmona. Ją nuolatos buvo galima matyti laikraščiuose, ir ji buvo kategoriškai nusiteikusi prieš užsienį“.
Tai yra atvejis, kai žmona turėjo nemenką įtaką diktatoriui, bet dažniausiai taip nebūna, teigia Danielis Chirotas, knygos „Šiuolaikiniai tironai: galia ir blogio viešpatavimas mūsų amžiuje“ autorius. Jo manymu, diktatorių žmonos dažnai yra neteisingai kaltinamos dėl savo vyro veiksmų. Tai yra savotiškas nusistatymas.
Analitikė Yasmin Alibhai-Brown sutinka, kad moterys neretai yra neteisingai smerkiamos, tačiau, jos manymu, tos moterys, kurios yra šalia negerbiamo žmogaus, turinčio daug galios spręsti nacijos likimą, yra visiškai vertos pasmerkimo ir bausmių. Ji įsitikinusi, kad yra „tikrųjų panelių Makbet“ kaip ponia Mao, iš dalies atsakinga už kultūrinę revoliuciją, ar Mira Markovic, Slobodano Miloseviciaus žmona, dariusi jam didžiulę įtaką.
Mira Markovic (nuotr. SCANPIX)
Alibhai-Brown manymu, tyliosios diktatorių žmonos taip pat vertos pasmerkimo: „Mes nežinome, ar jos yra aukos. Aš suvokiu jų sunkumus, tačiau jei vyksta kažkas tokios kaip Sirijoje, mano manymu, tai yra neatleistina. Gali būti, kad ta Asma susiduria su dideliu spaudimu – jeigu nedarysi to, ką tau pasakys, pateksi į bėda. Tačiau tiek Suzanne Mubarak, buvusio Egipto prezidento Hosnio Mubarako žmona, tiek Asma yra labai galingos moterys. Man atrodo, kad joms nėra nurodinėjama“.
Išskyrus buvusio Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio žmoną, kuri nepasirodydavo viešai, kitos diktatorių žmonos mėgsta save pademonstruoti kaip modernias arabų moteris, teigia Alibhai-Brown. Tačiau jos leidžiasi nutildomos, nors turėtų veikti ir pasisakyti: „Net svarbiausiais Osmanų imperijos valdovais visada nesunkiai manipuliuodavo jų žmonos ir motinos, tad ir dabar moterys galėjo turėtų tokį vaidmenį, tačiau viskas yra visiškai atvirkščiai“.
Kiti atvejai
Hitlerio ir Stalinio moterys neturėjo visiškai jokios įtakos diktatorių sprendimams, nors antrosios Stalino žmonos Nadeždos Alilujevos mirtis Staliną padarė gerokai žiauresnį.
Nadežda Alilujeva (nuotr. blogspot.com)
Mao žmona Jiang Qing tapo itin svarbia politinė figūra, tačiau jos įtaka svarbiems vyro sprendimams yra abejotina.
Nicolae Ceausescu žmona Elena buvo labai ambicinga ir siekė tapti svarbia politine figūra Rumunijoje – turbūt buvo dar griežtesnė už savo vyrą.
Elena Ceausescu (nuotr. istverse.files.wordpress.com) (nuotr. Gamintojo)
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl tunisiečiai buvo pasipiktinę savo valdžia, buvo korupcija. Ją puikiai iliustravo Ben Alio žmona Leila, kuri aktyviai demonstruodavo savo prabangų gyvenimo būdą.
Taip pat skaitykite:
