Pirmasis buvo Ben Ali Tunise, tada – Mubarakas Egipte. Dabar spaudžiamas Libijos Gaddafis. Nuo Kubos iki Kinijos diktatoriai stebi įvykius arabų pasaulyje, žinodami, kad atitinkamos idėjos pasiekia ir jų gyventojus per internetą ir kad dabar gali ateiti būtent jų eilė.
M. Gaddafio ryškumas ir ekstravagancija pasireiškia įvairiose srityse. Pavyzdžiui, jo „Žalioji knyga“ buvo milijoniniu tiražu išplatinta visoje šalyje ir privalomai turėjo būti skaitoma moksleivių, universitetų studentų, valstybės tarnautojų, kariuomenėje tarnaujančių žmonių. Siekta, kad ji būtų suprantama kaip svarbus indėlis į universalią teoriją. Pats M. Gaddafis knygą vadina problemų sprendimo instrumentu valdžiai, o diktatūrą ji padarytų patrauklią žmonėms. Vis dėlto M. Gaddafis yra apsėstas didybės manijos, negailestingas ir žiaurus diktatorius, neabejotinai išskirtinė figūra tarptautinėje politikoje.
Šis žmogus kelia siaubą. Praeityje jis teikė finansinę paramą praktiškai visoms teroristinėms organizacijoms aplinkui: nuo baskų ETA iki palestiniečių Abu Nidalio grupės. Tačiau 2003 metais jis tariamai atsisakė smurto ir masinio naikinimo ginklų, siekdamas tapti Vakarų partneriu ir akcentuodamas savo reformas. M. Gaddafis yra ekstravagantiškas. Jis pasirodo su asmens sargybinėmis moterimis, per vizitus apsistoja savo palapinėje, kartais lydimas vieno iš savo aštuonių vaikų. Diktatorius yra dar ir nepastovus. Pavyzdžiui, jis siūlo keisti Saugumo Tarybos sandarą, siekia įtikinti pasaulį, kad Izraelis atsakingas už buvusio Jungtinių Valstijų prezidento Johno F. Kennedy nužudymą, o dabartinį prezidentą Baracką Obamą vadina „mūsų sūnumi“.
„Tas žmogus yra psichopatas“, – yra sakęs buvęs Egipto prezidentas Anwaras Sadatas, tačiau jis valdo Libiją jau apie 42 metus ir buvo laikomas klounu tarp rimtų galingųjų. M. Gaddafis vadovauja šaliai su 3 proc. pasaulio naftos atsargų ir iki šiol bendradarbiavo su Europos Sąjunga (ES), kad sustabdytų pabėgėlių srautus iš Šiaurės Afrikos į Europą. Kyla klausimas, ar jis vis dar yra valstybės vadovas, sukilėliams užėmus didelę Libijos dalį. Taip pat ar pasaulis bus priverstas įsikišti, kad sustabdytų genocidą, įvestų ekonomines sankcijas.
Permainų vėjai arabų pasaulyje ėmė pūsti prieš aštuonias savaites. Tai, kas prasidėjo kaip lengvas brizas, virto audra, o dabar jau ir uraganu, žadančiu nušluoti viską, kas egzistavo iki jo. Ironiška, bet visa tai vyksta regione, kurio problemos buvo nesprendžiamos dešimtmečius, o visuomenė atrodė sustingusi. Sukilėliai pasmerkė valdančiųjų korupciją, reikalavo darbo, pasisakė už demokratines laisves. Jie neskandavo šūkių, nukreiptų prieš Izraelį ar Jungtines Valstijas.
Pagal „Spiegel Online International“ informaciją
