darbas

Birželio mėnesį nuo mokslo atlaisvėję studentai ir moksleiviai pradeda galvoti apie sezoninius darbus. Susidėliojus tinkamą šios idėjos įgyvendinimo planą, tokia patirtis gali išmokyti nemažai naudingų dalykų. Žilvinas Padegimas, portalų grupės „CV zona“ vadovas, sutiko papasakoti apie sezoninio darbo subtilybes. Kodėl moksleiviui, studentui ar kitam darbo patirties neturinčiam jaunam žmogui yra naudinga dirbti sezoninį darbą? Sezoninį darbą vadinčiau įžanga į karjeros pradžią.

Trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad metinis nedarbo lygio mažėjimas Lietuvoje bei Ispanijoje balandį buvo sparčiausias tarp 28-ių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje nedarbas balandį, palyginti su praėjusių metų balandžio mėnesiu, sumažėjo 2,2 proc. iki 8,9 proc., Balandžio pabaigoje darbo neturėjo 131 tūkst. šalies gyventojų.

 Socialinių partnerių dialogas dėl planuojamo socialinio modelio, kuriuo bus keičiama darbo teisė, pradėtas labai vėlai, mano eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. „Noriu pasakyti, kad man atrodo, kad formuojant nacionalinę politiką dėl socialinio modelio, man keista, kad nuo pat pradžių į darbo grupes nebuvo įtraukti visų šalių atstovai: ypač profsąjungų, ypač socialinių sluoksnių. Juk tas modelis ruoštas dvejus metus. Čia labai keista.

Išmaniosios technologijos ir spartus internetas jau keletą metų leidžia be problemų darbuotis lanksčiai, t.y. ten kur darbuotojui patogiau ir jam priimtinu metu. Lietuvos personalo paieškos specialistai pastebi, kad lietuviai vis dažniau teiraujasi, ar naujojoje darbovietėje bus tokios galimybės.

Iš Klaipėdos kilęs ir ten politikos mokslų studijas baigęs Laurynas Sendrius ieškodamas naujų galimybių prieš pusmetį persikėlė į Vilnių, o visai neseniai pradėjo dirbti nekilnojamojo turto kompanijoje „Ramilė“ pardavimo vadybininko asistentu. „Visi nori, kad turėtum darbo patirties, o jos nėra. Bet dalyvaudami projekte „Pasitikėk savimi“ mes galėjome pabendrauti su įvairiais darbdaviais ir įrodyti, ko iš tikrųjų esame verti.

Prasidėjus vasaros sezonui, saulė, šiluma daugelį žmonių vilioja į pajūrį. Poilsio ištroškę tautiečiai aplanko ne vieną kurortų barą ar kavinę. Atlaikyti intensyvų klientų srautą reikalingos nemažos pajėgos, todėl natūralu, kad šiltajam sezonui ieškoma aptarnaujančio personalo. Tačiau vienoje Palangos kavinėje padavėja dirbusi Sandra (vardas pakeistas) sako, kad toks darbas jai įsiminė ilgam.

Užsidirbti svajonių daiktams siekia vis daugiau vaikų. Darbo birža ir Darbo inspekcija gauna vaikų prašymų rasti vietą sezoniniam ar laikinam darbui. Darbdaviai raitojasi rankoves laukdami pagalbininkų. Tačiau ne su visais nepilnamečiais elgiamasi sąžiningai. Vieni vaikai išnaudojami, kaip aiškinama, mat dirba ilgiau nei numato sutartys, o kitiems ir iš viso nesumokama už darbą. Tad Darbo inspekcija įspėja tiek vaikus, tiek jų tėvelius darbintis labai atsargiai.

Ne paslaptis, kad dalyvavimas jaunimo mainuose dažnai padidina tiek įsidarbinimo galimybes, tiek jaunų žmonių verslumą. Ši jaunų žmonių iš įvairių šalių susibūrimo forma yra pripažinta ir kaip stipri bei efektyvi priemonė didinti jaunų žmonių iniciatyvumą. Visi, kuriems tai aktualu, kviečiami dalyvauti jaunimo mainuose Kopenhagoje 2015 m. rugsėjo 23–27 d. Mainų Kopenhagoje tema – partnerysčių užmezgimas.

Naujo komandos nario ieško Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JTBA), administruojanti ES programas jaunimui „Veiklus jaunimas“ ir „Erasmus+“ jaunimo sritį Lietuvoje. Visi, nebijantys iššūkių ir galintys savo žinias, patirtį ir energiją skirti sėkmingam šių programų įgyvendinimui Lietuvoje, kviečiami kandidatuoti į biuro administratoriaus poziciją.

 Kas slepiasi po raidėmis EURES, kurias neretai matome tiek Lietuvos darbo biržos svetainėje, tiek kituose su darbu ar karjera susijusiuose portaluose? EURES yra „EURopean Employment Services“ trumpinys ir tai yra tinklas, jungiantis įvairių Europos šalių užimtumo tarnybas. Goda Maciulevičienė, EURES konsultantė, sutiko plačiau papasakoti apie šios platformos veikimą.

2015 metų gegužės mėnesį CV-Online teiravosi trijų Baltijos valstybių darbuotojų, ieškančiųjų darbo apie darbą užsienyje, o darbdavių apie darbuotojus iš užsienio. Bendras apklausos dalyvių kiekis - 7400 respondentų. Bendra išvada yra ta, kad Baltijos šalyse ketinančių ieškoti darbo užsienyje mastai mažėja, o darbdaviai atsargiai vertina darbuotojų iš užsienio pritraukimą. Dar šiais metais iš Lietuvos planuoja išvykti dirbti į užsienį 17% respondentų.

Naujajame socialiniame modelyje planuojant dar ilginti pensinį amžių, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka „Žinių radijui“ sakė, kad tokia situacija neturėtų gąsdinti jaunimo. Anot jo, pensininkai, kaip kai kurie nuogąstauja, jaunimo darbo vietų neužima.

Švietimo ir mokslo ministerija užsimojo atjauninti mokyklose dirbančių pedagogų kolektyvus. Mokytojai-pensininkai skatinami palikti darbą išeitinėmis išmokomis. Tam šiemet, esą, numatyta 1,7 mln. eurų, tačiau ši suma yra gerokai mažesnė nei reikalinga, o ir patys pensininkai neketina iš savo užimamų pareigų trauktis.

Vykdant Vilniaus savivaldybės administracijos pertvarką, siūloma naikinti du departamentus bei atsisakyti 130 savivaldybės tarnautojų paslaugų. Savivaldybės tarybai pateiktame projekte, kuris bus svarstomas trečiadienį, didžiausiu leistinu tarnautojų skaičiumi siūloma patvirtinti 830 tarnautojų. Šiuo metu savivaldybėje dirba 960 darbuotojų. Iš dabar esančių 11 departamentų siūloma palikti devynis. Ketinama atsisakyti Aplinkos ir energetikos bei Ekonomikos ir investicijų departamentų.

 Daugiausia nelaimingų atsitikimų patiria moksleiviai iki 18 metų. Taip pat neretai susižeidžia studentai, darbininkai ir vadybininkai. Į daugiausiai nelaimingų atsitikimų patiriančių asmenų sąrašą pakliuvo ir bedarbiai, rodo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenys. „Pastebėjome, kad dažniausiai nuo nelaimingų atsitikimų nukenčia moksleiviai iki 18 metų. Per pirmus keturis šių metų mėnesius jau užfiksavome net 288 tokio tipo atvejus.

Žilvinas Padegimas, kol nevadovauja UAB „Įdarbinimo tarpininkavimo centrui“, užsiima aktyvia švietėjiška veikla. Įvairių paskaitų ir užsiėmimų metu su moksleiviais jis kalbasi apie profiliavimą ir specialybės pasirinkimo svarbą, tuo tarpu studentus stengiasi išmokyti gyventi taip, kad jie patys būtų ieškomi darbdavių, o ne atvirkščiai.

Įvairūs moksliniai tyrimai ne kartą įrodė sporto naudą ne tik sportuojančiojo fizinei būklei, bet ir jo darbo produktyvumui: nustatyta, kad sportu kelis kartus per savaitę užsiimantys darbuotojai savo įmonėms atneša 5 proc. didesnį pelną, o kai sportas yra kasdienė veikla, šis skaičius auga 8 proc. Neseniai mokslininkai įrodė ir tai, kad sportas geriausiai ugdo lyderystę ir asmenybę, o disciplinos lavinimui bei streso įveikimui geriausiai pasitarnauja bėgimas.

Būna tokių dienų, kai atrodo, jog galvoje nebėra nei vienos idėjos, norisi kuo greičiau sulaukti savaitgalio, o paskirtos darbdavio užduotys atrodo neįveikiamos. Pristatome 13 patarimų, kurie padės išvengti tokių jausmų. 1. Planuokite savo savaitės darbus. Iš anksto planuokite savo savaitės darbus, taip net ir pajautę nuovargį susitvarkysite lengviau. Visada yra paprasčiau daryti darbus tada, kai žinote, ką turite atlikti. Blogiau, kai nežinote, ko griebtis.

Darbuotojams ar darbo ieškantiesiems vienas iš svarbiausių dalykų yra atlyginimas. Vienų darbuotojų lūkesčiai kuklesni, kitų – didesni, tačiau kiekvienas turi siekių ir planų uždirbti daugiau. Pirmųjų šių metų mėnesių statistika rodo, kad vidutiniai atlyginimai buvo bent dešimtadaliu didesni nei praėjusių metų vidurkis, o darbuotojai, planuodami keisti darbą, norėtų uždirbti bent dešimtadaliu daugiau nei gauna šiuo metu.

Norite surasti gerai apmokamą darbą, tačiau nežinote kaip tai padaryti? Pateikiame jums kelis patarimus, kurie padės susirasti darbą ir išsikovoti norimą atlyginimą. Personalo atrankų ekspertė Rūta Jančytė dalinasi patarimai, kurie padės susirasti darbą. Gyvenimo aprašymas Kad tave kviestų į darbo pokalbius ir kad tu galėtum pristatyti save, turi atspindėti tą poziciją į kurią nori patekti.

 Taupumui nėra ribų – tai įrodė kinai. Pietų Kinijos pareigūnams šeimyninis autobusiukas užkliuvo vėlų sekmadienį – filmuotoje medžiagoje matyti, kad šešiavietis autobusiukas tiesiog prigrūstas žmonių. Iš pradžių pareigūnai nė neįsivaizdavo, kad jų ten tiek daug.

Myli ir pažįsti Vilnių? Mėgsti bendrauti bei moki anglų ar daugiau užsienio kalbų? Tapk savanoriu, kuris padės į Vilnių atvykusiems turistams geriau pažinti miestą. Vilniaus turizmo informacijos centras nuo 2015 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. kviečia prisijungti jaunimą ir suaugusiuosius prie turizmo savanorių komandos.

Jaunimo darbuotojas – vis svarbesnę vietą ES jaunimo politikoje užimantis asmuo. 144 jauni žmonės ir darbo su jaunimu studentai iš 9 Europos šalių dalyvavo tyrime, kurio metu, įvardijo, ko tikisi iš atviro darbo su jaunimu. Jauni žmonės ypatingai vertino šios darbo su jaunimu formos atvirumą, teigdami, kad galimybė susitikti ir leisti laiką su draugais be spaudimo iš išorės jiems yra labai svarbi.

 Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Raimundas Lopata įsidarbino Vyriausybėje - jis tapo Ministro pirmininko sekretoriato vyriausiuoju konsultantu. Kaip BNS sakė Vyriausybės Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius, iki šiol tokios pareigos neegzistavo, jos įsteigtos šią savaitę. „Tai - ne politinio pasitikėjimo pareigos, jis įdarbintas pagal darbo sutartį“, - nurodė A.Martusevičius.

Lietuvoje pastebimai auga jaunimo verslumo rodikliai. Pernai metų pabaigoje įmonės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 10 proc. šalies gyventojų planavo nuosavą verslą pradėti artimiausių dvejų metų bėgyje. Didžiausią jų dalį – 16 proc. – sudarė 18-25 m. jaunimas.

Šį pavasarį, anksčiau nei įprastai, darbo rinkoje stebimas pagyvėjimas – pastaruosius mėnesius vis daugiau registruojama laisvų darbo vietų. Balandį darbdaviai pateikė  32,2 tūkst. darbo pasiūlymų –  beveik  3 tūkst. daugiau nei kovą. O laisvų darbo vietų per mėnesį įregistruota pusantro karto daugiau nei kreipėsi bedarbių. Jaunų bedarbių iki 29 metų  registruota 26,7 tūkst. –  jie sudarė 4,8 proc. šalies 16-29 m. amžiaus gyventojų.

Baigusi tarptautinio verslo studijas Simona Štaškutė save atrado... Skuodo meno mokykloje. Savanoriška veikla jau nuo seno norėjusi užsiimti mergina čia suprato ne tik, ką ji galimai norėtų veikti gyvenime, bet ir ko visiškai nenorėtų. Tačiau apie viską nuo pradžių. Simona, kas paskatino po studijų pasirinkti savanorystę?  Savanoriška veikla užsiimti norėjau dar studijų metais, tačiau tuo metu man paprasčiausiai trūko laisvo laiko.

Socialiai jautrių visuomenės grupių įdarbinimas yra specifinė veiklos sritis. Šioje sferoje dirbantys specialistai vysto glaudų bendradarbiavimą su klientais, yra susitelkę į jų bendrųjų įgūdžių tobulinimą, neretai jiems padeda adaptuotis ir pačioje darbo vietoje. Jurgita Kuprytė, VšĮ SOPA (SOcialinė PAgalba ieškantiems darbo) direktorė pastebi, kad pas ją besilankantys jauni asmenys dažnai yra labai motyvuoti, tačiau juos stabdo išorinės kliūtys.

Daugelyje savivaldybių atlyginimų vidurkiai, gaunami praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo, yra tarp 434 ir 579 eurų. Didžiausi atlyginimai (per 724 eurų) šiuo laikotarpiu fiksuojami tarp Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybėse gyvenančių, tačiau Kaune aukštąsias mokyklas pabaigusių absolventų.

Omidas Scheybanis net tik dirba trokštamiausiam pasaulio darbdaviui „Google“, bet ir yra šios kompanijos naujų verslų vystymo vadovas. Šalia šios veiklos vienas iš pagrindinių progreso konferencijos „Login 2015” pranešėjų yra įkūręs gyvenimo būdo portalą MOSAIC , taip pat dažnas keliautojas, fotografas ir aktyvus „Instagram“ naudotojas. Išskirtiniame interviu su juo kalbamės apie svajonių darbdavį arba kaip pačiam tokiu tapti.

 Kaip įvairių sričių absolventus priima darbo rinka, kaip greitai jiems pavyksta įsidarbinti, kokius darbus jie dirba ir kokius atlyginimus gauna? Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminę analizę. Ji apžvelgia, kaip į darbo rinką integravosi 2012 ir 2013 m. baigusieji Lietuvos kolegijas ir universitetus. Įsidarbinimas Absolventų įsidarbinimas viršija 70 proc.

Dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų turi specialius struktūrinius padalinius, vadinamuosius karjeros centrus. Čia studentai gali gauti sau pritaikytas konsultacijas, sužinoti naujausią informaciją apie praktikos, darbo vietas, stažuotes. Vilniuje įsikūrusio Socialinių mokslų kolegijos (SMK) Karjeros centro vadovė Akvilė Alauskaitė-Riabceva sutiko papasakoti apie vieno iš tokių centrų veiklą.

Jau beveik 15 m. teritorinių darbo biržų specialistai darbo ieškantiems jaunuoliams sufleruoja du žodžius: Talentų bankas. Paulius Martinkėnas, Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjas, pasakoja, kokia yra šio projekto esmė ir kaip jis vyksta Klaipėdoje.

 Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, visoje ES nedarbo lygis 2015 m. kovą, palyginti su vasariu, liko stabilus ir sudarė 9,8 proc., o , palyginti su praėjusių metų kovu, kai nedarbo lygis siekė 10,4 proc., sumažėjo. Nedarbo lygis Lietuvoje kovo mėnesį sumažėjo ir sudarė 9,5 proc., palyginti su vasariu, kai jis siekė 10 proc. Euro zonoje nedarbo lygis kovą siekė 11,3 proc.

Nauja galimybė atleisti iš darbo darbdavio valia be svarbios priežasties neramina beveik kas trečią Lietuvos dirbantįjį. O kas dešimtas naujajame Darbo kodekso (DK) projekte neįžvelgia nepriimtinų dalykų, rodo specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atliktas tyrimas.

Valstybės tarnybos departamento duomenimis, per pastaruosius keletą metus reikšmingai sumažėjo valstybės tarnautojų kaita. Valstybės tarnybą 2011 m. paliko 1230 tarnautojų, 2012 m. – 1040, 2013 m. – 967, o 2014 m. – tik 910 tarnautojų. Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento direktorius, teigia, kad tam tikras valstybės tarnybos stabilumas yra būtinas norint užtikrinti sklandų valstybės administravimą, viešųjų paslaugų teikimą, taigi šie skaičiai nuteikia optimistiškai.

 Šiuo metu darbo rinkoje vis labiau imantys dominuoti naujųjų Y ir Z kartų atstovai nori visada – net ir darbo metu – būti aktyviais socialinių tinklų dalyviais. Kaip tokioje situacijoje elgtis darbdaviams: drausti tai ar leisti bet stengtis kontroliuoti? Socialinių mokslų daktaras ir ISM Executive School konsultantas Arvydas Būta pastebi, kad noras būti „prisijungus“ (online) kyla iš poreikio būti nuolat matomiems bei įvertintiems.

 Baltijos jūroje paskendo klaipėdietis jūrininkas. Klaipėdos apskrities policija informuoja, kad antradienį gavo Valstybinės darbo inspekcija informaciją, jog sekmadienį Baltijos jūroje tralo pakėlimo metu iš laivo iškrito ir nuskendo 55 metų jūrininkas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo.

 Jaunimo darbo centrai, besiplėčiantys visoje Lietuvoje, efektyviai kovoja su jaunuolių nedarbu ir didina jų užimtumą. Kaip gi vyksta darbas sostinėje įsikūrusiame jaunimo darbo centre? Apie tai papasakoti sutiko Vilniaus teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja Jolanta Skirmantienė.

 Ekonominė situacija Europos Sąjungoje (ES) pradėjo pamažu gerėti beveik prieš dvejus metus, dauguma valstybių narių neseniai pastebėjo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, užimtumo rodikliai pagerėjo daugelyje sektorių.

Naujajai Vilniaus administracijos direktorei Almai Vaitkunskienei leista tęsti darbą Mykolo Romerio bei Vilniaus Gedimino technikos universitete. Vilniaus taryba trečiadienį nusprendė, kad A.Vaitkunskienė gali toliau dirbti lektore Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Bankininkystės ir investicijų katedroje bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedroje.

 Vyrams profesinės ligos nustatomos keturis kartus dažniau nei moterims, antradienį minint Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną skelbia Higienos institutas. Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kasmet Lietuvoje daugiau kaip 400 asmenų nustatomi profesiniai susirgimai. Nors pastaruosius ketverius metus susirgusiųjų skaičius mažėjo, pernai jų vėl padaugėjo: nuo 2010 iki 2013 metų profesinio sergamumo rodikliai kito nuo 35,1 atvejo 100 tūkst.

Internetas jau yra tapęs kasdieniu įrankiu daugelyje gyvenimo sričių. Daugybė žmonių ir darbo ieško internetu – peržiūrėdami internete publikuojamus darbo skelbimus ir kandidatuodami. Apie 90 procentų internetą laiko pagrindiniu darbo paieškos būdu – darbo paieškos vis labiau įsitvirtina virtualioje erdvėje, nukonkuruodamos kitus kanalus. Dauguma – netgi 90 procentų – darbo portalo CVbankas.lt respondentų paskutinį kartą darbo ieškojo, peržvelgdami skelbimus internete.

 Antradienį minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, sudėtingiausia situacija – statybų sektoriuje. Šios įmonės išskiriamos kaip vienos pavojingiausių dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir nelegalaus darbo naudojimo masto.

 Kuo dažniau spragsite kompiuterio pele, tuo didesnė tikimybė, kad rankoje, rieše, kakle ir petyje jausite skausmą, nutirpimą ir kitokius nemalonius pojūčius. Daugiau nei du trečdalius darbo laiko prie kompiuterių praleidžiantys žmonės dažniau kenčia rankų ir riešų skausmus.

  Aistė Plaipaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nelaimės kalnuose dažniausiai nutinka tada, kai protingus sprendimus, patirtį ir žinias nustelbia kiti dalykai, kalbėdamas apie prieš metus Khumbu ledyne įvykusią tragediją sako alpinistas Vladas Vitkauskas. „Viskas priklauso nuo tai darančių žmonių, ekspedicijų organizatorių, Nepalo ministrų vertybių. Jei tikslas – kuo daugiau įsidėti sau į kišenę arba gerai pasirodyti rinkimuose, nelaimių, kurių galima išvengti, visada bus.

 Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Prieš penkerius metus Daivos ir Arūno Mikuckių namais tapo Didžiosios Britanijos sostinė Londonas. Miestas, kuriame milijonai žmonių iš viso pasaulio atranda laimę bei komfortą. Lengvai ir greitai to pasiekti norėjo ir šie lietuviai, bet prasidėjo didieji išbandymai.

 „Kryptis karjerai“ kviečia savo atidžiausius skaitytojus dalyvauti konkurse. Du teisingai atsakiusieji į žemiau pateiktą klausimą dovanų gaus USB raktą. Kokiame sektoriuje šiuo metu galima pastebėti didžiausią darbo pasiūlos augimą? Pastaba: atsakymą gali rasti rubrikos publikacijoje „Nepražiopsok sezoninių darbų pradžios!“ Atsakymų lauksime el. paštu [email protected] iki šių metų gegužės 8 dienos.

 Vilniuje veikiant tik trims iš šešiasdešimties perspėjimo sistemos sirenų, naujoji Vilniaus valdžia sieks jas atnaujinti miesto arba ugniagesių lėšomis. Kaip rašo 15min.lt, didžiosios dalies sirenų Vilniuje neliko prieš dvejus metus. Tuomet paaiškėjo, kad jų priežiūros konkursą laimėjusi įmonė „Teleradijo kompanija Hansa“ 60 sirenų neprižiūri ir bent pusė jų yra sugedusios, o likusios pastatytos ant pastatų, kurių savininkai apie sirenų egzistavimą nė nenutuokia.