darbas

Atlyginimo dydis darbuotojui yra vienas iš svarbiausių dalykų. Didžioji dalis darbo ieškančiųjų nori susirasti darbą, kuriame atlyginimas būtų kuo didesnis arba bent jau būtų perspektyva gerai uždirbti ateityje. Tačiau vis dėlto dauguma darbdavių siūlomo atlyginimo patys nenurodo – prašo kandidatų įvardinti savo lūkesčius. Atlyginimo tema daugeliui darbo ieškančiųjų yra nejauki.

Ateityje valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai galės dirbti neribotą kadencijų skaičių, jei laimės konkursus ir dirbs tik gerai. Tokias Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisas parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o jas pirmadienį svarstys Vyriausybė. Šių įstaigų vadovus į darbą siūloma priimti tik konkurso būdu ketverių metų kadencijai. Antrą kadenciją tas pats vadovas galėtų dirbti be konkurso, jeigu jo veikla kasmet būtų vertinama tik gerai arba labai gerai.

Baigus studijas į darbo rinką plūsteli jaunų ir ambicingų žmonių srautas. Dalis pradeda aktyviai siuntinėti savo gyvenimo aprašymus, kiti kreipiasi į Darbo biržą. Daugelį metų prestižine laikyta teisės specialybė toliau praranda savo žavesį, nes būtent šį išsilavinimą įgiję jaunuoliai po mokslų  stoja į bedarbių eilę. Įdarbinimo įmonių atstovai pastebi, kad vien stovėjimas Darbo biržoje iš situacijos išsikapstyti nepadės.

Darbo skelbimų portale cv.lt savo gyvenimo aprašymus pirmąjį šių metų pusmetį patalpinę šiuo metu darbo ieškantys specialistai nurodo, kad artimiausiu metu nori uždirbti vidutiniškai 920 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Didžiausius atlyginimų lūkesčius kelia 30-39 metų amžiaus darbo rinkos dalyviai, pastebimas vyrų ir moterų atlyginimų lūkesčių skirtumo mažėjimas.

  Prekybininkai, bankininkai, telekomunikacijų ar kitų paslaugų teikėjai iš vartotojų, mokančių grynaisiais, negalės reikalauti mokėti daugiau nei siekia verslininkų išlaidos, pirmadienį nutarė Vyriausybė.   Civilinio kodekso pataisas rengusios Teisingumo ministerijos kancleris Arūnas Kazlauskas sako, kad pagal Europos Sąjungos teisę siūloma ir daugiau vartotojams naudingų pakeitimų. „Iš esmės yra sprendžiami keturi dalykai.

Apie planuojamą darbuotojų atleidimą grupėmis pirmąjį šių metų pusmetį įspėti 1506 darbuotojai - 2,2 karto daugiau nei pernai sausį-birželį, kai buvo įspėti 684 darbuotojai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiemet gauti 25 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus - keturiais pranešimais daugiau nei pirmąjį 2015-ųjų pusmetį. Vien birželį gauti 4 pranešimai apie numatomą 248 darbuotojų atleidimą. Pernai birželio mėnesį buvo gautas 1 pranešimas, įspėti 28 darbuotojai.

Daugumos šalies gyventojų ilgesnės negu įprasta darbo valandos nebaido, tačiau kurti nuosavo verslo jie neskuba. Tik kiek daugiau nei 3 procentai mūsų šalies gyventojų ryžtųsi imtis nuosavo verslo net ir neturėdami jokių santaupų, o 55 procentai – jo nesiimtų niekada. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Likusieji pasirinko tarpinį variantą - 41 proc. imtųsi verslo, jei tam turėtų pinigų.

Lietuvoje trūkstant darbo jėgos, nereikėtų baimintis dėl darbuotojų apsaugos, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, daugelis priimtų kodekso nuostatų buvo suderinta Trišalėje taryboje, apie jas aiškinta visuomenei, o, pavyzdžiui, „nulio valandų“ sutartys įteisins trumpalaikį darbą ir padės išvengti atlyginimų „vokeliuose“. „Baimėje mes neturime gyventi – tam bus vykdomas monitoringas, tam bus priežiūra, bet mes negalime taip sakyti, kad tą leidžiame, to nebeleidžiame.

Siekiant pažaboti alkoholio vartojimą Lietuvoje, Seime atsidūrė projektas, skatinantis ne tik visiškai uždrausti alkoholio reklamą, jo vartojimą festivalių metu, bet ir nustatyti naują mažčiaus cenzą, kuomet jaunuolis gali įsidarbinti ir pardavinėti alkoholį. Verslininkai griebiasi už galvų: sezoniniams darbams darbuotojų trūksta, o pakėlus amžiaus limitą potencialių darbuotojų dar labiau sumažės.

Seimui priimant Darbo kodekso naujoves, Darbo birža jau ruošiasi galimam bedarbių antplūdžiui. Birža diegia naujoves, kurios turėtų pagreitinti bedarbių aptarnavimą ir šie darbo pasiūlymą gautų jau per pirmąjį apsilankymą. Tiesa, iki šiol darbdaviai dažnai Darbo biržos vengdavo teigdami, kad gerų darbuotojų čia nesusiranda. Vilnietis Arūnas darbo biržos slenkstį mina jau trečius metus.

Seimas po pusmečio svarstymų antradienį priėmė daug ginčų sukėlusį naują Darbo kodeksą, kuris, jei jam pritars prezidentė Dalia Grybauskaitė, įsigalios nuo 2017 metų pradžios.  Už naują Darbo kodekso redakciją balsavo 65 Seimo nariai, prieš - 12, o susilaikė 14 parlamentarų. Naujasis Darbo kodeksas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio paketų, kuriuo siekiama tobulinti darbo santykių reglamentavimą.

Seime galutinai žlugo idėja apriboti prekybos centrų veiklą per didžiąsias metų šventes. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko balsuoti už socialdemokračių Birutės Vėsaitės ir Orintos Leiputės siūlymą parduotuvėms uždrausti dirbti per šešias svarbiausias metų šventes - sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją bei pirmas Kalėdų ir Velykų dienas.

Artėja Didžiosios Britanijos piliečių apsisprendimo metas: likti Europos Sąjungoje (ES) ar išstoti? Balsams einant koja kojon, pradedamas apsvarstyti liūdniausias scenarijus. „Brexit“ sukeltų drebėjimą ne tik kitų šalių ekonomikoje, bet ir emigravusių piliečių gyvenimuose. Didžiąją Britaniją renkasi tiek studentai, tiek geresnio uždarbio ieškantys tautiečiai.

Paskaičiuota, kad net trys iš keturių neseniai į pensiją išėjusių žmonių prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių. Saugodami vaikus, slaugydami ligonius ar augindami bei pardavinėdami daržoves senjorai sugeba užsidirbti dar bent pusę pensijos. Tokie darbštuoliai sako, kad bambantys dėl mažų pensijų kalti tik patys. Domeikavoje gyvenanti Liucija amžiaus neatskleidžia, bet neslepia, kad pensininkė jau senokai.

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį patvirtino, kad nuo liepos minimalus darbo užmokestis didės iki 380 eurų, nors tam nepritaria kai kurie darbdaviai. „Nuo liepos 1 dienos minimali mėnesinė alga didės iki 380 eurų“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas. Pasak jo, šiemet minimali mėnesinė alga (MMA) daugiau nebus didinama. Trišalė taryba gegužės viduryje nepriėmė vieningos nuomonės dėl MMA didinimo.

Lietuvos banko ekonomistai įsitikinę, Lietuva išsiskirs iš Baltijos valstybių ir čia ekonomika augs sparčiausiai, viršydama praeitų metų augimą.  Visgi problemų yra. Pasak ekonomistų, vis svarbiau stebėti pokyčius daro rinkoje, kur darbo užmokestis jau 3 metus didėja sparčiau negu darbo našumas. „Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi.

Darbas be darbo sutarties, didelis krūvis, jokio atlyginimo – į tokią situaciją pakliuvo jauna ekspertė, dirbusi ne kokiame priemiesčio fabrike, o pačioje Ūkio ministerijoje. Likimo ironija – mergina ministerijoje tokiomis sąlygomis dirbo būtent prie naujo Darbo kodekso. Tuo metu ministerijos atstovai šią situaciją apibūdina kitaip – moteris tiesiog sutiko dirbti kaip savanorė.

Darbo pokalbis būtų daug paprastesnis, jei iš anksto žinotume, ko darbdavys mūsų paklaus. Deja, minčių skaityti negalime, tačiau galime pasiruošti dažniausiai pasitaikantiems darbdavių klausimams. Darbo portalas CVbankas.lt paruošė ir apžvelgė 10 dažniausiai per darbo pokalbius užduodamų klausimų. 1. Kokios Jūsų stiprybės? Atsiminkite, darbdaviui aktualios tik tos savybės, kurios bus reikalingos Jums dirbant savo darbą.

Radote nuostabų darbo pasiūlymą ir jau ruošiatės siųsti savo CV. Tačiau kaip sukurti motyvacinį laišką? Ką jame parašyti? Ar apskritai jis reikalingas? Panašių klausimų kyla darbo ieškantiesiems, todėl pateikiame 5 dalykus, kuriuos apie motyvacinį laišką verta žinoti. Ar motyvacinis laiškas apskritai reikalingas? Kartais tai būna nurodyta pačiame darbo skelbime. Jei darbdavys pageidauja motyvacino laiško – rašykite jį.

Atėjus brandos egzaminų sezonui, naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose pasirodo vis daugiau abiturientų skundų dėl pernelyg sunkių egzaminų, prasto švietimo ir prieš akis vis dar neatsivėrusių karjeros galimybių. Skųstis abiturientai mėgsta, tačiau dėl karjeros jie yra bent iš dalies teisūs - įgiję vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, darbo ieškoti šie jauni žmonės išeis neturėdami nieko.

Tarp lietuviams labiausiai patinkančių darbdavių ne tik rinkos senbuviai: SEB bankas, Barclays ar IKEA, tačiau ir nauji vardai. Patraukliausieji ir šiemet ketina pasiūlyti ne vieną šimtą darbo, praktiķos ar stažuotės vietų. Taip teigia specialistų paieškos portalas, jau penktą kartą išrinkęs Lietuvių patraukliausių darbdavių dešimtuką.

Šiandien pasirodė detali informacija apie darbo užmokestį Lietuvos regionuose. Tenka konstatuoti, kad nepaisant praūžusio minimalaus atlyginimo kėlimo vajaus, darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, nepasikeitė tik Vilniaus apskrityje, o kitose buvo mažesnis. Tiesa, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis paaugo visose apskrityse, labiausiai Kauno, Tauragės ir Vilniaus. Pastarieji išsiskyrė ir aktyviu dirbančiųjų skaičiaus augimu.

Socialinėje erdvėje sparčiai plinta Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininko, Tautininkų sąjungos vicepirmininko Juliaus Panko nuotrauka kraunant bananus. Šūkiu „Lietuva lietuviams“ žinomas J. Panka neslepia, taip jis įsidarbino vokiško kapitalo parduotuvėje „Lidl“. „Taip tai tiesa, tačiau tai visai nesusiję su mano politine ir visuomenine veikla. Mane liūdina, kad nuotrauka buvo padaryta be mano atsiklausimo ir be mano darbdavių žinios.

Vidutinis mėnesinis bruto (paskaičiuotasis) darbo užmokestis, be individualiųjų įmonių, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu, sumažėjo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per ketvirtį smuko Telšių (6,6 proc.), Panevėžio (2,5 proc.) ir Alytaus (2,4 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse darbo užmokestis sumažėjo nuo 2,3 iki 0,3 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Trečdalis absolventų iškart po studijų baigimo teigia, kad pagal specialybę dirbti nenori, o praėjus pusmečiui tokių žmonių padaugėja dešimtadaliu – atskleidžia MOSTA absolventų karjeros stebėsenos tyrimas. Kai kurie iš jų jaučiasi nepaklausūs darbo rinkoje, kiti pasirinkę ne tas studijas.

Nuo pat 2012 m. ekonomika nors lėtai, tačiau atsigauna po 2008 m. Lietuvą pasiekusios krizės. 2010 m. Lietuvoje dirbo tik milijonas žmonių. 2011 m. dirbo jau 39-iais tūkst. daugiau. 2012-2014 m. dirbančių padaugėdavo po 16 tūkst. per metus, o 2015 m. atsirado dar 13 tūkst. dirbančiųjų, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 150,4 tūkstančiai bedarbiai, kurie sudaro 8,3 procentus darbingo amžiaus gyventojų.

Darbo našumas JAV 2016 metais gali sumažėti pirmą kartą per daugiau kaip tris dešimtmečius, prognozuoja tyrimų organizacija „Conference Board“. Jos skaičiavimais, bendrasis vidaus produktas (BVP) vienai dirbtai valandai šiemet smuks 0,2 procento. Taigi JAV atsiliks nuo kitų didžiųjų pasaulio ūkių, kuriuose augimo rodikliai nėra įspūdingi, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Euro zonoje našumas šiemet, „Conference Board“ prognozėmis, paūgės 0,3 proc.

Aktorė, televizijos laidų vedėja ir rinkodaros specialistė Indrė Stonkuvienė – tikras veiklumo pavyzdys. Juk visas šias pareigas ji geba derinti su šeimos gyvenimu: kartu su vyru, humoristu Mantu Stonkumi, šviesiaplaukė gražuolė augina du vaikus. Išmintimi, kaip suderinti darbą iš šeimą, I. Stonkuvienė nusprendė pasidalinti su visais savo „Facebooko“ sekėjais ir sekėjomis. Penktadienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše pasakoja moteris.

Alytuje esančio lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ direktorė Lilija Brusokienė vakar miesto tarybos sprendimu atleista iš darbo. Po auditorių patikrinimo paaiškėjo, kad nuo 2009 metų čia buvo įdarbinta darbuotoja, kurios dauguma nė nematė. „Šiandien kreipėmės į prokuratūrą, kad išsiaiškintume neteisėtus dalykus savivaldybei pavaldžioje įstaigoje. Kuomet ilgą laiką buvo įdarbinta kaip ir mirusi siela viename darželyje. Kažkas už tai gaudavo atlyginimą.

Vos prieš penkis mėnesius Klaipėdos rajone, Dumpiuose pompastiškai atidaryta atliekų rūšiavimo gamykla. Jos vertė – kone 11 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga. Girtasi, kad čia bus rūšiuojamos iš viso Klaipėdos regiono atvežamos atliekos. O štai šiandien surūšiuotą produkciją, sandėliuojamą kieme, pešioja paukščiai, o rūšiuotojai kasdien atvyksta į darbą, tik nieko jame taip ir neveikia.

XXI a. kultūra yra sėdėjimo kultūra: mes dirbame sėdėdami, mokomės sėdėdami ir neretai ilsimės sėdėdami. Mokslininkai įsitikinę – netaisyklingas arba nepertraukiamas sėdėjimas turi neigiamą poveikį žmogaus stuburo struktūrai. Siekdami pakeisti visuomenės sėdėjimo įpročius ir užbėgti už akių galimiems sveikatos sutrikimams, suomiškų baldų gamintojas ISKU rengia socialinę akciją, skirtą sėdėsenos įgūdžių lavinimui.

Antropologai teigia, kad žmogaus kūnas nėra sutvertas sėdėti ant kėdės. Būtent todėl dauguma negali ilgai išsėdėti ramiai – rąžosi, kelia koją ant kojos, muistosi, keičia padėtį ir t.t. Šiuolaikinis gyvenimas yra toks, kad galima dienų dienas praleisti įkalinus kūną į jam kenksmingą padėtį. Kūnas kenčia, kiek įmanoma, o vėliau pradeda siųsti signalus, kad jam blogai. Faktai - Šiuolaikinis žmogus vidutiniškai per parą prasėdi iki 9,5 val. ir ilgiau. Vadinasi, jis daugiau sėdi negu ilsisi.

Santykių ekspertai nuolat kartoja, jog laimingoms poroms svarbiausia - atvirai ir dažnai kalbėtis tiek apie gerus, tiek - apie blogus dalykus, netylėti, nelaukti ir nekaupti pykčio ar nepasitenkinimo, kol jis išsilieja per kraštus. Tos pačios taisyklės galioja ir darbo santykiuose. Esame įpratę sykį per metus su nerimu laukti metinio rezultatų vertinimo pokalbio, vienam iš kurio dalyvių teks išklausyti ne tik malonius vertinimus, o kitam - dar blogiau - juos išsakyti.

Seimas linkęs įteisinti naują bedarbio išmokų mokėjimo tvarką. Ji bedarbiams būtų palankesnė - jie gautų didesnes pašalpas, o netekus darbo, jos būtų skiriamos greičiau. Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisoms. Už balsavo 48, o susilaikė 33 Seimo nariai.

Artėjant vasaros sezonui į Lietuvos kurortus plūsta ne tik poilsiautojai, bet ir laikino darbo ieškantys lietuviai.  Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaip ir kiekvienais metais, daugiausia laisvų darbo vietų sezoniniams darbams yra užregistruojama Pajūryje – Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje. Laisvų darbo vietų ras ir ieškantys darbo Druskininkuose, Nidoje ar Birštone.

JAV prezidentas Barackas Obama penktadienį įgėlė numanomam respublikonų kandidatui į Baltuosius rūmus Donaldui Trumpui, pareiškęs, kad vadovavimas valstybei „nesąs realybės šou“. B.Obama pridūrė, kad D.Trumpo nuveikti darbai dar turi būti atidžiau išanalizuoti. „Jis turi ilgą istoriją, kurią reikia išnagrinėti, ir manau, kad mums svarbu rimtai vertinti jo praeityje padarytus pareiškimus“, – sakė prezidentas. „Gyvename rimtais laikais, ir tai iš tikrųjų yra rimtas darbas. Tai ne pramoga.

Šiandien statybų sektoriuje jaunimo maža: jauni žmonės nesirenka profesinių statybos mokslų, jei renkasi – išvyksta dirbti į užsienį ar baigę dirba ne pagal specialybę. Tai lemia, kad išsikvietę statybininkus vis rečiau sulaukiame jaunesnių nei penkiasdešimties metų žmonių. Blogai tai ar gerai, sprendžiame kiekvienas, vis dėlto statybų sektorius nesuvaldomai sensta.

Gerai žinomam pramogų pasaulio atstovui Arūnui Valinskui šios Velykos baigėsi liūdnai – vyras pagautas neblaivus prie vairo. Tačiau tąsyk garsus vyras nesiginčijo ir reikalavo kuo griežtesnės bausmės. Šįryt, vairuotojo pažymėjimo netekęs A. Valinskas, savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje pasidalino skelbimu, kuriame ieško dailios vairuotojos. „Artėja nuotykių pilna vasara, iškart po Joninių autostradoje Kaunas-Klaipėda atsidaro „Du barai“, o aš net neturiu kaip į juos nuvykti.

Studijas kremtantis arba jas bebaigiantis jaunuolis ankščiau ar vėliau atsiduria darbo rinkoje, kur turi save pristatyti būsimiesiems darbdaviams. Dažno naujoko svajonė ‒ įsidarbinti tokioje darbovietėje, kur įdomus darbas, geras užmokestis ir puikios augimo perspektyvos. Tačiau dažnam pirmojo darbo ieškančiam naujokui tai atrodo neįmanoma misija.

Personalo valdymo specialistai pastebi, kad vis didesnę dalį rinkos užima nauja darbo jėgos karta Y. Nors dar neseniai „ygrekai” buvo vasaros praktikantai, studentai arba tik pirmuosius karjeros žingsnius žengiantys darbuotojai, tačiau šiandien jie keičia įmonės ir darbuotojo santykį. Y karta apibūdinama kaip turinti aukštus standartus, siekianti nuolatos tobulėti, norinti pripažinimo ir įdomių užduočių. Šalia visų savirealizacijos aspektų labai svarbią dalį užima ir pinigai.

Užimtiems, sėkmingiems žmonėms miegas yra labai svarbus. Taigi tuomet, kai kalbama apie jų miegą, jie daro viską, kad tik nemiga, knarkimas, darbe patirtas stresas ar dar kas nors nesutrikdytų jų miego. Net jei tai reiškia, kad reiks susikurti keistus miegojimo įpročius ar snausti dienos metu. Ir štai pavyzdžiai, kuriais galima nusistebėti, bet iš kurių galima ir pasimokyti.

Sulaukus 45 m. susirasti darbą yra gan sudėtinga, nes darbdaviai vos ne automatiškai pageidauja 25-35 m. kandidato, „Žinių radijui“ sakė „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. „Brėžiama viršutinė amžiaus riba – 45 m. Tai yra aukso viduriukas, į ką orientuojasi darbdaviai.

 Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajai pasienietei, kuri neblaivi atvyko į darbą, gresia atleidimas iš tarnybos. Ketvirtadienio rytą prieš rikiuotę ir instruktažą kolegoms kilo įtarimas, kad 36 metų M.B. yra neblaivi. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie pasienietei nustatė 0,46 promilės girtumą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis BNS sakė, kad dėl įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas, M.B. gresia griežčiausia nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

 Vienas iš džihadistų, praėjusį mėnesį susisprogdinusių Briuselio oro uoste, ten dirbo penkerius metus, iki 2012-ųjų, trečiadienį pranešė Belgijos televizija VTM. Jau anksčiau tapo žinoma, kad Najimas Laachraoui prieš kelerius metus taip pat neilgai dirbo valytoju Europos Parlamente. Jis buvo vienas iš dviejų mirtininkų, kovo 22 dieną susisprogdinusių Briuselio oro uoste per koordinuotas atakas, kurių taikiniu taip pat tapo viena metropoliteno stotis.

Pastaruosius kelerius metus sparčiai kylantis vidutinis darbo užmokestis nenustelbia pagrindinio žmonių reikalavimo darbdaviams – galimybės dirbti įdomų ir jiems patinkanti darbą. Tiesa, finansinis atlygis išlieka svarbus veiksnys, nes didesnioji dalis darbą nusprendusių pakeisti šalies gyventojų tikėtųsi ir didesnio atlyginimo negu uždirbdavo iki tol, parodė atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Ne vienas yra sakęs, jog aktorystė – sunkus darbas, tačiau viena žaviausių Lietuvos aktorių Ineta Stasiulytė taip manantiems žmonėms gali nekukliai atšauti: „Jeigu jums sunki – keiskite profesiją. Kokios problemos? Nėra ko verkti.“ Garsi moteris šiuo profesiniu keliu pasuko dar paauglystėje, o kuomet atėjo laikas rinktis studijas – nebuvo jokių abejonių. Šiandien Inetą galima sutikti ne tik teatre ar išvysti kino filmuose, bet ir pamatyti įvairiuose televiziniuose projektuose.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, ilgametis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas šiandien spaudos konferencijoje „sprogdino“ mero Remigijaus Šimašiaus per metus nuveiktų darbų burbulus. „R. Šimašiaus pristatyta metinė Vilniuje nuveiktų darbų ataskaita yra tas pats, kas pasigirti, jog kas rytą valaisi dantis, kas ir taip turi būti savaime suprantamas dalykas. Darbai, kuriais giriamasi, – tiesiog kasdieninės miesto higienos klausimas.

Kai vyras sulaukia paaukštinimo ar praneša apie didesnį atlyginimą, tikrai norisi švęsti ir džiaugtis. Galvoje iš karto sukasi mintys, kur būtų galima leisti pinigus, tačiau mokslininkai siūlo nebesidžiaugti, mat naujas tyrimas atskleidžia liūdną tiesą. Kinijoje atliktas naujas tyrimas, kuris gali kardinaliai pakeisti moterų požiūrį į vyro pasiekimus darbe. Buvo ištirti 18-27 metų vyrai, kurių santykiai truko mažiausiai septynis metus.

Kai kurių darbuotojų CV mirga nuo darbų įvairovės, tuo tarpu kiti gali pasigirti dirbę vos keliose bendrovėse. Dauguma lietuvių save laiko sėsliais, lojaliais ir vertinančiais stabilumą darbuotojais, tačiau pasitaikius galimybei esamą darbą pakeistų nesudvejoję. Neseniai „Cramo“ užsakymu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad net 56 proc. dirbančių tautiečių norėtų pakeisti darbovietę.