Anksčiau Užsienio reikalų ministerijoje dirbusi 30-metė Indrė Viktorija Užukukytė darbą Ūkio ministerijoje kaip ekspertė viename iš ministerijos vykdytų projektų pradėjo 2014 m. gruodį. 2015 m. Darbo kodekso reformos klausimais ūkio viceministrą Gediminą Onaitį konsultuoti pradėjusi moteris pastebėjo, jog jai tenkantis darbo krūvis ėmė smarkiai augti.
Kaip pasakojo I. V. Užukukytė, paaiškėjo, kad triūsti prie naujo Darbo kodekso reformos jai teko už dyką. Du mėnesiai be jokio atlygio ir be darbo sutarties pribloškė I. V. Užukukytę. Teisybės moteris nutarė ieškoti Valstybinėje darbo inspekcijoje, Darbo ginčų komisijoje.
Galiausiai I. V. Užukukytė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris antradienį pradėjo iš esmės nagrinėti šią darbo bylą.
Jautėsi kaip žuvis vandeny
I. V. Užukukytė pasakojo, kad dar dirbama Ūkio ministerijos vykdytame projekte atkreipė ministerijos vadovų dėmesį į Darbo kodekso arba vadinamojo socialinio modelio, kuris turėtų liberalizuoti darbo santykius Lietuvoje, svarbą ir ėmė šiais klausimais konsultuoti ūkio viceministrą G. Onaitį. Triūsti prie Darbo kodekso pertvarkos moteris pradėjo dar praėjusių metų pavasarį. Būtent tada, pasak I. V. Užukukytės, iš viceministro ji gavo pasiūlymą likti Ūkio ministerijoje dirbti ir toliau, mat ekspertės darbo sutartyje buvo numatyta, jog ji projekte nustos dirbi 2015 m. rugpjūčio 28 d.
„Darbas Ūkio ministerijos projekte man labai patiko, buvo įdomus. Mano pačios šeima dirbo smulkiajame versle, tai aš pati nuo 14 metų įsitraukiau į tai, taigi tas darbas Ūkio ministerijos projekte man buvo labai patrauklus, įdomus, nes reikia rūpintis verslu, verslo aplinka.
Kovo mėnesį, kai buvo pateiktas socialinis modelis viešai, [...] informavau savo vadovus, kad reikėtų Ūkio ministerijai aktyviai įsitraukti būtent į šito modelio kūrimą, tobulinimą. [...] Kadangi prieš tai yra buvę tokių atvejų, kad pačioje Ūkio ministerijoje vyko stumdymasis tarp departamentų, tai pasiūliau, kad ministerija į socialinio modelio tobulinimą tvarkingai įsitrauktų“, – kalbėjo I. V. Užukukytė.
„Vis dėlto, to pasekoje man buvo priskirtos papildomos funkcijos, kurio neįėjo į mano darbo apimtį“, – pridūrė moteris. Teisme I. V. Užukukytė pateikė Ūkio ministerijos valdininkų susirašinėjimus, kuriuose kalbama apie tai, kad jaunai ekspertei esą reikia duoti daugiau darbų.
Anot ekspertės, nuo praėjusių metų kovo mėnesio iki rugpjūčio 28 d. jai teko triūsti viršvalandžius prie socialinio modelio, darbų padaugėjo, kai reikėjo kuruoti ir kitų ministerijų departamentų pozicijas.
Dirbo už dyką
Rugpjūčio pabaigoje baigėsi I. V. Užukukytės darbo sutartis Ūkio ministerijos vykdytame projekte ir ekspertė, kaip ir susitarė su G. Onaičiu, liko dirbti valstybės institucijoje – toliau darbavosi ties socialiniu modeliu. Vis dėlto, kaip paaiškėjo vėliau, moteris apie du mėnesius dirbo už dyką, mat negavo jokio atlyginimo, nebuvo ir pasiūlyta, sudaryta jokia darbo sutartis.
„Nuo pavasario jau žinojau, kad liksiu dirbti su man įdomiu projektu, tai yra su socialiniu modeliu. Šiuo atveju darbo santykių performavimu turėjo pasirūpinti darbdavys. [...] Po to, kai darbo sutartis buvo nutraukta, kitą pirmadienį atėjau į darbą, kartu viceministru vykome į Trišalę tarybą, konsultavau. Bet jokia darbo sutartis nebuvo sudaryta, jokio atlygio nebuvo. [...] Taip dirbau iki spalio mėnesio pabaigos“, – pasakojo I. V. Užukukytė.
Anot moters, pradirbus taip apie du mėnesius galiausiai jai buvo pasakyta susirinkti daiktus ir apleisti darbo kabinetą. „Man pasakė susirinkti daiktus ir išeiti iš ministerijos“, – teigė I. V. Užukukytė.
Pasak pašnekovės, per visus minėtus du mėnesius, kai negaudavo darbo užmokesčio, jai tiesiog teko su viltimi laukti darbo santykių įforminimo ir gyventi iš santaupų.
„G. Onaitis vis sakė, kad ieškome galimybės įforminti darbo santykius. Kai prieš tai neturėjau minties nepasitikėti vadovu, tai ir toliau pasitikėjau, kad išeitį suras“, – kalbėjo moteris.
I. V. Užukukytės teigimu, Valstybinė darbo inspekciją, į kurią ji kreipėsi, pribloškė – išvadoje teigiama, kad moteris ministerijoje dirbo savavališkai.
„Jeigu aš dirbau savavališkai, tai reikėjo iškviesti policiją ir išvaryti mane, o ne duoti įvairias užduotis“, – teigė moteris.
„Aš negalėjau mesti darbų, susijusių su Darbo kodekso tobulinimo, nes realiai ant manęs būtų gulusi kaltė dėl Darbo kodekso vilkinimo. Būtent tuo metu Darbo kodekso svarstymas ir buvo pakibęs dėl Ūkio ministerijos. Negalėjau mesti tokio svarbaus darbo.
Aš tikiu, kad Lietuva yra teisinė valstybė, kad yra teisminės institucijos, kurios turi ginti pažeistus interesus. [...] Nemanau, kad, jei darbdavys daro pažeidimus, tai darbuotojas turi dėti į kojas, bėgti“, – aiškino ekspertė.
Darbą pavadino savanoryste
Teisme liudijęs Ūkio ministerijos Ūkio plėtos departamento direktorius Osvaldas Šmitas, su kuriuo, kaip teigė I. V. Užukukytė, sutarė pasilikti dirbti ministerijoje tikino, kad ekspertė po vasaros pabaigos du mėnesius jokių darbo santykių ministerijoje neturėjo.
„Nežinau, kaip gali turėti kažkokias pareigas žmogus, kuris neturi darbo sutarties. [...] Nebuvo galimybių sudaryti darbo sutarties, kiek man yra žinoma”, – teigė O. Šmitas.
Teisme taip pat liudijęs tiesioginis I. V. Užukukytės vadovas ūkio viceministras Gediminas Onaitis moters triūsą prie socialinio modelio du mėnesius be atlyginimo pavadino savanorišku darbu. Valdininko teigimu, ekspertei buvo užsiminta apie galimai atsilaisvinusią darbo vietą, tačiau darbo sutartis nebuvo pasirašyta.
„Turbūt besibaigiant projektui I. V. Užukukytė kreipėsi į mane, išreiškė norą dirbti, aš jai pasakiau, kad tokių galimybių nėra, jokių konkursų nėra. Bet užsiminiau, kad perspektyvoje turėtų atsirasti vieta valstybės tarnyboje, kad ta vieta bus susijusi su verslo santykiais ir ji galės dalyvauti konkurse. Tiesiog informavau ją.
Ji tuo susidomėjo ir paklausė manęs, ar galėtų tęsti savo veiklą iki konkurso, kad neprarastų įgūdžių. Ir aš pasiūliau savanoriškai dirbti. Ji tuo susidomėjo ir tą veiklą pradėjo vykdyti. Kada ji nusprendė tos veiklos nevykdyti, tai nutarė tai pavadinti ne savanoriška veikla, o darbo santykiais“, – pažymėjo G. Onaitis.
