Prekybininkai, bankininkai, telekomunikacijų ar kitų paslaugų teikėjai iš vartotojų, mokančių grynaisiais, negalės reikalauti mokėti daugiau nei siekia verslininkų išlaidos, pirmadienį nutarė Vyriausybė.
Civilinio kodekso pataisas rengusios Teisingumo ministerijos kancleris Arūnas Kazlauskas sako, kad pagal Europos Sąjungos teisę siūloma ir daugiau vartotojams naudingų pakeitimų.
„Iš esmės yra sprendžiami keturi dalykai. Pirmas - tai, kad Civilinio kodekso pataisa išplečiama vartojimo sutarčių samprata. Taip pat yra ribojama iš vartotojo reikalauti nepagrįsto atlyginimo už mokėjimo priemonės naudojimą ar mokėjimą grynaisiais pinigais. Trečia - yra ribojama galimybė iš vartotojų, skambinančių verslininkams dėl sudarytų sutarčių, reikalauti didesnių nei bazinė skambučių kaina. Ketvirta - yra sąlygos, kad vartotojui (...) elektroniniu būdu būtų pateikta nuotolinės sutarties atsisakymo galimybė“, - Vyriausybės posėdyje pirmadienį aiškino kancleris.
Civiliniame kodekse siūloma įtvirtinti, kad „verslininkui draudžiama reikalauti iš vartotojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą ar mokėjimą grynaisiais pinigais, viršijančio šias verslininko išlaidas“. Kodekso pataisas galutinai priims Seimas.
Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius BNS sakė, kad iš esmės dėl pataisų būtų apribotas nepagrįstas atsiskaitymo grynaisiais apmokestinimas, nes ES nuostatos dėl atsiskaitymo kitais būdais apmokestinimo ribojimų yra perkeltos į Mokėjimų įstatymą.
„Čia simbolinė naujovė, susijusi su atsiskaitymu grynaisiais pinigais. Visi kiti dalykai buvo Mokėjimų įstatyme, bet jame nebuvo nuostatų dėl grynųjų. Pažeidimų dėl per didelio atsiskaitymo grynaisiais apmokestinimo Lietuvoje nėra užfiksuota, tačiau kadangi tai ES teisė, turime ją perkelti“, - sakė ministerijos atstovas.
