Neseniai „Cramo“ užsakymu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad net 56 proc. dirbančių tautiečių norėtų pakeisti darbovietę. Šis tyrimas parodė, kad lietuviai yra mažiausiai lojalūs darbuotojai iš visų Baltijos valstybių, tačiau skubėti teisti neverta – panašios nuotaikos vyrauja ir kitose šalyse.
CVzona.lt direktorius Žilvinas Padegimas teigia, kad pagyrimai, smulkios pozityvumo apraiškos, darbuotojų problemų žinojimas, geras tiesioginis kontaktas su vadovu bei moralinė pagalba gali padėti auginti silpstantį darbuotojų lojalumą. Kartų skirtumai akivaizdūs
Žilvino Padegimo teigimu, tokia tendencija pastaruoju metu pastebima gana ryškiai. Anot karjeros specialisto, vyresni žmonės labiau vertina stabilumą, tuo tarpu jaunimas keičia darbus kur kas dažniau. Tiesa, retas jaunuolis turi būsto paskolą ar kitų finansinių įsipareigojimų, todėl natūralu, kad savęs paieškos yra lengvesnės ir ilgesnės.
„20 – 25 metų amžiaus jaunuoliai darbą gauna lengvai, lygiai taip pat lengvai jie gali jį pakeisti ir pereiti dirbti kitur, tačiau reikia prisiminti viena – jaunas amžinai nebūsi, todėl pasirūpinti karjera derėtų iš anksto“, – siūlo pašnekovas.
Specialistas pataria nepiktnaudžiauti galimybėmis darbo kaitos atžvilgiu ir pataria apsvarstyti visus įmanomus pliusus ir minusus.
„Neretai tai būna trumpalaikis efektas, nes dažnai keisdamas darbą gali įgyti nepatikimo darbuotoją statusą. Išdirbęs vienoje įmonėje dvejus metus dar negali suprasti kuo ji „kvėpuoja“, – teigia Ž. Padegimas.
Specialisto nuomone, gerėjantis šalies ekonominio gyvenimo lygis daro įtaką žmonių mąstymui: jie nebijo karjeros pokyčių. Dabartinių jaunuolių tėvai, būdami jų amžiaus, troško darbo ir jį vertino. Tuo tarpu karta, gimusi nepriklausomybės laikais, užaugo su kitokia darbo samprata.
„Galimybių kupinas gyvenimas jaunimui yra savaime suprantamas. Materialinės vertybės, kurias šiuo metu turi jų tėvai, jiems yra natūralios, todėl rečiau suvokiama, kad tėvai jas užsidirbo juodu darbu“, – pasakoja Ž. Padegimas.
Darbuotojų migracija tarp įmonių – opi verslo problema
Žilvino Padegimo teigimu, tam, kad darbuotojas puikiai jaustųsi savo darbo aplinkoje, jį turi supti stipri ir vieninga komanda. „Darbuotojų migracija tarp įmonių vyksta dėl darbuotojų trūkumo“, – įsitikinęs jis.
Specialisto teigimu, priimdama naują darbuotoją įmonė daug į jį investuoja: moko atlikti reikiamus darbus, siunčia į mokymus, motyvuoja ir skatina. „Jei žmogus po pusmečio ar metų nori išeiti iš darbo, darbdavys vėl turi ieškoti naujo žmogaus ir jį mokyti. O gerą specialistą rasti ar išsiugdyti nėra taip paprasta kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio“, – sako jis.
Anot pašnekovo, geras darbdavys savo darbuotojams turi suteikti galimybę tobulėti ir siekti aukštumų savo srityje. Darbuotojas taip pat turi turėti pakankamai laisvės savo idėjoms ir darbams įgyvendinti.
„Šiuo metu darbuotojų kaita yra didesnė negu anksčiau ir aiškiai juntamas jų trūkumas darbo rinkoje. Lietuvoje darbuotojai yra pakankamai pigūs ir darbštūs, todėl nenuostabu, kad jų poreikis vis auga“, – pasakoja Ž. Padegimas.
Darbdavio reakcija į norą išeiti iš darbo
Dažnas darbdavys mano, jog materialus darbo atlygis yra svarbiausias aspektas, padedantis išlaikyti savo komandoje gerą darbuotoją, tačiau direktoriaus teigimu, ne visuomet atsakymas slypi finansuose.
„Konkurentų įmonė gali pasiūlyti didesnį atlyginimą, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad siūlomas atlygis priklauso nuo tuometinės darbo vietos vertės, ūgtelėjusios darbo rinkos ir darbuotojo įgautos patirties“, – teigia jis.
Kaip turėtų elgtis darbdavys išeinančio iš darbo žmogaus atžvilgiu? Ypač, jei tas darbuotojas įmonėje dirbo ilgesnį laiką. Pašnekovas mano, kad, darbdavys visų pirma turėtų padėkoti už bendradarbiavimą.
„Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, dažnai pasitaikanti praktika – darbo pokalbis, tačiau nėra tokio dalyko kaip išėjimo iš darbo/atsisveikinimo pokalbis“, – pastebi Ž. Padegimas.
Žmogus, išeinantis iš darbo galėtų papasakoti ką jis mano apie įmonę, apie savo darbo vietą. Anot specialisto, tai paskatintų darbo našumą.
„Jei specialistas vienoje pozicijoje dirbo penkis metus, tuomet jis jau turi neblogą supratimą apie darbo specifiką ir jo žinios galėtų praversti kitam“, – neabejoja Ž. Padegimas.
