darbas

Pirma be darbo, o tada dar ir su sergančia žmona bei kūdikiu, praradęs galimybę ne tik mokytis, bet ir pusmetį ieškoti darbo, o dar ir skolingas 3 tūkst. eurų. Būtent taip netikėtai susiklostė mažeikiškio, bandžiusio atidėti savo mokslus dėl artimųjų ligos, gyvenimas.

Kauno apylinkės teisme neeilinė byla. Kaltinimai žeriami plautuves gaminančios įmonės savininkui. Jei kaltinimai pasitvirtins – jam gresia ilgi metai nelaisvės. Įtariama, kad darbdaviui tinkamai nepasirūpinus darbuotojų sąlygomis du susirgo sunkia plaučių liga – vienas mirė, o kitas pasekmes jaučia iki šiol. Esą susirgusiųjų yra ir daugiau. Į teismą atvykęs nukentėjusysis Mindaugas Sebeckas jau tris metus serga sunkia plaučių liga – ūmine silikoze. Šios ligos atvejai itin reti Lietuvoje.

Lietuva – ketvirta pasaulyje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunų žmonių skaičių. Nors diplomus mūsų šalyje turi daugiau kaip pusė gyventojų iki 34-erių metų, ekspertai čia įžvelgia ne tik privalumų. Daugybė absolventų po studijų nesusiranda darbo ar skundžiasi per maža alga, o darbdaviai raunasi plaukus, kad jaunuoliai neturi patirties ir gebėjimų. Taigi vis dažniau darbo skelbimuose diplomo reikalavimas keliasi į antrą vietą.

Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad dainininkė, aktorė bei prodiuserė Selena gomez turi viską – daugybė žmonių atiduotų viską, kad nors dieną galėtų pabūti jos kailyje. Vis dėlto pati Selena nepraleidžia progos įsikūnyti į paprastą mirtingąjį ir šitaip jau ne pirmą kartą nustebina savo gerbėjus.

Saulėta ir neįprastai karšta vasara Lietuvoje praūžė neįtikėtinu greičiu. Nors jau įžengėme į kalendorinį rudenį, tačiau ne visiems praėjusi vasara paliko malonių prisiminimų. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė gelbėtoju šią vasarą dirbęs 20-metis Normantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Anonimu prašęs likti vaikinas tikino norįs papasakoti, kokiomis sąlygomis dirba Lietuvos gelbėtojai. O jos, anot Normanto, buvo siaubingos. Šioje istorijoje pateiksime abi puses.

Produktyvumas neįsivaizduojamas be atsidavusių, savo darbovietę ir kolegas vertinančių, branginančių darbuotojų. Kiekviena darbo diena žada naujus iššūkius, todėl, psichologų teigimu, darbdaviams itin svarbu pakankamai išmanyti ne tik savo amatą, bet ir santykius su kiekvienu žmogumi. Apie tai kalbame su šeimos psichologu ir psichoterapeutu, publicistu, Gediminu Navaičiu.

Užkietėjusio sveikuolio parlamentaro Dainiaus Kepenio parengtose Sveikatos stiprinimo politikos gairėse nugulė daug pasiūlymų, kurie paliestų visus Lietuvos gyventojus nuo darželinukų iki senjorų. Valstiečių narys užsimojo pertvarkyti šalies sveikatos politiką, keisdamas įvairias jos sritis nuo mitybos ir fizinio aktyvumo iki alternatyvios medicinos įteisinimo ir premijų už sveiką gyvenseną.

Antrąjį šių metų ketvirtį ministrų kabinetas buvo suplanavęs 63 darbus, bet iki liepos pabaigos atliko jų mažiau nei pusę - iš viso 30. Tai antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, remdamasis Vyriausybės kanceliarijos ataskaita. Tarp geriausiųjų pažangos reitinge atsidūrė Švietimo ir mokslo ministerija bei Ūkio ministerija, labiausiai vėlavo Finansų ministerija.

Nepaisant visuotinio pritarimo, kad darbas kaliniams padeda socializuotis, išėjus į laisvę lengviau integruotis į darbo rinką, o galbūt ir pakartotinai nebeprasižengti, nuteistųjų įdarbinimo sąlygos Lietuvoje vis dar komplikuotos. Nuo menkų atlyginimų iki didelių sisteminių spragų – kalinius įdarbinančios įmonės vadovė atvirai išryškina šiame versle patiriamas problemas. Portalas tv3.lt neseniai rašė apie nuteistųjų darbo problemas įkalinimo įstaigose.

Tikriausiai visi svajoja apie darbą Buckinghamo rūmuose – jis ne tik puikiai apmokamas, bet dar ir suteikia galimybę pabendrauti su karališkosios šeimos atstovais. Būtent todėl rūmuose siūloma naujausia darbo pozicija jau patraukė daugybės žmonių dėmesį. Daugelis žino, kad mylimiausias karalienės desertas yra panašus į lietuviškąjį tinginio pyragą, o štai visai neseniai pasirodė pirmosios žinios, kad ji ieško dar vieno žmogaus į savo įspūdingą virtuvę.

Europoje galimybės rasti nuolatinį darbą per 15 metų sumažėjo, o tuo tarpu laikinų darbuotojų skaičius auga. Tačiau Lietuva iškrenta iš šios statistikos rėmų, nes situacija čia visiškai priešinga. Eurostato duomenimis, nuo 2002 metų iki 2017 metų, laikinų darbuotojų Europos Sąjungoje (ES) dalis išaugo 2 proc. – nuo 11 iki 13 proc. Dėl to Eurostato analitikai konstatuoja, kad susirasti nuolatinį darbą ES tampa sunkiau. Didžiausią laikinų darbuotojų dalį turi Lenkija ir Ispanija (po 26 proc.

Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje viešinami Lietuvos kalinių išpuoliai prieš kitus nuteistuosius išryškino ne tik per mažo prižiūrėtojų skaičiaus problemą. Pataisos namai atskleidžia, kad įdarbinamas tik kas trečias nuteistasis, o Lietuvos kalinių gerove besirūpinanti organizacija patvirtina – kai nuteistieji neužimti, matome tai, kas dabar vyksta Lietuvos kalėjimuose – tikrą chaosą.

Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio gyvenimo svetur ieškoję tautiečiai, o darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Specialistai prognozuoja, kad tokių migrantų kasmet sulauksime vis daugiau, o ekonomistai lietuvaičius ramina – dėl savo darbo vietos galite nesijaudinti.

Mažiausiai 28 laipsniai šilumos ir dieną, ir naktį – apie tokias darbo sąlygas pasakoja vieno Vilniaus policijos skyrių darbuotojas, besiskundžiantis sveikatos problemomis. Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija kartu su nesitraukiančiais karščiais stebi ir vis augantį skundų dėl netinkamų darbo sąlygų srautą.

Alinantys karščiai pateikia iššūkių verslininkams. Galvą sukti reikia ne tik dėl darbuotojų, kurių produktyvumas tokiu metu krenta, bet ir gamybos apsukų bei tinkamų sanitarinių sąlygų palaikymą. Darbuotojai Valstybinę darbo inspekciją jau užvertė skundais apie nepakeliamas darbo sąlygas. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė tv3.lt tvirtina, kad darbdaviai nebespėja suvaldyti susidariusios situacijos.

Kėdainių rajone registruotas nedarbas nesustojo mažėti ir liepos 1-ąją sudarė 8,0 proc. – tai 0,2 proc. punkto mažiau nei gegužės mėnesį. Prieš metus atitinkamu laikotarpiu nedarbas teritorijoje buvo 1 proc. mažesnis ir sudarė 7 proc. Šio mėnesio pradžioje Kėdainių Darbo biržos skyriuje buvo įregistruota beveik 2,2 tūkst. rajono gyventojų, neturinčių darbo. Iš jų 272 asmenys dalyvavo laikino užimtumo priemonėse.

Lietuvoje susiduriant su darbuotojų trūkumu vis dažniau verslininkai dairosi į trečiąsias šalis, bando prisivilioti darbo jėgą iš ten. Tiesa, sunkumų kyla ne tik tvarkant dokumentus. Pasirodo, kad kai kurie imigrantai gavę darbo vizas Lietuvoje, patraukia į Skandinaviją.

Ne visi žmonės mėgsta savo darbus. Tiesa ta, kad kai tenka dirbti nemylimą darbą, jis dažniausiai būna padaromas atsainiai. Socialiniuose tinkluose paplito juoką keliančios fotografijos, parodančios, kad žmonės ne visada pagalvoja, prieš kažką sukurdami. Nesvarbu, ar tai būtų pastato ar užrašo dizainas, produktas ar kažkas kito. Interneto vartotojai juokiasi, jog žmonės taip nenori ar tingi dirbti, kad jiems paprasčiausiai nerūpi tai, ką jie daro. Galbūt tai ir tiesa.

Ligoninėse darbą pradeda pirmieji specialiai paruošti ir licencijuoti skubiosios medicinos gydytojai. Kaip informuoja Sveikatos apsaugos ministerija, iki šiol Lietuvoje skubiosios pagalbos skyriuose paslaugas teikė įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojai: šeimos gydytojai, vidaus ligų gydytojai, medicinos gydytojai ir kiti, taip pat slaugytojai, paramedikai, o akušerijos stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose – akušeriai.

Įpusėjus vasaros atostogoms ne vienas moksleivis neria į darbo paieškas, tačiau susirasti darbo per vasarą nėra taip paprasta. Dauguma darbdavių ieško jaunų bet nuolatinių darbuotojų. Tačiau nepilnamečiai tikras išsigelbėjimas siūlantiems sezoninius darbus. Čia jie laukiami išskėstomis rankomis.  17-metis panevėžietis Arminas prakaitą urėdijos medelyne lieja jau trečia savaitė. Moksleivis ieškotis darbo vasarai suskato vos palikęs vidurinės suolą.

Vilkaviškio rajono ūkininkės Lauros Šlekytės trešnių sodas Žiūrių kaime (Pilviškių sen.) šiemet sunokino rekordinį uogų derlių. Tai, ko gero, vienintelis pramoninis trešnių sodas Lietuvoje, užimantis apie 2 hektarus. Derlius atpirks triūsą Kaip pasakojo sodo prižiūrėtojai, šiemetė sausa vasaros pradžia kėlė nemažai rūpesčių, nes medelius reikėjo labai dažnai laistyti.

Jungtinės Karalystės medicinos prietaisų gamintoja „Intersurgical” paskelbė plečianti savo veiklą Visagine. Naujajai bendrovės gamyklai bus skirta 8 ha žemės ploto Visagino pramonės parke. Bendrovė pirmame plėtros etape ketina įdarbinti apie 200 inžinerijos, gamybos bei mokslinių tyrimų ir plėtros sričių aukštos kvalifikacijos specialistų.

Žmonės yra linkę galvoti, kad merginos, kurios pasirenka stiprizo šokėjų kelią, turi neaprėpiamą laisvę. Vis dėlto tai – ne tiesa. Pasirodo, kad šis darbas turi netgi daugiau taisyklių, nei bet kuris kitas. Visai neseniai vienai realybės šou žvaigždei teko atskleisti visas savo ankstesnio darbo detales. 24 metų realybės šou žvaigždė Megan savo darbą mėgo ir visuomet jame elgėsi taip, kaip ir pridera, jei ne viena klaida – ji pažeidė striptizo klubo taisykles.

Baigę studijas dirba 7 iš 10 bakalauro ir 8 iš 10 magistro studijų absolventai, o jų atlyginimai, priklausomai nuo baigtų studijų krypties, svyruoja nuo 425 iki 1424 eurų, rodo atliktas tyrimas. Tendencijos jau kelerius metus nesikeičia – didžiausiais atlyginimais gali pasigirti informacinių technologijų specialistai, mažiausiais – humanitarinių ir meno studijų krypčių absolventai.

Mediumė ir aiškiaregė Gražina Asipauskaitė neneigia, jog yra tiesiog pakvaišusi dėl įvairiausių grožio procedūrų. Ji drąsiai kalba apie patirtas plastines operacijas bei specialias injekcijas. Visgi visai neseniai garsi moteris prabilo ir apie visišką fiasko, kai jos plaukai ėmė slinkti kuokštais. Daugiau nei 15 metų ilgus šviešius plaukus patobulinanti priaugintomis sruogelėmis, Gražina susidūrė su neprofesionalumu bei prasta kokybe, nors sumokėjo net 600 eurų.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad per metus atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio tik padidėjo. 2017 m. atotrūkis sudarė 14,2 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2017 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 38,1 proc., informacijos ir ryšių – 28,2, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 28 proc.

 Vyriausybėje antradienį po dvejų metų pertraukos susiburs Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija. Paskutinis šios komisijos posėdis vyko 2016 metais, o tų metų gruodį pradėjusi dirbti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė apskritai svarstė ją naikinti. „Pirmą kartą po ilgos pertraukos mes atnaujinome komisijos sudėtį ir susitiksime.

Kaip nuostabu, kai vienu metu vyksta tai, ko tu nori ir tai, ko tau reikia: myluoji naujagimį, kol tvarkomi jo gimimo dokumentai, skaitai knygą, kol registruojamas tavo verslas, darbuojiesi sode, kol ruošiamos tau priklausančios kompensacijos. Elektroninės paslaugos – tai būdas daugybę svarbių gyvenimo įvykių sutvarkyti internetu.

Pagaliau susitarėte dėl darbo pokalbio savo svajonių darbovietėje, todėl greičiausiai puikiai žinote viską apie šią įmonę, galite dienų dienas jiems pasakoti, kad tapsite neatsiejama jų komandos dalimi. Tačiau 33 proc. vadovų per 1,5 minutės nuspręs, ar jiems patinkate ir ar būsite samdomas. Norite sužavėti savo darbdavį? Štai 5 profesionalų patarimai: Nepersistenkite su apranga Jei norite padaryti gerą įspūdį, turite apsivilti geriausią savo kostiumą, tiesa? Nevisai.

Meilė ir darbas – kas galėjo pagalvoti, kad tarp jų slypi toks stiprus ryšys? Kaip rodo „Bloomberg Business“ atliktas tyrimas, jūsų darbas gali atskleisti, kuo užsiims jūsų partneris. Štai dažniausios poros 25 profesijoms: Pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojai tiek vyrai, tiek moterys renkasi kolegas mokytojus, o vyrų akys dar krypsta ir į administracijos darbuotojas. Finansų analitikės dažniausiai teka už vyrų finansininkų arba prekybininkų.

Automatizacija yra ne futuristinė utopija, o nauja realybė, su kuria reikia ne tik susitaikyti, bet ir jai ruoštis. Advokatas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dėstytojas dr. Paulius Astromskis teigia, kad automatizuota teisė be teisininkų tėra laiko klausimas – kaip ir kitų sričių atveju. Pirmieji, kurie turėtų pasirengti teisininkų profesijos pokyčiams – teisės studijas organizuojantys universitetai.

Pastaruoju metu, anot statistikos, vis daugiau emigrantų grįžta į Lietuvą. Grįžtantieji čia bando kurtis iš naujo ir kabintis į gyvenimą. Kaip juokauja emigrantai lietuviai: „Kad ir koks geras darbuotojas bebūtum, Džonu vis tiek niekada nebūsi“. Tai reiškia, kad pirmenybė visada bus teikiama anglui ar norvegui, o tu liksi „antrarūšis“. Ekonomistai taip pat vienbalsiai tvirtina, kad ir Lietuvoje jau galima gyventi. Tai pastebi ir įdarbinimo agentūros, siūlančios darbus užsienyje.

Lietuvai beliko keli metai. Tokį nuosprendį skelbia profesorius ir ekonomistas tyrinėdami demografinę situaciją. Daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, darbingiems išvykstant į užsienį, šalis gali įklimpti į itin rimtas problemas. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis Lietuvos demografijos forume kalbėjo, kad pokyčiai gyventojų amžiaus struktūroje apima visą Europą: Europa yra labiausiai senstanti pasaulio dalis.

Ir lietuviai, ir latviai, ir estai labiausiai norėtų įsidarbinti informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonėse, tačiau patraukliausių darbdavių sąrašuose – net ir valstybinės įmonės. „Pasauliniuose geriausių darbdavių topuose pačiais pačiausiais tradiciškai renkami informacinių ir komunikacijos technologijų bei finansų sektorių atstovai,– sako CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė, – Lietuviai, latviai ir estai pasaulinių „madų“ taipogi laikosi lyg susitarę. CVMarket.

Pusė valstybės tarnautojų yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, rodo ketvirtadienį paskelbta Vidaus reikalų ministerijos atlikta apklausa. Tyrimo duomenimis, savo atlyginimu labai nepatenkinti arba greičiau nepatenkinti yra 51 proc. tarnautojų. Darbu užmokesčiu buvo labai patenkinti arba greičiau patenkinti 25 proc. žmonių, dar 24 proc. neturėjo nuomonės. 64 proc. valstybės tarnautojų taip pat nurodė, kad darbo užmokestis juos labiausiai motyvuoja.

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi „Deutche Bank“ ir „UBS“ duomenimis. Palygintos 69 miestuose mokamos algos, išdirbtas valandų skaičius ir suteiktų apmokamų atostogų dienų skaičius. Pagal darbo laiko trukmės ir pajamų santykį palankiausių miestu dirbti įvardintas Liuksemburgas.

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu.

Britų inžinerijos įmonė „Rolls-Royce“ ketvirtadienį paskelbė iki 2020 metų panaikinsianti 4,6 tūkst. darbo vietų, iš kurių didžioji dalis bus panaikinta Jungtinėje Karalystėje. „Rolls-Royce“ skelbia naują stadiją siekiant greitinti ir paprastinti veiklą. Siūloma restruktūrizacija suteiks didesnę grąžą, aukštesnius maržos rodiklius bei išaugusius pinigų srautus“, – paskelbė bendrovė.

Valdančiųjų inicijuojama mokesčių ir pensijų reforma opozicijai vis dar kelia aibę klausimų, pagrindiniai jų susiję su viešųjų paslaugų finansavimu ir kokybe. Tuo metu profsąjungos baisisi, kaip valdantieji stumia reformas, neatsakydami į visus kylančius klausimus ir neužtikrindami, kad darbuotojas iš tikrųjų laimės.

„Darbe patiriamas stresas gali prisidėti prie 120 tūkst. mirčių kasmet“, – teigia medicinos ekspertai. Meditacija – vienas iš streso priešnuodžių. Stresas yra praėjusio amžiaus pabaigos ir šio amžiaus pradžios nuodas. Žmonės jį patiria beveik kasdien, tai atsiliepia ne tik nuotaikai, bet ir sveikatai. Tą patį galima pasakyti ir apie nerimą. Nerimas darbe Jis gali nužudyti daugiau žmonių nei diabetas, Alzheimerio liga ar gripas.

Daugybė moterų Lietuvoje skundžiasi, kad vyrai joms neleidžia daryti karjeros. Tačiau naujausias tyrimas tai paneIgia. Pasirodo, dauguma moterų pačios nenori vadovaujamo darbo. Daugelis nenori daryti karjeros, nes nepasitiki savimi. Pati su dalgiu rankose ponia Elena, nors jau ir peržengusi septyniasdešimtmetį, kaime tvarko savo sklypą. Per savo darbo karjerą moteriai teko dirbti ir fabrike, ir ministerijoje archyve. Elena darbo nevengia, tačiau prisipažįsta niekada nenorėjusi vadovaujamo darbo.

Vaiką prižiūrinčioms mamos ar tėčiams siūloma leisti dirbti papildomai. Jei Seimas palaimins tokias konservatorių siūlomas įstatymų pataisas – pirmus metus vaikus prižiūrintys ir išmokas gaunantys tėvai galės papildomai, savo noru dirbti 20 valandų per savaitę. Dauguma kalbintų tėvų palaiko šią naujovę, tačiau dalis parlamentarų įsitikinę, kad tokia naujovė kvepia dalies šeimų diskriminacija.

Nors dauguma patraukliausių Lietuvoje darbdavių įžengė į kokybinio, o ne kiekybinio augimo laikotarpį, šūsnį naujų darbo vietų ketina pasiūlyti viesulu į dešimtuką įsiveržęs „Booking“, o taip pat ir jau ne pirmus metus šalyje veikiančios kompanijos. „Jei įmonė turi didelę apyvartą, solidų pelną, aktyviai kuria naujas darbo vietas ir net moka nemažus atlyginimus, tai dar nereiškia, kad prieš mus – svajonių darbdavys, – sako specialistų paieškos portalo CVMarket.

Atlikėja Liveta Kazlauskienė jau daugybę metų puošia sceną pasirodymais kartu su vyru ir džiugina gerbėjus giliais pamąstymais apie gyvenimą bei įvairiais patarimais. Visgi, kad ir koks darnus ar įdomus atrodytų moters gyvenimas, ji prisipažino, kad išgyveno labai sunkų laikotarpį, norėdama atsikratyti per nėštumą priaugtų kilogramų. Jai netgi teko atsidurti ligoninėje. Nuo 47 iki 83 kilogramų Atlikėja nė nebando slėpti, kad visą gyvenimą jai teko laikytis dietų.

Registrų centro vadovo konkursą laimėjęs buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Saulius Urbanavičius sako visuomet siejęs savo ateitį su darbu valstybei. „Baigdamas tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje sakiau ir dabar galiu pakartoti, kad tuomet tikėjausi sieti savo ateitį su darbu valstybei. Šiek tiek norėjau pokyčių ir manau, kad šitos pareigos leis tai pasiekti. Tai yra kita veiklos sritis, bus kitaip, bet vėlgi dirbsiu valstybei“, – BNS trečiadienį sakė S. Urbanavičius.

Praėjusią savaitę teismui įpareigojus skubiai grąžinti į Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pareigas Algį Sasnauską, jis nuo praėjusio penktadienio jau lankosi darbe. Vis dėlto įstaigai vadovauja ne jis, o pernai rugsėjį konkursą laimėjusi Jūratė Sabalienė, nes dar laukiama pažymos dėl A.Sasnausko tinkamumo iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai bei pats A. Sasnauskas.

Lietuvoje ima trūkti darbuotojų, tačiau kas trečias darbo biržoje registruotas bedarbis neturi reikiamos kvalifikacijos. Paprastai įgyti reikiamą kvalifikaciją padeda darbo biržos vykdomas profesinis mokymas, tačiau to užtenka ne visiems. Dėl to numatoma kurti naują modelį ir išbandyti jį tam tikrose savivaldybėse.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. po baigtų TOP-20 įstaigose profesinių mokymų įsidarbino 63,8 proc. absolventų.

 Dalis Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojų žiūrėjo pornografiją darbo metu, pirmadienį paskelbė naujienų portalas delfi.lt. Portalas nurodė, kad vienas iš šių darbuotojų – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos pirmininko Valdemaro Tomaševskio pusbrolis Ježis. „Visas pasaulis žiūri, čia gi nieko tokio nėra, ką draudžiama pažiūrėti į nuogą gražią moterį, – sakė J. Tomaševskis.

Didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“, siekiantis atsikratyti nuostolių ir vėl veikti pelningai, ketvirtadienį pareiškė ketinantis panaikinti daugiau kaip 7 tūkst. darbo vietų ir gerokai sumažinti savo investicinės bankininkystės veiklos mastą. Visą darbo dieną dirbančių banko darbuotojų skaičius sumažės nuo kiek daugiau nei 97 tūkst. iki „gerokai mažiau nei“ 90 tūkst. žmonių, nurodoma „Deutsche Bank“ paskelbtame pranešime.