darbas

Informacinių technologijų lyderė iš Nyderlandų „Centric“ atidaro biurą Kaune ir per ateinančius trejus metus žada įdarbinti apie 200 specialistų. Padalinys bus atsakingas už naujų produktų kūrimą ir esamų sprendimų palaikymą. Lietuvoje sutelkta komanda aktyviai bendradarbiaus su kolegomis iš Rumunijos, Skandinavijos ir Beniliukso šalių bei aptarnaus klientus iš viso pasaulio.

Nuo šių metų pradžios visose trijose Baltijos šalyse įsigaliojo pakeitimai, susiję su darbo pajamų apmokestinimu. Kiekvienos šalies tikslas buvo toks pat – sumažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems gyventojams. Nors Latvijoje mokestinė sistema sulaukė daugiausiai pokyčių, Estija ir toliau išsiskiria, kaip taikanti palankiausią darbo jėgos apmokestinimą Baltijos šalyse. Be to, šiuo metu Estijos gyventojai, auginantys vaikus, yra skatinami didžiausiomis išmokomis.

Būdamas paauglys ir dirbdamas savo tėvo statybų versle Noah Ready-Campbellas svajojo, kad robotai galėtų perimti jo darbo purvinąją ir varginančią dalį – pavyzdžiui, žemės kasimo ir lyginimo darbus statybų aikštelėse. Dabar šis buvęs interneto milžinės „Google“ inžinierius savo svajonę verčia tikrove, pasitelkęs startuolį „Built Robotics“, kuriantį technologiją, turinčią sudaryti galimybę buldozeriams, ekskavatoriams ir kitoms statybų mašinoms veikti autonomiškai.

Nors šalies verslininkai veiklos perspektyvas vertina šviesiau nei prieš metus, tačiau ir čia matyti dviejų Lietuvų atotrūkis: didmiesčių įmonėms demonstruojant optimizmą, mažesnių miestų bei gyvenviečių verslininkai savo veiklos padangėje įžvelgia kur kas daugiau tamsių debesų. Tai atskleidė verslo nuotaikų ir pasitikėjimo tyrimas „Citadele Index“. Tyrimo duomenimis, optimistiškiausios nuotaikos vyrauja didmiesčiuose.

Sumanėte papildomai padirbėti, kad vieną kitą dešimtį eurų prisidurtumėte prie atlyginimo? Nesusižavėkite aferistų siūlymu „išnuomoti“ savo banko sąskaitą už 50 eurų per savaitę, nes tai jums gali baigtis uždaryta banko sąskaita ir jūsų vardu pasiimtais greitaisiais kreditais. Į socialiniame tinkle platinamus skelbimus papildomai užsidirbti iki 50 eurų per savaitę sureagavę lietuviai skundžiasi – „darbdavių“ siūloma schema panaši į suktybę.

Internete plintantys darbo skelbimai ar pasiūlymai papildomai padirbėti nieko nebestebina, tačiau akį patraukia tokių darbuotojų ieškotojų prašymas susimokėti už įdarbinimą. Teisės specialistai įspėja – bet koks prašymas sumokėti už įdarbinimą kvepia afera. Socialiniame tinkle „Facebook“ paplito darbo ieškojusio vaikino susirašinėjimas su potencialiu darbdaviu. Vaikinas susirūpino, kad jam skirtas pasiūlymas gali būti tik afera, nes prašymas susimokėti už įdarbinimą jam iki šiol buvo negirdėtas.

Trečdalis profesijų tiesiog išnyks per artimiausius dešimt metų dėl to, kad tam tikrus darbus galės atlikti robotai. Nuo pat gimimo naujausios technologijos tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi: vaikai žaidžia su šuniukais–robotais, o išmaniaisiais telefonais jie išmoksta naudotis dar nemokėdami skaityti. Per artimiausius 10-15 metų pasaulis pasikeis neatpažįstamai, robotai užims daugelio žmonių darbo vietas.

Pristatydamas Seimo pavasario sesijos darbus premjeras Saulius Skvernelis akcentavo būtinybę priimti valstybės tarnybos reformą ir žadėjo, kad bus didinami atlyginimai mokytojams, medikams, išmokos už vaikus. „Ši pavasario sesija nebus lengva, tam turime būti pasirengę. Laukia sprendimai, kurie palies ilgus metus nespręstas problemas ir dideles interesų grupes“, – šeštadienį parlamente kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Lietuvos samdomų darbuotojų profesinė sąjunga ruošiasi akcijai, kuria skatins prekybos centrų savininkus savanoriškai valstybinių švenčių dienomis nedirbti ir taip suteikti laisvadienį darbuotojams. Patys prekybos tinklai teigia, kad darbuotojai nori dirbti švenčių metu.

Per pirmus du šių metų mėnesius apie numatomą atleidimą įspėta dukart daugiau darbuotojų nei pernai. Lietuvos darbo birža (LDB) BNS informavo, kad sausį–vasarį gauta 18 pranešimų apie numatomą 502 grupinį darbuotojų atleidimą, kai pernai tuo pačiu metu gauti du pranešimai apie 239 žmonių atleidimą.

 Premjerui Sauliui Skverneliui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbas šiuo metu abejonių nekelia. „Man kol kas tikrai (VRK veikla - BNS) abejonių nekelia, o klausimus, kurie iškilę dėl atskirų tyrimų, kodėl kažkas buvo į stalčių padėta, turi atsakyti pirmiausia pati komisijos pirmininkė ir komisija, tada galėsime vertinti toliau pačios komisijos veiklą", - pirmadienį žurnalistams į klausimą, kaip vertina situaciją VRK, atsakė S. Skvernelis.

Alytaus teritorinė darbo birža gavo įmonės „Alytaus duona“ pranešimą, kad dėl rinkos mažėjimo ir patiriamų nuostolių iki gegužės 31 dienos numatoma atleisti 42 darbuotojus, praneša portalas alytausgidas.lt. Alytaus duonkepiai, skirtingai nei pastaraisiais metais bankrutavusios įmonės Prienuose ir Varėnoje, dar mėgino išsilaikyti rinkoje, taip pat ir išlaikyti receptūras, tačiau vien dažnai besikeičiantys bendrovės vadovai jau nežadėjo nieko gera.

Lietuvoje vyresni nei 50 metų žmonės neretai susiduria su problema, kad negali susirasti darbo, o iki pensijos dar likę nemažai laiko. Yra įvairių iniciatyvų ir pasiūlymų jų užimtumui didinti, taip pat ir skatinančių kurti verslą. Tačiau, pasak specialistų, dažniausiai tokio amžiaus žmonėms pritrūksta ryžto ir tikėjimo savo idėja.

Gripas ir peršalimo ligos šiais metais masiškai guldė Lietuvos gyventojus. Prie to prisidėjo ne tik pavojingos virusų formos, bet ir mūsų šalies žmonių elgsena susirgus. Lietuvoje vis dar populiaru sergant lankytis masinio susibūrimo vietose ir būti kolektyve – eiti į darbą ar dalyvauti paskaitose. Vasario pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nesilaiko medikų rekomenduojamo režimo, o sirgdami eina į darbą ir lanko mokslo įstaigas.

Didelę gyvenimo dalį praleidžiame darbe, tad svarbu, kad jis teiktų pasitenkinimą ir užtikrintų finansinį stabilumą. Deja, ne visada norimą darbą pavyksta rasti savo mieste. Ar tokiu atveju verta jo ieškoti kitame? Apie ką reikia pagalvoti, norint tai padaryti? Tik nedaugelis drįsta dėl geresnio darbo keisti miestą 2018 metų sausio pabaigoje, darbo biržoje buvo užregistruota 158 500 bedarbių. Daugiau nei 15 procentų jų buvo 16-29 metų amžiaus. Didesnis nedarbo lygis vyravo kaimo vietovėse.

Lietuvoje ryškėja angliškai workation vadinama tendencija išvykti į užsienio šalį ir padirbėti nuotoliniu būdu. Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad žiemą tarp lietuvių populiarios tolimos egzotiškos šalys, o vasarą – ir Europa, taip pat dirbama ir keliaujant kruiziniais laivais. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo dviejų mėnesių trukmės kelionės į užsienį.

Tik maždaug kas septintas lietuvis naudojasi nuotolinio darbo galimybėmis ir tam tikrą darbo laiko dalį dirba ne biure. Taip rodo Europos gyvenimo ir darbo sąlygų fondo „Eurofound“ ataskaita. Panašus kaip ir lietuvių rodiklis fiksuojamas Latvijoje, o estai lietuvius lenkia beveik dvigubai – ten net 24 proc. dirba mobilųjį darbą, nuolatinį ar nenuolatinį darbą nuotoliniu būdu. Minėtoje ataskaitoje pirmauja danai (37 proc.), jie šiek tiek lenkia švedus ir olandus.

Prokurorai siekia, kad buvęs advokatas Juzefas Kozubovskis būtų nuteistas ir dėl trukdymo jiems atlikti savo darbą. Generalinė prokuratūra pranešė apeliacine tvarka apskundusi Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvęs Vilniaus advokatas J. Kozubovskis pripažintas kaltu dėl neteisėto informacijos rinkimo apie buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą Kęstutį Jucevičių ir jam skirta bauda.

Darbo rinka yra labai įvairiapusiška. Iš vienos pusės, darbdaviai sako, kad nėra tinkamų darbuotojų. Iš kitos pusės, jie nemoka būti vadovais sumanių darbuotojų komandai. Pasikalbėkime. Didžiulis darbo krūvis Vartotojiškos pasaulėžiūros principas verčia vadovus išnaudoti žmones. Ypač moteris. Ypač tas, kurios neturi šeimos, vaikų. Arba tas, kurios yra socialiai pažeidžiamos, pvz.augina vaikus be vyrų, augina mažus vaikus, yra visiškai priklausomos nuo gaunamo atlygio.

Seime vis dar po kaulelį narstomi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansai. Šį kartą į Seimo Laikinosios tyrimo komisijos posėdį atvyko ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis šiandieniniame posėdyje nepasirodė, nes šiuo metu yra kasmetinėse atostogose. Tad pirmasis „apklausai“ pakviestas Administracinės komisijos pirmininkas Tadas Šarapovas.

Grupė konservatorių siūlo valstybės institucijose įrengti zonas skirtas darbuotojų vaikams. Tai esą būtų simbolinis žingsnis siekiant geresnių sąlygų dirbantiems tėvams. Tuo pačiu taip būtų parodytas geras pavyzdys ir privačiam sektoriui: darbuotojams sudaryti kuo geresnes sąlygas derinant profesinę karjerą su įsipareigojimais šeimoje. Verslo atstovai mano, jog jei valdininkai sugebėtų išspręsti kai kurias socialines problemas, apie tokius siūlymus nė nereikėtų galvoti.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas trečiadienį žada įvertinti Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės darbo organizavimą. „Bus vadovės metinis įvertinimas, numatytas pokalbis su vadove. Turime jau parengę vadovės darbo vertinimo išvadą, galbūt rytoj bus pasakyta, kaip mes ją įvertinsime“, – BNS susitikimo išvakarėse antradienį sakė E. Misiūnas. Anot jo, E. Gudzinskaitei trūksta kompetencijos organizuojant departamento darbą.

Robotai nebėra tik ateities inovacijos – tokie darbuotojai jau dirba įvairiuose Lietuvos paslaugų centruose, tačiau nuo šiol bus sutinkami ir knygynuose. Viso pasaulio dėmesį prikaustęs robotas humanoidas Peperis atkeliavo į Lietuvą.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kibernetinio saugumo įmonė „Arxan Technologies“, integruojanti apsaugos nuo įsilaužėlių sprendimus tiesiai į kliento programinį kodą, paskelbė apie naujai atidarytą padalinį Vilniuje. Pasaulyje žinoma „Arxan“ pavadinimu, bendrovė šiuo metu ieško aukštos kvalifikacijos informacinių technologijų specialistų, prisidėsiančių prie jos produktų kūrimo ir testavimo.

Ir jubiliejinę – šimtąją –Vasario 16-ąją darbe praleidę prekybos centrų darbuotojai reikalauja pagaliau leisti valstybines šventes švęsti ir jiems. Esą Lietuvai pagaliau reikia įstatymų, kurie uždraustų dirbti per valstybines šventes. Tačiau tam nepritaria verslininkai, esą jų darbuotojų trumpesnės darbo valandos pakenktų ekonomikai ir net supykdytų tautą. Vasario 16-ąją veikė prekybos centrų parduotuvės.

Net jei esate tik įmonės darbuotojas, tai dar nereiškia, kad jums negali grėsti vadovui taikoma civilinė atsakomybė. Prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) suformulavo kriterijus, kada darbuotojas gali būti laikomas vadovu ir nurodė, kad žalos įmonei atsiradimo atveju atsakomybėn gali būti patrauktas net neoficialiai bendrovėje šeimininkaujantis kolega.

Jaučiate, kad uždirbate per mažai? Turite kelias pasirinkimų galimybes, tačiau tikėtina, kad greičiau pasirinksite keisti darbą nei kalbėtis su dabartiniu vadovu.  Darbuotojai, kurie jaučiasi gaunantys per mažą atlyginimą yra labiau linkę ieškoti naujo, geriau apmokamo darbo, nes tai, jų manymu, efektyviausias būdas padidinti pajamas. Šią galimybę renkasi 65 proc., tai yra didžioji dalis, darbuotojų, kurie savo pajamas vertina kaip nepakankamas lyginant su jų užimama pozicija.

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio draudimo išmokas reikia žinoti susirgus ar slaugant vaikus. Užpildykite neterminuotą prašymą ligos išmokai Prašymą galima užpildyti tiesiog dabar. Nebūtina laukti, kol susirgsite ir kreipsitės į gydytoją.

 Pirmadienio naktį į Klaipėdos ligoninę pristatytas bendrovės teritorijoje sunkiai sužalotas vyras. Klaipėdos apskrities policijos duomenimis, 1986 metais gimęs vyras į ligoninę pristatytas iš Perkėlos gatvėje esančios uždarosios akcinės bendrovės teritorijos, kurioje darbo metu buvo sužalotas neaiškiomis aplinkybėmis. Vyrui diagnozuoti abiejų kojų traiškytiniai lūžiai, jis gydomas reanimacijos skyriuje.

JAV radijo NPR užsakymu atliktoje gyventojų apklausoje buvo nustatyta, kad 1 iš 5 darbų Amerikoje priklauso terminuotą darbo sutartį pasirašiusiam darbuotojui, pastarieji ir laisvai samdomi darbuotojai gali sudaryti apie pusę JAV darbo jėgos. NPR atskleidė, kas slepiasi už šio reiškinio. Pateikiamas Emily Doherty, pilnu etatu dirbančios muziejuje, pavyzdys. Po savo pirmojo darbo ji dar kulniuoja į antrąjį.

Specialios policijos operacijos metu iš vergovės išvaduota du šimtai žmonių. Tarp jų ir daugybė mūsų tautiečių. Šioje iš pirmo žvilgsnio ramioje Kornvalio grafystės gėlių fermoje ankstyvą rytą įsiveržusi policija iš nežmoniškų darbo sąlygų išvadavo 200-tus čia dirbusių imigrantų. Du juos čia išnaudoję asmenys sulaikyti. Jiems pateikti kaltinimai vykdžius šiuolaikinę vergovę. Dar vienas asmuo įtariamas bendradarbiaujant šios gaujos veikloje.

Klaipėdos apygardos teismas kaltu dėl kyšininkavimo pripažino buvusį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiąjį specialistą S. L. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį pranešė, kad nuteistajam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

  Seksualiniu priekabiavimu viešai apkaltintas režisierius Jonas Vaitkaus nušalintas nuo darbo su studentais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.   Rektorato sprendimu J. Vaitkus nušalintas nuo darbo su studentais, kol bus atliekamas ikiteisminis tyrimas, BNS sakė akademijos atstovė Beata Baublinskienė. Pasak B. Baublinskienės, ketvirto kurso studentams dėstantis J. Vaitkus LMTA vadovybei kol kas paaiškinimų dėl situacijos nepateikė, su juo dar rengiamasi susitikti.

Kaune gyvenančiam Lukui Beinoriui visiškai nauja veikla tapo produkto eksperto darbas. Vaikinas džiaugiasi, kad nusprendė ateiti į atranką dėl darbo inovacijų ir pardavimų srityje, išklausė daug įdomios informacijos ir tapo naujos technologijos ekspertu. „Prisiminiau ir atgaivinau žinias, kurias buvau įgijęs dar studijų metais. Užsibrėžiau savo tikslą ir susikūriau pardavimų strategiją.

Trečiadienio rytą Skuodo rajone, elektros pastotėje, žuvo elektros skirstymo bendrovės ESO operatyvinės brigados darbuotojas. Kartu dirbęs kolega bandė jį gaivinti, bet, deja, nesėkmingai. Bendrovė skelbia, kad žūtį sukėlė įtampa. Tikslios nelaimės aplinkybės tiriamos. „Nelaimingas įvykis šįryt atsitiko Skuodo rajone, elektros pastotėje, kai nuo įtampos žuvo operatyvinės brigados darbuotojas. Kartu dirbęs kolega bandė jį gaivinti, bet, deja, nesėkmingai.

Nuo metų pradžios darbdaviams pradėtos taikyti socialinio draudimo įmokų „grindys“ – ypač svarbios darbuotojams, kurie uždirba mažesnę nei minimalią algą. Tai žingsnis, užtikrinantis jų socialines garantijas, nurodo „Sodra“. Pranešime spaudai rašoma, kad darbuotojai ir toliau galės dirbti puse etato, bet gali tikėtis, kad jų oficiali alga pasieks bent minimalų atlygį, o socialinio draudimo išmokos bei pensija bus didesnė.

Dar prieš padidinant minimalią mėnesio algą (MMA) girdėjosi verslininkų iš mažesnių Lietuvos miestų ir kaimų skundai, kad išgyventi bus neįmanoma, tačiau pasirodo, kad „Sodros“ grindys kai kuriems gali būti paskutinė vinis į karstą. tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis nuotaikomis gyvena verslininkai regionuose po šiais metais įsigaliojusios didesnės MMA algos – 400 Eur ir reikalavimo mokėti „Sodros“ įmokas ne mažesnes negu nuo MMA, nors iš tiesų darbuotojas dirbtų ir už mažiau.

Dalis pertvarkomų miškų urėdijų darbo biržai sausį pranešė apie beveik 100 darbuotojų grupinį atleidimą. Be jų, žmonių atleisti ketina ir bankrutuojančios įmonės. Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė BNS nurodė, kad sausį gauta 13 pranešimų apie numatomą 287 darbuotojų atleidimą. Pernai sausį gautas vienas pranešimas apie 211 darbuotojų atleidimą.

Iki 2030 metų kas penkta darbo vieta Didžiojoje Britanijoje (21 proc.) bus užimta robotų, rodo tyrimų instituto „Centre for Cities“ duomenys. Dėl šių pokyčių darbo rinkoje labiausiai nukentės šiaurinės Anglijos dalies gyventojai. Didžiausią grėsmę automatizavimas kelia žmonėms, dirbantiems su užsakovais ir klientais, parduotuvių darbuotojams bei sandėlių darbininkams. Tačiau dėl darbo procesų automatizavimo ir robotizavimo atsiras visiškai naujų profesijų, apie kurias žmonės dabar nė nenutuokia.

Kai lankotės viešbutyje, veikiausiai galite tikėtis kelių dalykų: paklodės nebus tokios švarios, kaip norėtumėte, lova nebus tokia patogi kaip namie, o ir kaimynai gali būti ne patys geriausi. Bet keli viešbučio darbuotojai forumų svetainėje „Quora“ atskleidė paslaptis, kurių viešbučių lankytojai iki šiol nežinojo, rašo portalas bussinessinsider.com.

Kad ir kaip dažnai darbo ieškoję ir sukčiams savo pinigus atidavę nelaimėliai viešina savo istorijas, patiklių žmonių vis dar atsiranda. Darbo Didžiojoje Britanijoje ieškojęs Darius savo kailiu patyrė, kaip lengvai galima atsisveikinti su pinigais, pasinaudojus neaiškios įmonės paslaugomis.

Nuo tada, kai Jungtinės Karalystės gyventojai pasirinko pasitraukti iš Europos Sąjungos, su procesu susijusi informacija kelia vis didesnį susirūpinimą. Iš pat pradžių stringantis procesas rodo, kad šalis jau patiria neigiamas savo pasirinkimo pasekmes. Ka „Brexit“ reiškia šalies ekonomikai? Ekspertai ir bankininkai į šį klausimą bando atsakyti jau beveik dvejus metus. Jungtinės Karalystės valdžia atliko ir savo vertinimą – nutekinti duomenys skelbia labai nemalonią informaciją.

Ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys susiduria su darbuotojų trūkumo problema. Tai verslus verčia ne tik didinti atlyginimus, bet ir ieškoti kuo pakeisti darbuotojus. Štai čia į pagalbą ir stoja robotai. „Inovacijos mažmeninėje prekyboje 2018” konferencijos metu nemažai diskutuota, kad automatizacija šiais laikais būdinga ne tik pramonei, bet ir vis labiau skverbiasi į mažmeninę prekybą.

Praėjusiais metais gauti 36 pranešimai apie mirtinus įvykius darbe. Šis skaičius patvirtina, kad žūčių darbe mažėja, konstatuoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI). 2016 metais fiksuoti 45 nelaimingi atsitikimai, pasibaigę darbuotojo mirtimi, 2015 metais – 44 atsitikimai, 2014 metais – 56 tokie atsitikimai. Mirtinų nelaimingų atsitikimų labiausiai sumažėjo apdirbamosios gamybos įmonėse, šiek tiek – statybos, žemės ūkio ir miškininkystės įmonėse.

Ekonomistai prognozuoja, kad nedarbas ir toliau išliks viena didžiausių Lietuvos ekonomikos problemų, o darbdaviai teigia, kad darbuotojų trūkumas kiša koją įmonių plėtrai. Vis dėlto, darbo nepavyksta susirasti net universitetinį išsilavinimą turintiesiems. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu šalyje yra 152,5 tūkst. bedarbių ir jie sudaro 8,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Dalis jų, save gyvenimo aprašymus yra paskelbę Lietuvos darbo biržos puslapyje.

Beveik 48 proc. įsidarbinusių Lietuvos įmonėse teigė, kad jiems taip ir neprireikė vieno ar kelių gebėjimų, kuriuos darbdavys nurodė savo darbo skelbime. Dar ne taip seniai darbdaviai lyg niekur nieko ieškojo valytojų, mokančių užsienio kalbas ar kelis aukštuosius turinčių prekybos centro kasininkių, tačiau dabar netgi pagrįstus reikalavimus specialistams darbdaviai priversti švelninti. Ne vienas sutinka ir pats apmokyti, ir atsivežti, ir net apgyvendinti pasiryžusius pas jį dirbti.

Kiekvienas studentas dar mokydamasis aukštojoje mokykloje turi šansą praktikos metu išbandyti save pirmoje profesinėje stotelėje. Tyrimai rodo, kad praktiką atlikę studentai turi tris kartus didesnę tikimybę gauti darbo pasiūlymų. Tačiau nemaža dalis studentų, rinkdamiesi organizaciją praktikai, ne visada skiria tam pakankamai dėmesio ir nusivilia, kai pasirinkta praktikos vieta neišpildo jų lūkesčių.

 Buvęs Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis tapo Kazachstano nacionalinio medicinos universiteto vienu iš vadovų. Jis BNS teigė, kad konkurse Kazachstano universitetas jį pasirinko dėl patirties Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Pastaruoju metu jis ėjo LSMU Kauno klinikų Inovacijų vertinimo ir diegimo tarnybos vadovo pareigas, yra Chirurgijos klinikos profesorius, taip pat eurokomisaro Carlos Moedas (Karloso Moedo), atsakingo už mokslą ir inovacijas, patarėjų ...

Vangiausiai Seimo posėdžius lankantiems parlamentarams siūlomas „vaistas“ – aplankę mažiau nei 75 proc. visų balsavimų parlamentarai gautų apkarpytą atlyginimą. Vis dėlto toks „tvarkiečio“ Vytauto Kamblevičiaus pasiūlymas Seimo „pravaikštukininkų“, žinoma, visai nesužavėjo. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas V. Kamblevičius užregistravo Seimo statuto pataisą, pagal kurią Seimo nariai privalėtų dalyvauti bent 75 proc. visų Seime vykstančių balsavimų, antraip gautų mažesnį atlyginimą.