„Dažniausiai pasitaikantis atvejis, kai įmonės akcininkas, formaliai direktoriumi paskyręs kitą asmenį, o save „įdarbinęs“ žemesnėse pareigose, nepaiso akcininkui priklausančio pasyvaus investuotojo vaidmens ir imasi vadovui būdingos iniciatyvos įmonės valdyme. Taip jis realiai vykdo įmonės vadovui priklausančias funkcijas ir tampa faktiniu įmonės vadovu, todėl, vadovaujantis teismų išaiškinimais, padaręs įmonei žalos, privalo už ją atsakyti kaip vadovas“, – sako verslo ginčų advokatų kontoros JUREX vyresnysis teisininkas Evaldas Pocevičius.
Pasak E. Pocevičiaus, faktiniu įmonės vadovu gali būti pripažintas ir bet kuris kitas įmonės darbuotojas, nebūtinai turintis jos akcijų. Teisininkas išskiria 3 požymius, kada darbuotojas atsako kaip įmonės vadovas su gresiančia turtine atsakomybe.
1. Padaryta turtinė žala
Teisininkas teigia, kad visų pirma, pagrindinis kriterijus turtinei atsakomybei kilti – įmonei padaryta turtinė žala, susijusi su vadovui priskiriamais veiksmais ir vadovavimu įmonei.
„Pavyzdžiui, darbuotojui gali būti taikoma vadovui priskiriama turtinė atsakomybė jei jis, pasinaudodamas savo įtaka paskirtam įmonės vadovui, priverčia pastarąjį įmonės vardu sudaryti sutartį žinodamas, jog jos vykdymo metu kyla didelė rizika dėl bendrovės inventorius sugadinimo, jei siekiant tokią galimą žala kompensuoti, nei užtikrinimo priemonių, nei turto draudimo nebuvo imtasi (siekiant sutaupyti), todėl žala išties atsirado“, – teigia E. Pocevičius.
2. Strateginių verslo sprendimų priėmimas
Pasak E. Pocevičiaus, sandorių įmonės vardu sudarymas ar parašas ant kitų oficialių įmonės dokumentų dar nereiškia, kad paskirtas įmonės direktorius ir yra tikrasis įmonės vadovas. Esminė sąlyga, nustatanti ar asmuo yra faktinis vadovas – tai savarankiškas verslo sprendimų priėmimas arba galimybė daryti spaudimą paskirtam vadovui, kad pastarasis priimtų vienokius ar kitokius sprendimus, pasirašytų sutartis, sudarytų kitus sandorius ir pan.
„Vadovaujantis dabartine teismų praktika, teisė pasirašyti tam tikrus dokumentus ar sudarinėti sutartis nesudaro pagrindo teigti, kad tai darantis paskirtas įmonės vadovas yra tikrasis įmonės vadovas. Visus šiuos veiksmus gali atlikti ir kiti įmonės darbuotojai (vadybininkai, buhalteriai, konsultantai, administratoriai ir pan.), todėl jų atlikimas neturi didelės reikšmės tikrojo įmonės vadovo nustatymui“, – teigia verslo ginčų kontoros JUREX vyresnysis teisininkas.
E. Pocevičius nurodo, kad vadovaujantis LAT išaiškinimais, asmuo būtų laikomas priimančiu verslo sprendimus, jei jis turi realią galimybę priimti verslo sprendimus ir užtikrinti jų vykdymą. Toks asmuo duoda vykdytiną nurodymą formaliajam bendrovės vadovui ir žino, jog pastarasis jį vykdys dėl jų tarpusavio pasitikėjimo (bičiulystės santykiai), baimės prarasti darbą (faktinis vadovas yra akcininko sutuoktinis, vienas iš tėvų ar vaikų) ar kitų aplinkybių, kurios lemia formalaus vadovo negalėjimą atsisakyti vykdyti sprendimą.
3. Nuolatinis kišimasis į įmonės veiklą
Dar vienas svarbus kriterijus, papildantis ankstesnįjį – strateginių verslo sprendimų priėmimą – yra darbuotojo ar kito asmens reguliarus įsitraukimas į įmonės sprendimų priėmimą.
„Įmonės darbuotojai turi teisę dalyvauti strateginių verslo sprendimų įmonėje priėmime, nes tai dažnai būtina sėkmingo verslo plėtojimui. Tačiau jei darbuotojo įsitraukimas į strateginių verslo sprendimų priėmimo įmonėje procesą vyksta nuolatos – toks darbuotojas gali būti pripažintas faktiniu įmonės vadovu. Ypatingai tai svarbu tais atvejais, kai įmonės darbuotojas „nustumia“ paskirtą vadovą nuo įmonės valdymo“, – sako E. Pocevičius.
