Į socialiniame tinkle platinamus skelbimus papildomai užsidirbti iki 50 eurų per savaitę sureagavę lietuviai skundžiasi – „darbdavių“ siūloma schema panaši į suktybę.
Žadėjo po 50 eurų per savaitę
Portalas tv3.lt susisiekė su vienu „Facebook“ vartotoju, nusprendusiu pasidomėti papildomo uždarbio galimybe. Kaip matyti redakcijai atsiųstose susirašinėjimo su „darbdaviu“ nuotraukose, vyrui siūlytas tikrai neįprastas ir nelegalus darbas.
„Labas vakaras, dirbu prekyboje, todėl man reikia elektroninės bankininkystės, per kurią būtų galima daryti internetinius pavedimus“, - darbo skelbimu susidomėjusiam vyrui rašo „darbdavys“.
Jo teigimu, vyrui tereikia savo vardu atsidaryti naują sąskaitą banke, o jam per savaitę „darbdavys“ mokės po 50 eurų. Kaip paaiškėjo iš pokalbio, sąskaita naudotųsi ne įmonė, o fizinis asmuo, prekiaujantis padangomis.
Darbo ieškojusiam vyrui pasiteiravus, ar „darbdavys“ su juo pasirašys kokį nors susitarimą, pastarasis tik paklausė, kam to reikia. Paklaustas, kodėl negali naudotis savo elektronine bankininkyste, „darbdavys“ tikino, kad jam trukdo limitai.
„Kaip man reiks pagrįsti, iš kur pas mane sąskaitoje įkrenta pinigai?“, - domėjosi darbo ieškojęs vyras.
Tačiau „darbdavys“ jį patikino, kad nieko pagrįsti nereikės ir mokesčių už tai nebus. Jis susidomėjusiam vyrui paliko savo telefono numerį, tačiau darbu susidomėjęs vyras jį perdavė policijai. Portalo tv3.lt žiniomis, „darbdavio“ anketa jau ištrinta.
Pinigų plovimas ir greitieji kreditai
Ši ir panašios sukčiavimo schemos pažįstamos tiek policijai, tiek bankams. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius perspėja, kad šis tariamai lengvas būdas užsidirbti ištuštins jūsų kišenes.
„Dažniausiai pasinaudojant į tokį prašymą atsiliepusių žmonių vardu, nuotoliniu būdu gaunami kreditai iš vartojimo kredito bendrovių arba pervedamos nusikalstamu būdu gaunamos lėšos iš kitų asmenų. Sąskaitos savininkas netgi gali būti įkalbamas šias lėšas paimti iš banko ar kredito unijos ir perduoti nepažįstamiesiems“, - tv3.lt sakė M. Zalatorius.
Pasitaiko atvejų, kai tokius neaiškius ir galbūt nusikalstamu būdų gautus pinigus į jūsų sąskaitą gali paprašyti pervesti pažįstami asmenys. Nuo tokio plauko sukčių dažniausiai nukenčia studijuojantys, bedarbiai ar nedaug uždirbantys jauni asmenys, taip pat vyresnio, pensinio amžiaus žmonės.
Įspėjamieji ženklai
Atidaryti banko sąskaitą turi teisę kiekvienas asmuo. Todėl, įspėja M. Zalatorius, prašymas atidaryti sąskaitą per trečiuosius asmenis ar panaudoti svetimą sąskaitą pinigams pervesti signalizuoja, kad tokia sąskaita galimai bus panaudota nusikalstamai veikai.
„Jeigu internete randate ar gavote pasiūlymą neva „greitai ir paprastai užsidirbti“ arba prašymus už tam tikrą atlygį pasinaudoti Jūsų turima banko sąskaita, žinokite, tai gali būti apgavystė. Atminkite, Jūsų turima banko sąskaita skirta tik Jums“, - primena M. Zalatorius.
Potraukis greitiems pinigams gali baigtis uždaryta banko sąskaita, teisinėmis pasekmėmis arba kitais nuostoliais.
Kur kreiptis nukentėjus?
Kilus bet kokiai abejonei, kad jumis norima pasinaudoti, nedelsdami kreipkitės į savo banką, jeigu reikia – į policiją.
„Dar kartą perspėjame žmones neatsidarinėti sąskaitų savo vardu, jei to prašo nepažįstami asmenys, nepatikėti jiems savo banko kortelių, internetinio banko slaptažodžių ir kitos asmeninės konfidencialios informacijos, taip pat nesusivilioti įvairiais finansinės pagalbos ar įtartinais darbo pasiūlymais“, - kalbėjo M. Zalatorius.
„Europol“ kartu su bankais ir kitomis Europos institucijomis vykdo švietėjišką kampaniją būtent apie tokį sukčiavimo būdą, dar vadinamą „Money Muling“. Lietuvos bankų asociacija taip pat prie to prisijungė švietėjiškomis žinutėmis savo Facebook paskyroje.
