„Inovacijos mažmeninėje prekyboje 2018” konferencijos metu nemažai diskutuota, kad automatizacija šiais laikais būdinga ne tik pramonei, bet ir vis labiau skverbiasi į mažmeninę prekybą.
„Šiai diena Lietuva ir pasaulis susiduria, kad yra vis mažiau žmonių, kurie nori dirbti mechaninį darbą. Mes norime arba kūrybinį, arba svarbų darbą dirbti, bet mechaninis darbas nebežavi. Pradedant nuo industrijos, dabar ateina mažmeninės prekybos metas. Norime automatizuotis. (...) Robotai turi gerbūvį šiandieną kurti ir lengvinti mums dalią. Kaip mes matome tą robotą? Jų yra visokių: vieni gąsdina, kitų nė nesuprantame, kad tai robotas“, – kalbėjo „Hansab“ mažmeninės prekybos sprendimų pardavimų vadybininkas Marius Bankauskas.
Parduotuves pasieks naujos savitarnos kasos
Savitarnos kasos – džiaugsmas ir problema. Taip jas pristato „StrongPoint Technology“ viceprezidentas ir vykdomasis direktorius Evaldas Budvilaitis.
Konferencijos metu jis pasakojo, kad savitarnos kasos į pagalbą Lietuvos prekybininkams atėjo per emigracijos bangą 2007–2008 metais, kai trūko darbuotojų. „Vėliau ta tendencija sustoja ir dabar yra nauja banga“, – sakė E. Budvilaitis.
Tad dabar trūkstant darbuotojų parduotuvės vėl skuba automatizuotis. Tačiau susiduriama ir su problemomis: „Problema, kad jos stringa – tai intervencijos ir nepatogumai vartojant. Tai ne už ilgo parduotuvėse Lietuvoje atsiras naujos savitarnos kasos. Jose bus vieta pasidėti rankinei, kompiuterio tašei, reaguos greičiau nuskaitant prekes – po kiek laiko kitą prekę nuskaityti gali“, – paaiškino E. Budvilaitis.
Šiuo metu Lietuvoje naudojantis savitarnos kasomis, prekes galima nuskenuoti kas 7–15 sekundžių. Palyginimui, Estijoje kas 5–6 sekundes. Tad tikinama, kad naujosios savitarnos kasos padidins apsipirkimo greitį, leis patogiau pasidėti daiktus.
Diskutuojant, ar įmanoma jog parduotuvėse visai nebeliktų kasininkų, E. Budvilaitis priminė, kad tokia parduotuvė Lietuvoje jau egzistuoja. Švenčionyse atsidariusi „Norfa“ turi tik darbuotojus prižiūrinčius savitarnos kasas.
„Jei technologija ir distancinis aptarnavimo procesas patobulės tiek, kad nestrigs, svorio bazės teisingai veiks, prekių atpažinimas pagerės, tada judama link to: ar visiškai be žmogaus sunku pasakyti, bet einam link ten. Žmonės kitokius darbus darys. Pavyzdžiui,
Skandinavijoje procesas kitoks: pusę dienos kasose nieko nėra, prieina, jei pakvieti, bet ten kitoks pasitikėjimo lygis susiformavęs“, – kalbėjo E. Budvilaitis.
Produktus pardavinės robotai panašūs į žmones
M. Bankauskas pranešimo metu kalbėjo, kad viena yra, kai paskambini į banko klientų ir kartais atsakymus pateikinėja robotas, tačiau žmogus to nė nesupranta, visai kas kita yra prieš save išvysti robotą.
„Tai priimtina forma žmogui mažmeninėje prekyboje, nes mums svarbu jausmas. Mes neskaičiuojame, kiek išleidžiame, bet žiūrime mums patiko ar ne, buvo švaru ar ne, buvo šviesu ar ne. Mintis tokia, kad reikia sukurti gerą jausmą, nes žmogus bijodamas prieiti prie roboto neatliks funkcijos. Kadangi mažmeninėje prekyboje einame per jausmą, labai svarbu, kaip matomas robotas“, – sakė jis.
Be visa to, mažmeninėje prekyboje pasitelkiama ne tik robotika, bet ir dirbtinis intelektas, kuris atskleidžia, ką pirkėjas mėgsta, kokias prekes kada renkasi.
„Jau mažmeninėje prekyboje yra pirmoji parduotuvė, kuri neturi nė vieno kasininko, tik prižiūrintį. Manau, kad ateityje bus parduotuvės, kur iš vis nebus žmonių, tik prižiūrintys robotai, kurie atneš prekes ir pan. Atnešimas į salę nėra sudėtingas dalykas. Jau dabar „Amazon“ pavyzdys rodo, kad ir prekes gali išsinešti iš parduotuvės net nepriėjęs prie kasų.
Tai reikia pasivyti, būti lojalesniais ir geresniais patys sau, neapgaudinėti savęs, nes sistemos bus sukurtos, kai galėsime pagauti tuos žmones, kurie piktybiškai nori apvogti. Visa mažmeninė prekyba yra, kaip pagauti tuos, kurie nori pavogti. Jei išspręsime saugumo klausimą, nereikės nei kasininkų nei žmonių“, – svarstė jis.
Kaip dar vieną pavyzdį jis nurodo, kad Lietuvoje jau yra kelios parduotuvės, kur kasininkui nė nereikia prisiliesti prie pinigų, viską suskaičiuoja mašinos. Tuomet dirbančiajam mažiau streso.
Lietuvoje dažnai pasirodantis robotas „Pepper“, anot kalbėtojo, sukurtas būtent tam, kad pardavinėtų produktus.
„Jis gali jus naviguoti, paaiškinti. Daug robotų skirtingų, kurie gali daryti skirtingus dalykus – yra kurie rodo kelią, inventorizuoja. Tai Pepperis toks, kur kalbėdamas gali padėti gauti informaciją. Pepperis – kalbantis informacinis terminalas. Jis fiksuoja veidą, gali atsiminti ir sakyti: „Sveikas, Mariau, malonu, kad atėjai į mano parduotuvę. Tu kaip visada tikriausiai pomidorų“. Galima sualgoritminti ir suasmeninti šitai. Jis turi dvi–tris kameras, kurios gali nustatyti lytį bei amžių“, – nurodė M. Bankausko.
Jis pabrėžė, kad pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje verta automatizuoti tam tikrus procesus – interneto greitis. Mat visiems šiems skaičiuojantiems, judantiems, kalbantiems robotams reikia interneto, o Lietuva garsėja savo interneto greičiu.
„Augantys atlyginimai, mažėjantis žmonių skaičius spaudžia, kad reikia pradėti galvoti, kaip tuos procesus sudėlioti, kad gautųsi greičiau ir efektyviau aptarnauti“, – pridėjo M. Bankauskas.
Visą vykusią konferenciją galite peržiūrėti čia.
