Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu šalyje yra 152,5 tūkst. bedarbių ir jie sudaro 8,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Dalis jų, save gyvenimo aprašymus yra paskelbę Lietuvos darbo biržos puslapyje. Iš šių matyti, kad daugiausia darbo ieško nekvalifikuoti darbininkai (26 763), pardavimų, pirkimų ir rinkodaros specialistai (13 118) bei administravimo ir ekonomikos žinasi turintieji (11 145).
Sunku įsidarbinti seniau įgavusiems išsilavinimą
Peržvelgus žmonių keliamus CV galima pamatyti, kad neretas nurodo, jog turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Kaip informuoja Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, per 2017 metus 12 proc. visų įregistruotų bedarbių turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
„Turintys aukštąjį išsivalinimą darbą susiranda greičiau. Tarp turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ilgalaikiai bedarbiai sudaro 17 proc., kai ilgalaikiai bedarbiai tarp visų registruotų sudaro per 25 proc. Sunkiau įsidarbinti seniau baigusiems, vyresnio amžiaus asmenims“, – paaiškina ji.
„CV Market“ Marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė tv3.lt komentuoja, kad išsilavinimas nėra svarus kriterijus, jeigu tai pozicija, kurioje nereikia itin specifinių žinių. Vis dėlto gerai apmokamoms pozicijoms, kaip inžinieriui, architektui ar medikui – išsilavinimas būtinas. Tačiau tai nebėra pagrindinis svertas.
„Išsilavinimas itin svarbus, jeigu žmogus ieško pirmojo darbo savo srityje ir neturi darbinės patirties. Tačiau pastebime, kad darbo patirtis ir jau turimi įgūdžiai atsveria išsilavinimą, pavyzdžiui programuotoju samdomas žmogus nebūtinai turi turėti IT srities diplomą. Labiau vertinami jo įgūdžiai, duodamos praktinės užduotys, pagal kurias įsivertinama, ar darbuotojas bus tinkamas.
Taip pat daugėja kombinuotų darbo pasiūlymų, tarkime ieškomas pardavimų vadybininkas, tačiau itin pozityviai būtų vertinamas inžinerinis išsilavinimas, nes žmogui teks dirbti su inžinerinėmis sistemomis. Be to, vis daugiau atsiranda tokių darbo pasiūlymų, kur svarbesnės yra asmeninės savybės – greitas mokymasis, komunikabilumas, iniciatyvumas ir pan.“, – atskleidžia R. Tatarėlytė.
Kokių minimalių reikalavimų turi darbdaviai? Kaip pastebi R. Tatarėlytė, darbininkų pozicijoms minimaliausias reikalavimas būna galimybė dirbti pamaininiu darbu, neturėjimas žalingų įpročių ar tam tikros asmeninės savybės. Specialistų reikalaujama arba išsilavinimas, arba darbo patirtis.
„Tam tikrose pozicijose (tarkime vadybininko, administratoriaus, konsultanto ir pan.), kuriose tinkami ir žmonės be darbinės patirties – prašoma galimybės dirbti visu darbo metu (visą darbo dieną), puikiai mokėti bent lietuvių kalbą ir tam tikros asmeninės savybės. Ypač pabrėžiamas gebėjimas greitai mokytis, atsakingumas“, – nurodo R. Tatarėlytė.
Iš Lietuvos darbo biržos puslapio matome, kad šioje paieškos sistemoje šiuo metu patalpinti 8708 darbo skelbimai. Daugiausia – virš 1200 – ieškoma transporto ir ryšių sektoriuje.
Specialistų poreikis skiriasi pagal apskritis
Kaip informuoja R. Tatarėlytė, jų portale apskritai šiuo metu daugiausia ieškoma pardavimų bei aptarnavimo srities specialistų: pardavimo vadybininkų ar vadovų pozicijose. Tačiau regionai skiriasi.
Štai Vilniaus apskrityje, kadangi yra didžiausia žmonių bei įmonių koncentracija, čia ieškoma labai įvairių darbuotojų. „Daugiausia ieškoma pardavimo vadybininkų, logistikos vadybininkų, administratorių (nuo biuro iki web portalų), klientų aptarnavimo vadybininkų, buhalterių ir apskaitininkų, IT kategorijos darbuotojų (programuotojai bei IT inžinieriai), įvairaus lygmens vadovų, inžinierių konstruktorių, statybos/projektų vadovų, aptarnavimo specialistų (konsultantai, kasininkai, maitinimo sektorius)“, – sako ji.
Kauno apskrityje dominuoja pirkimų /pardavimų specialistų pozicijos, aptarnavimo srities darbo pasiūlymai (konsultantai, kasininkai, valytojai ir pan.), programuotojai bei IT inžinieriai, mechanikų, inžinierių, logistikos specialistų paieškos.
Klaipėdos regione – pardavimų vadybininkai, konsultantai, pardavėjai, projektų/statybos vadovai. Panevėžio regione – statybos srities specialistai (inžinieriai, statybininkai, statybų vadovai), pardavėjai, vadybininkai. Šiaulių regione – pardavimų vadybininkai, aptarnaujantis personalas (maitinimo sektorius, parduotuvės, švaros darbai).
„Didžiausi atlyginimai siūlomi aukščiausiojo lygmens vadovams, daug patirties turintiems pardavimų specialistams, nišinių specialybių atstovams (nes jų yra labai mažas kiekis ir didelė konkurencija tarp įmonių dėl šių specialistų), statybos sektoriaus vadovams, programuotojams ir IT inžinieriams (tačiau kalba eina apie turinčius patirties specialistus).
Taip pat didelius atlyginimus, kartais lenkiančius net vadovų algas, gali uždirbti įvairūs vadybininkai (logistikos, pardavimų), turintis daug patirties bei dideles klientų bazes“, – nurodo R. Tatarėlytė.
Daugiausia bedarbių – Lazdijuose, Kaune
Milda Jankauskienė tv3.lt sako, kad daugiausia darbingo amžiaus gyventojų registruota bedarbiais Lazdijų (15,7 proc.), Ignalinos (15,1 proc.), Zarasų (14,6 proc.) rajonų ir Kalvarijos (14,5 proc.) savivaldybėse.
Iš didžiausių miestų daugiausia bedarbių buvo Kaune (8,2 proc.), žemiausias nedarbas – Šiauliuose (6,0 proc.). Panevėžio mieste nedarbo rodiklis – 7,6 proc., Klaipėdos apskrityje – 7,3 proc.
Didžiausias įregistruotų darbo ieškančių žmonių skaičius Vilniaus apskrityje – 38,7 tūkst. (7,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų), Kauno apskrityje – 29,1 tūkst. (8,3 proc.). Iš per 2017 metus įregistruotų darbo ieškančių asmenų per 35 proc. ieškojo nekvalifikuoto darbo, per 40 proc. norėjo dirbti kvalifikuotais darbininkais ar paslaugų darbuotojais, beveik kas ketvirtas – specialistais. Iš specialistų daugiausia registruota verslo ir administravimo srities darbuotojai.
Lietuvos darbo birža informuoja, kad šį mėnesį darbo rinkoje paklausių profesijų bei specialybių dešimtukai atrodo taip:
