danske

Šiuo metu įvairūs makroekonominiai rodikliai euro zonos ekonomikos situaciją apibūdina skirtingai, tačiau nė vienas iš jų nėra toks blogas, kad Europos centrinis bankas (ECB) ryžtųsi mažinti bazinę palūkanų normą. Po ketvirtadienį įvykusio susirinkimo ECB nusprendė likti stebėtojo pozicijoje ir įvertinti ilgalaikio refinansavimo priemonių poveikį (LTRO). „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad ECB bazinės palūkanų normos nekeis iki 2014 m. vidurio.

Pirmininkavimo laikotarpiu Vladimiras Putinas žadėjo daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms. Pasak Pasaulio banko, Vladimiro Putino priešrinkiminiai pažadai padidinti išlaidas gynybai, renovuoti kelių infrastruktūrą, didinti socialinių išlaidų dalį Rusijos ekonomikai artimiausius šešerius metus kainuos 1,5 proc. metinio BVP. Rinkiminis laikotarpis Rusijoje baigėsi. Kaip ir buvo tikėtasi, pakankamai greitai nutilo protestai, susiskaldžiusi opozicija liko be aiškaus lyderio.

Kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kelionės – tai dalykai, kuriuos apdraudęs žmogus gali daug ramiau žvelgti į ateitį. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį sprendžiant draudimo klausimus, pataria Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius. Koks turtas yra draudžiamas? Sprendimą draustis kiekvienas priima individualiai arba tardamasis su šeima, įvertinęs įvairius argumentus.

Būdama atvira ekonomika, šiemet Lietuva neišvengs neigiamų euro zonos raidos padarinių. 2011 m. įsibėgėjusi Lietuvos ūkio plėtra 2012 m. mažins pagreitį. „Danske“ bankas prognozuoja, kad 2012 m. BVP augs apie 2,7 proc., 2013 m. – 3,5 proc. Infliacijos tempai Lietuvoje lėtės, bet išliks pakankamai aukšto lygio. 2012 m. infliacija sumažės iki 3,2 proc., o 2013 m. iki 2,9 proc.

Daugelis dabar neišsiverčia be banko kortelių, tačiau ne iš karto lengva apsispręsti, kokią pasirinkti – kreditinę ar debetinę. Kokiais atvejais geriau rinktis kreditinę kortelę, pataria Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius. Kam naudojamos kreditinės kortelės? Pastaruoju metu populiarėja kreditinės kortelės. Jos yra ypač naudingos žmogui, kai jis keliauja, nori gauti trumpalaikį kreditą.

Besivystančiose rinkose ekonomika auga daug sparčiau nei Vakarų pasaulyje, labiausiai nuo jų atsilieka Europa. Centrinių bankų palūkanų normos besivystančiose šalyse yra pakankamai aukštos – jas sumažinusios, besivystančios rinkos gali kur kas labiau paskatinti ekonomikos augimą, nei tai gali padaryti Vakarų šalys. Žvelgiant į besivystančias šalis labiausiai išsiskiria Rusija ir Indija. Rusija pelnosi iš labai aukštų naftos kainų.

inPaskutiniu metu pasirodė įvairių euro zonos makroekonominių duomenų – BVP, verslo pasitikėjimo indeksai, mažmeninės prekybos rodikliai, kurie nebuvo itin džiuginantys, tačiau ir ne tokie silpni, kad Europos centrinis bankas (ECB) vėl ryžtųsi nurėžti bazinę palūkanų normą. ECB balandžio 4 d. vykusiame posėdyje paliko galioti 1 procento bazinę palūkanų normą, kaip ir prognozavo „Danske Markets“ analitikai.

Žvangančios kišenėse monetos, iš piniginės netvarkingai kyšantys banknotai tampa tik prisiminimu. Parduotuvėse, kavinėse jau seniai dauguma žmonių atsiskaito banko kortelėmis. Tokią galimybę suteikė ir spaudos kioskeliai – pirkėjus tai akivaizdžiai nudžiugino. Dėl kokių savo pranašumų kortelės baigia nustelbti banknotus ar monetas, ir kaip kortelėmis naudotis saugiau, pasakoja Norbertas Žioba, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Artėjant rinkimams, eilinį kartą bandoma manipuliuoti socialiniai orientuotos ekonominės politikos tikslais ir sumažinti PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams, prie kurių priskiriama atšaldyta mėsa, naminių paukščių atšaldyta mėsa, pienas, kurio riebumas ne didesnis kaip 3,5 proc. ir šviežių naminių paukščių kiaušiniai su lukštais. Šiuos produktus kaip būtiniausius įvardino patys Lietuvos gyventojai, taigi viskas atrodo objektyvu ir patikima.

Praėjusiais metais kas trečias investavęs žmogus – vyresnis nei 56 metų amžiaus, o investuotojų iki 25 metų buvo tik 4 proc. 2011 m. vidutinė vieno žmogaus investicija į obligacijas siekė beveik 500 tūkst. litų, į akcijas – beveik 200 tūkst. litų, o į fondus – 34 tūkst. litų. Tai rodo „Danske“ banko statistika. „Vyresnio amžiaus žmonės turi sukaupę santaupų ir jas investuodami nori užsitikrinti finansiškai aprūpintą ateitį.

Nuolatinį pasaulinių maisto kainų kilimą lemia vis didėjanti pasaulio populiacija. Žemės gyventojų skaičius jau perkopė 7 mlrd., o itin didelis gyventojų prieaugis tenka besivystančioms rinkoms. Trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu pasaulio gyventojų skaičiaus augimas nesukelia didelių kainų pokyčių, nes maisto kainoms įtaką daro įvairūs kiti veiksniai, tarp jų – ir paskutiniu metu brangstanti nafta. Kainos ir oro sąlygos Maisto žaliavų kainoms daugiausiai įtakos turi nenuspėjamos oro sąlygos.

Būna, kad tik atėjęs į banką, norėdamas gauti kreditą ar pirkti ką nors išsimokėtinai, žmogus sužino turįs neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Aktyviai domintis savo kredito istorija to, žinoma, nenutiktų. Kas yra „gera“ arba „bloga“ kredito istorija, ir dėl ko reikėtų ja rūpintis, pasakoja Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius. – Kokia yra „gera“ kredito istorija? – Kredito istorijoje žymimi ne tik neigiami, bet ir teigiami įrašai.

Užsitęsęs lėto augimo laikotarpis Europoje yra aiškus rodiklis, kad standartiniai sprendimai, kai turtinga „šiaurė“ maitina neturtingus „pietus“, jau nebetinka. Šiandien tiek vyriausybės, tiek verslas turi ne tik mažinti kaštus, bet ir keisti požiūrį į daugelį dalykų. Didžiausias potencialas konkuruoti ne mažomis kainomis, bet investuojant į kokybę. Tai įmanoma pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 m. biudžetu, kuriame daugiau nei 80 mlrd. eurų bus skirta žinių investicijoms.

Tradiciškai baigiant patarimų ciklą, apžvelgsime Lietuvos įmonių patirtį, skelbtą 2011 m. Lietuvos verslo naujienų straipsniuose portale balsas.lt. Skubu pasidžiaugti, kad peržvelgus straipsnių kiekį, apie atsargų apyvartumo optimizavimą rašyta kone daugiausiai. Bendraudami su įmonėmis, mes irgi pastebime, kad ieškodamos optimizavimo šaltinių, dauguma įmonių pirmiausiai savo žvilgsnį nukreipią į atsargų valdymą.

Paaiškėjo Baltijos šalių bankų sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai. Estijoje geriausiai klientus aptarnauja - „Swedbank“, Latvijoje - „Nordea“, Lietuvoje - „Danske“ bankas. Bendras bankų aptarnavimo kokybės vidurkis Estijoje siekia 79,4 proc., Latvijoje - 89,4 proc., Lietuvoje - 86,5 proc.

Naftos kainos vėl kopia į viršų, keldamos vis didesnę grėsmę globaliam ekonomikos atsigavimui. Tai verčia atsigręžti į 2011 metų pradžią, kuomet dėl Europos skolos bėdų ir stipriai brangusios naftos pasaulio ūkį sukaustė sąstingis. Kita vertus, šiuo metu „juodojo aukso“ kainų kilimas yra ganėtinai nuosaikus, todėl brangstanti nafta itin stipraus neigiamo poveikio, tikėtina, nesukels. Tiesa, trumpuoju laikotarpiu aukštos naftos kainos gali apkarpyti didžiausios pasaulio ekonomikos – JAV augimą.

Paprastai žmogus lengvai nusprendžia, ar jam reikalingas automobilis – tai diktuoja jo poreikiai. Naujo automobilio pirkimas yra ne spontaniškas, o gerai apgalvotas pasirinkimas.  Todėl atsakingai verta rinktis ir būdą, kaip įsigysite automobilį. Kaip teisingai skolintis automobiliui, pataria „Danske lizingas“ vadovė Dalia Uždovinienė. Kaip išsirinkti tinkamiausią paskolos rūšį? Galima pasirinkti iš kelių lizingo ir vartojamosios paskolos rūšių.

Pinigų, elektroninės erdvės, kortelių saugumas – vis dar vienas labiausiai gąsdinančių klausimų.  Dažnas, pirkdamas internetu, paklausia savęs, ar tai saugu. Nepagrįstos baimės ir informacijos trūkumas apsunkina kasdienes finansines operacijas. Į klausimą, ar saugūs pinigai, kurių nematome, atsako „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis.

Pernai bankų išlaidos personalui, atlyginimams ir premijoms didėjo, tačiau darbuotojų per metus sumažėjo. Tai rodo SEB ir „Danske" bankų paskelbtos 2011 metų ataskaitos – kiti bankai apibendrintų metinių rezultatų Lietuvoje dar neskelbia. Pernai, palyginti su užpernai, SEB banko išlaidos personalui padidėjo 9,4 proc., nors faktiškai dirbančių darbuotojų, neįskaitant į motinystės ar tėvystės atostogas išėjusių žmonių, sumažėjo 2,5 proc., rašo delfi.

Dažnas neretai pagalvoja apie taupymą ateičiai, ieško palankių būdų investuoti uždirbtus pinigus. Indėlis – vienas populiariausių sprendimų. Indėlius patogu rinktis ne tik neturintiems investavimo patirties, bet ir nedrįstantiems prisiimti investavimo rizikos. Kaip nepasimeti ir protingai investuoti, pataria „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos vadovas Norbertas Žioba.

Šių metų sausio mėnesį 11 proc. kortelėmis atliktų atsiskaitymų sumos sudarė išlaidos elektroninėse parduotuvėse. Tai yra 3,6 karto daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tai rodo „Danske“ banko statistika. Šių metų sausio mėnesį Vilniaus ir Kauno regiono gyventojų išlaidos elektroninėse parduotuvėse sudarė dešimtadalį visų elektroninių atsiskaitymų, atitinkamai 11,5 ir 11 proc. Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus regionų gyventojų – viršijo 5 proc.

Nuo antradienio, vasario 28-osios, ūkio viceministro pareigas pradeda eiti Adomas Audickas. Iki šiol A. Audickas dirbo ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėju ir buvo atsakingas už valstybės valdomų įmonių pertvarką. Naujasis viceministras bus atsakingas už valstybės valdomų įmonių, inovacijų ir Europos Sąjungos (ES) paramos politiką.

Mažametį auginančioje šeimoje neplanuoti pirkiniai – žaislai ar saldainiai – dažnas reiškinys. Dauguma tėvų „priversti“ savo mažųjų nupirkti vieną ar kitą daiktą, nepaisant jokių argumentų. Ar visuomet reikia tenkinti vaiko įgeidžius? „Danske“ banko Socialinės veiklos ir aptarnavimo kokybės vadovė Gerimanta Stankutė pataria, kaip ugdyti vaikų finansinį raštingumą. 1. Laiko rezervas. Laikas – vertingiausias turtas, todėl svarbu, jog vaikai suprastų ir įsisavintų šią tiesą.

Jeigu „Danske“ bankas žlugtų, jis į dugną nusitemptų visą Danijos karalystę, įspėja ekspertai. Šis didžiausias danų bankas, veikiantis ir Lietuvoje, turėtų pasispausti, jeigu nori įtilpti į palyginti nedidelę Danijos ekonomiką.

Mažametį auginančioje šeimoje neplanuoti pirkiniai – žaislai ar saldainiai – dažnas reiškinys. Dauguma tėvų „priversti“ savo mažųjų nupirkti vieną ar kitą daiktą, nepaisant jokių argumentų. Ar visuomet reikia tenkinti vaiko įgeidžius? „Danske“ banko Socialinės veiklos ir aptarnavimo kokybės vadovė Gerimanta Stankutė pataria, kaip ugdyti vaikų finansinį raštingumą. 1. Laiko rezervas. Laikas – vertingiausias turtas, todėl svarbu, jog vaikai suprastų ir įsisavintų šią tiesą.

Artimiausiu metu Lietuvos kaip ir kitų Baltijos šalių ekonomikoms labiausiai įtakos turės ne vidiniai, o išoriniai veiksniai – daugelis dalykų priklausys nuo situacijos Europoje. Lietuvos ekonomika gali būti vertinama neblogai, o kai kuriose srityse ji netgi yra stipri. Augimas šiais metais bus lėtesnis, tačiau recesija nepasieks Lietuvos. Lietuva nėra sala – kylame ir leidžiamės kartu su Europa.

Šiuo metu Europos Komisija (EK) svarsto direktyvą, kuria ketinama užtikrinti stabilumą Europos būsto ir paskolų rinkoje bei užkirsti kelią ateities nekilnojamojo turto (NT) burbulams. Lietuvos bankų atstovai abejoja direktyvos nauda, o vartotojų asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ tikina: ji – būtina. EK ypač akcentuoja būtinybę Europos piliečius informuoti apie paskolų teikimo sąlygas ir paaiškinti riziką, su kuria paskolos gavėjai gali susidurti, nes, pasak EK, 59 proc.

„Danske“ bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos banko viešai išsakytus nuogąstavimus, panaikino informaciją apie terminuotojo indėlio palūkanas internetinėje svetainėje ir sustabdė paslaugos užsakymą visuose banko skyriuose.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies bankinis sektorius per 2011 metus uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno. Šis veiklos rezultatas artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 metais (1,156 mlrd. litų). Bankų praėjusiais metais skaičiuotas pelnas, anot Lietuvos banko,  labiausiai didėjo ne dėl augančios veiklos apimčių, o kitų veiksnių.

Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią įtaką sausio mėnesį infliacijai turėjo maisto produktų kainų kilimas, dėl brangstančių degalų didėjusios transporto kainos bei dėl išaugusio vartojimo brangusi elektra. Sezoninis žiemos drabužių ir avalynės išpardavimas šiek tiek mažino bendro vartojimo kainų indekso kilimą. 2012 m. sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 0,4 proc. Per metus kainos išaugo 3,4 proc. ir atitiko „Danske“ banko prognozes.

Kuo skiriasi derybos su tiekėjais nuo derybų su klientais? Iš pirmo žvilgsnio viskuo – reikia  kitokių įgūdžių, kitokių kompetencijų, kitokios informacijos, tačiau bendrąja prasme tai identiški procesai – tiesiog persėdate į kitą derybų stalo pusę. Patirtis, sukaupta derybose su klientas bus neįkainojama ir derybose su tiekėjais. Bent kartą metuose sukvieskite už pirkimus ir pardavimus atsakingus įmonės darbuotojus bei pamodeliuokite įvairias derybines situacijas.

Lietuvos statistikos departamentas ketvirtadienį praneš gruodžio mėnesio prekybos balanso duomenis. Kiek daugiau statistinių rodiklių skelbs Estija ir Latvija, kur paaiškės IV ketvirčio BVP ir sausio mėnesio infliacijos rodikliai. Prognozuojama, kad ūkio augimo tempai paskutinį 2011 m. ketvirtį šiose šalyse, kaip ir Lietuvoje, krito po įspūdingos metų pradžios. Estijoje augimas galėjo sumažėti iki 4,4 proc., o Latvijoje iki 3,7 proc.

Įmonių indėlių banke vidutinė suma praėjusiais metais nežymiai mažėjo, tačiau indėlių padėta daugiau ir ilgesniam laikotarpiui, o susidomėjimas retesnėmis valiutomis augo. Praėjusiais metais vidutinė įmonės indėlio suma buvo 3,2 mln. litų. Lyginant su 2010 metais, vidutinė indėlio suma sumažėjo 9 proc. Per metus įmonių, sudariusių indėlio sutartį, skaičius išaugo 1,4 karto. Tai rodo „Danske“ banko indėlių statistika. Praėjusiais metais pastebimai ilgėjo indėlio sutarties laikotarpis.

Derybos su tiekėjais ir klientais yra įprasta ir neatsiejama kiekvieno verslo dalis. Tačiau pakreipti derybas sau palankia linkme pavyksta toli gražu ne visiems ir ne visada. Vienas iš svarbiausių derybų etapų – pasiruošimas, kuris gali suteikti didesnį pasitikėjimą ir užtikrintumą bei slaptų „kozirių“, praversiančių kritiniais momentais. Ruošiantis deryboms su klientais, pirmiausia identifikuokite kliento ir savo vaidmenį.

Pirmadienį Europoje savaitė prasidėjo  Europos Sąjungos vadovų susirinkimu. Jame aptariami fiskalinės politikos griežtinimo planai bei situacija Graikijoje. Rinkos šią savaitę sužinos vienos iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerės Vokietijos infliacijos, nedarbo ir mažmeninės prekybos rodiklius. Metinė infliacija šalyje sausį galėjo sumažėti iki 2 proc. Antradienį paaiškės visos euro zonos nedarbo lygis, kuris gruodį galėjo pakilti 0,1 proc. – iki 10,4 proc.

2011 m. apžvelgėme ne tiek ir daug sėkmingų mokėtinų sumų valdymo, priešingai nei gautinų sumų valdymo pavyzdžių. Iš vienos pusės tai rodo, kad įmonės nėra linkusios atskleisti santykių su tiekėjais, iš kitos – nėra labai aktyvios šioje srityje. Nepaisant to, mokėtinų sumų valdymo pavyzdžių yra. Auksinė taisyklė: vėluojantys atsiskaityti klientai dažnai atsiduria eilės pabaigoje. Tuo praėjusių metų žiemą galėjo įsitikinti iš sniego pusnių neišvažiuojantys Vilniaus gyventojai.

Dauguma rodiklių byloja, kad euro zona yra recesijoje. Dėl lėtesnių nei anksčiau prognozuota Lietuvos eksporto augimo tempų „Danske“ bankas mažina šalies ekonomikos augimo prognozes nuo 3,8 proc. iki 2,7 proc. šiais metais. Remiantis prognozėmis, euro zonos ekonomikos augs 0,3 proc. šiais metais, tačiau nuosmukis bus trumpas. „Danske“ bankas prognozuoja, kad jau 2013 m. augimas paspartės iki 1,5 proc.

Lietuvoje klientus geriausiai aptarnauja „Danske“ bankas, antrą vietą užima „DNB“, trečiąją – „Nordea“. Bendras visų bankų aptarnavimo kokybės vidurkis yra 86 proc. Toks bendrasis rezultatas atitinka vidutinę aptarnavimo kokybės grupę.

Nuo sausio 16 dienos „Danske“ bankas suteikia galimybes naudojantis eBanku pateikti pavedimą makleriui pirkti ar parduoti akcijas ir užsienio biržose. Įdiegti atnaujinimai atveria duris į Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Kanados biržas. Planuojama, kad ateityje „Danske“ banko klientai, naudodamiesi eBanku, galės pateikti pavedimus makleriui pirkti ar parduoti akcijas ir Estijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitose Europos biržose.

Lietuvos bankas įtraukė „Danske“ banko palūkanų normas į VILIBOR apskaičiavimą. VILIBOR skaičiavimui skirtingais terminais naudojamos ne mažiau kaip penkių bankų, atliekančių operacijas tarpbankinėje indėlių ir paskolų rinkoje bei esančių didžiausiais jos dalyviais, palūkanų normos. Šiuo metu „Danske“ banko vienos savaitės palūkanų norma yra 0,65 proc.

2011 m. gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos (VKI) sumažėjo 0,2 proc. Iš viso per praėjusius metus kainos išaugo šiek tiek mažiau nei prognozavo „Danske“ bankas. Vietoje prognozuotų 3,6 proc., kainos kilo 3,4 proc. VKI sumažėjimą gruodžio mėnesį lėmė mažėjusios drabužių ir avalynės kainos (sezoninis poveikis) bei dėl neįprastai šiltos žiemos sumažėjęs šilumos suvartojimas. Vidutinė metinė infliacija 2011 m. sudarė 4,1 proc.

Trečius metus iš eilės gruodžio mėnesį daugėjo atsiskaitymų banko kortelėmis. Palyginti su 2009 m., atsiskaitymų banko kortelėmis padaugėjo 24 proc., o vidutinė atsiskaitymo suma išaugo 4 proc. Tokias tendencijas rodo „Danske“ banko statistika. „Šventiniu periodu žmonės vis dažniau naudojasi banko kortelėmis atsiskaitydami tiek už brangesnius, tiek už pigesnius pirkinius.

Tikriausiai bent kartą su savo tiekėjais esate sutarę dėl vėlesnio nei įprasta atsiskaitymo termino ir žinote, kad tai lyg šviežias oro gūsis, leidžiantis lengviau atsikvėpti. Tiesa, tai turi savo kainą ir dažnai ilgesni tiekėjų atidėjimai grįžta didesnėmis prekių ar paslaugų kainomis. Kaip išlaikyti „gerą“ kainodarą ir sutarti dėl ilgesnių atidėjimų? Nors didžiąja dalimi tai priklauso nuo rinkos sąlygų bei sėkmės, tačiau iš dalies ir nuo darbo organizavimo įmonėje.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Danske” vyresniosios analitikės Violetos Klyvienės vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę. Vertinimas ir komentaras: Labai maža. Euro zonos griuvimas naudos neatneštų niekam. Tai lemtų masišką infliaciją: pasitraukusių iš euro zonos šalių nuvertėjimą ir pasilikusių brangimą.

Praėjusiame straipsnyje pradėjome nagrinėti, kaip pagreitinti gautinų sumų apyvartumą keliomis dienomis ir „išlaisvinti“ dalį lėšų, esančių pirkėjų skolose. Išsiaiškinome, kokios pardavimo proceso dalys turi daugiausiai įtakos apyvartinio kapitalo valdymui. Šį kartą aptarsime du aspektus: užsakymų klaidas, priminimus apie vėluojančius mokėjimus.

„Prispaudus“ klientus mokėti anksčiau, galima „išlaisvinti“ nemažai „įšaldytų“ įmonės lėšų. Lengva tai pasakyti, tačiau sunku padaryti. Negalima pamiršti, kad agresyvus spaudimas gali atbaidyti klientus. Ką reikėtų daryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avys sveikos? Pirma, pabandykite įvertinti, kas sudaro pardavimo procesą jūsų įmonėje bei atrinkite tai, kas svarbu apyvartinio kapitalo valdymui.

Pusės žadėtų pensijų atkūrimas ir 4 proc. valstybės sektoriaus išlaidų mažinimas yra mažesnė blogybė nei PVM mokesčio didinimas. Šį mokesčio padidinimą, atsižvelgiant į Lietuvos aplinkybes, politikams bent artimiausiu metu reikėtų pamiršti. Yra ir kitų taupymo galimybių. Kokie gi galėtų būti pasiūlymai? Manau, kad galima būtų apkarpyti investicines išlaidas iki geresnių laikų.

  „Danske“ bankas mažina įkainius už komunalinių mokesčių priėmimą. Banko padaliniuose komunalinių mokesčių priėmimas atsiskaitant grynaisiais arba iš sąskaitos kainuos 0,80 Lt. Iki šiol banko padalinyje atsiskaitant grynaisiais reikėjo mokėti 2 litų, o iš sąskaitos - 1 lito mokestį. Danske bankas, pritardamas Lietuvos banko pozicijai dėl socialiai jautrių įkainių, šiais metais įmokų priėmimo įkainius banko skyriuose mažina antrą kartą.

Danske bankas skelbia tris šią savaitę laukiančius svarbius įvykius ekonomikos sferoje. 1. JAV bus paskelbta keletas svarbių ekonominių rodiklių. Savaitės pradžioje bus paskelbti spalio mėn. naujų būstų pardavimų skaičiai, kurie neturėtų stipriai keistis lyginant su rugsėjo mėn. rezultatais. Vėliau seks vieni svarbiausių JAV mėnesio pranešimų – ISM gamybos pasitikėjimo indeksas ir lapkričio mėnesio darbo vietų pokytis.