Pusės žadėtų pensijų atkūrimas ir 4 proc. valstybės sektoriaus išlaidų mažinimas yra mažesnė blogybė nei PVM mokesčio didinimas. Šį mokesčio padidinimą, atsižvelgiant į Lietuvos aplinkybes, politikams bent artimiausiu metu reikėtų pamiršti. Yra ir kitų taupymo galimybių.
Kokie gi galėtų būti pasiūlymai? Manau, kad galima būtų apkarpyti investicines išlaidas iki geresnių laikų. Kai kurių infrastruktūros projektų efektyvumas kelia nemažai klaustukų, tad logiška, kad galima būtų palaukti ir „geresnių laikų“, užuot visiems vienodai apkarpius darbo užmokestį (kaip visuomet labiausiai nuskurdinant gaunančius mažiausias pajamas). Be to, kodėl gi nepasinaudojus Estijos pavyzdžiu? Būtų galima privatizuoti dalį valstybės turto investuotojams iškėlus sąlygą dėl avansinio dividendų (ir atitinkamai mokesčių) sumokėjimo. Žodžiu, kaip sakoma, pinigų yra, tik reikia fantazijos juos paimti.
Dabartinis biudžeto persvarstymas turi vieną esminę neigiamybę - bet kuri kita galima priemonė viešųjų finansų kokybės gerinimui netinka „gaisrų gesinimo“ politikai. Iš vienos pusės, numatyti daugelio dalykų neįmanoma, tačiau ne vienas ekonomistas minėjo, kad 2012 metų biudžetas yra per daug optimistinis ir gerai būtų valdantiesiems apsitarti su koalicijos partneriais, koks gi galėtų būti variantas „B“.
Klausantis politikų pasiūlymų, ką dabar daryti, supranti, kad daugeliui rūpi rinkimai, o ne visos ekonomikos interesai. Vieni jų siūlo tiesiog spjauti į įsipareigojimą, sumažinti deficitą (kodėl visa Europa tą daro, o mes negalime?), pamiršdami, kad finansų rinkos į tai sureaguos „tik“ didesnėmis palūkanomis. Tai reiškia, kad vis didesnę ir taip menko biudžeto dalį teks atriekti užsienio investuotojams. Kiti siūlo apjungti ministerijas – lyg tai kada nors buvo sutaupę reikšmingesnę išlaidų dalį. Ministerijų sujungimas gali turėti teigiamą įtaką tik tuomet, jei tai bus susiję su dalies valstybės finansuojamų funkcijų atsisakymu. Tačiau apie tai vengiama kalbėti.
Pridėtinės vertės mokesčio kėlimą artimiausiu laikotarpiu reikėtų pamiršti. Aišku, vertinant teigiamus šio mokesčio aspektus, negali nepaminėti, kad, visų pirma, PVM, palyginti su kitais mokesčiais (darbo ar kapitalo), santykinai mažiausiai iškraipo ūkio subjektų elgseną. Visų antra, mokesčio rinkimas yra lengvai administruojamas, todėl tai gali būti stabilių pajamų šaltinis. Tačiau yra ir nemažai „bet“, nes PVM yra regresinis mokestis. Tai reiškia, kad didžiausią neigiamą poveikį, pakėlus šį mokestį, pajus mažas pajamas gaunantys žmonės. Įvertinus blogėjančią makroekonominę padėtį, tai gali tik padidinti socialinių išmokų poreikį. Tuomet bendras teigiamas poveikis valstybės finansams sumažės. Be to, šio mokesčio kėlimas didina infliaciją, o tai mažina vartojimą - šio mokesčio bazę. Įvairiais vertinimais, 1 procentiniu punktu padidintas PV! M tarifas lemia 0,26 - 0,42 proc. ilgalaikį vartojimo kainų padidėjimą. Tačiau Lietuvoje VKI infliacijos padidėjimas gali būti didesnis nei ES šalių vidurkis. Galutinis poveikis kainoms priklauso nuo to, kokiu mastu mokestinė našta yra perkelta galutiniam vartotojui. Įvairių ekonomistų vertinimu, atskirose šalyse pastaroji proporcija svyruoja nuo 57 iki 77 proc. Kaip rodo istorinė patirtis, dėl rinkos mažumo ir ribotos konkurencijos tam tikruose sektoriuose, Lietuvoje galutiniam vartotojui tenka didžioji dalis PVM kėlimo naštos.
Reikia pripažinti, kad vartojimo mokesčių didinimas iki šiol yra populiari fiskalinės konsolidacijos priemonė pasaulyje. Ji, beje, siūloma ir Japonijai, kurios ir taip nepalankią fiskalinę būklę pablogino gamtinės nelaimės. Tačiau reikia įvertinti tai, kad Lietuvos mokesčių sistema gerokai skiriasi nuo Japonijos. Lietuvoje galiojantis standartinis PVM tarifas (21 proc.) šiuo metu viršija ES šalių vidurkį. Tuo metu PVM Japonijoje yra vienas mažiausių pasaulyje. Todėl PVM didinimas Lietuvoje gali duoti mažiau naudos nei Japonijai. Be to, pagal PVM surinkimo efektyvumą taip pat nesame lyderiai (skirtingai nuo Japonijos ar kaimyninės Estijos).. Tad pajamų surinkimas padidinus PVM tarifą būtų mažesnis nei kitose šalyse. Mažą PVM surinkimo efektyvumą Lietuvoje lemia lengvatinių tarifų buvimas bei santykinai didelis „juodosios“ ekonomikos mastas.
Taigi negalime atmesti prielaidos, kad didesnis PVM tarifas leis surinkti stipriai mažesnes papildomas įplaukas nei planuota. Mano vertinimu, 1 proc. punktu padidintas PVM duos apie 300 mln. litų, jei mokesčių surinkimo efektyvumas nesikeis. Žemas šio mokesčio surinkimo efektyvumas signalizuoja, kad turime nemažai erdvės siekiant didesnio šio mokesčio įplaukų, nedidinat tarifo. Todėl baudžiamoji akcija „Gariūnai“ turi tapti sisteminiu šios veiklos reformavimu, o ne vienkartiniu veiksmu.
Violeta Klyvienė,
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims
