Mažametį auginančioje šeimoje neplanuoti pirkiniai – žaislai ar saldainiai – dažnas reiškinys. Dauguma tėvų „priversti“ savo mažųjų nupirkti vieną ar kitą daiktą, nepaisant jokių argumentų. Ar visuomet reikia tenkinti vaiko įgeidžius? „Danske“ banko Socialinės veiklos ir aptarnavimo kokybės vadovė Gerimanta Stankutė pataria, kaip ugdyti vaikų finansinį raštingumą.
1. Laiko rezervas. Laikas – vertingiausias turtas, todėl svarbu, jog vaikai suprastų ir įsisavintų šią tiesą. Laikas, sudėtas su pinigais ir išprusimu, yra lygus finansiškai užtikrintai ateičiai. Tai reiškia, jog vaikus finansiniais klausimais auklėti naudingiausia pradėti kuo anksčiau, taip nuo pat vaikystės įgalinant juos atlikti tinkamus finansinius sprendimus. Netgi keli litai, sėkmingai investuojami kasdien, gali tapti milijonai – tačiau tik tuomet, kai laiko atsargos vis dar maksimalios.
2. Naivumui – ne. Būti naiviam planuojant finansus – nedera. Svarbu vaikui įdiegti visas reikalingas finansines žinias ir įpročius iki kol jis pradės savarankišką (galbūt tik dalinai) gyvenimą. Šis etapas dažniausiai siejamas su mokyklos baigimu, studijų pradžia. Taigi leiskite vaikams aktyviai dalyvauti šeimos finansiniame gyvenime bei skatinkite juos mokytis iš savo klaidų.
3. 10/10/10/70 taisyklė pagal Tony Robbins. Niekuomet neleiskite savo vaikams išleisti visų turimų pinigų. Svarbu, jog vaikas suprastų, kad išleidžiant 100%proc. visų pajamų, neįmanoma susikurti perspektyvios ir saugios ateities. Duodant vaikui įvairių dydžių sumas, patartina paaiškinti 10/10/10/70 formulę – 10 proc. sumos jis gali skirti pagalbai kitiems, 10 proc. – finansinio saugumo užtikrinimui ateityje (taupymas, ateityje – įvairūs fondai, investavimas), 10 proc. - taupymui nelaimingiems ir netikėtiems atvejams ir likusius 70 proc. išlaidoms, protingai tenkinant savo poreikius.
4. Darbštumas. Darbštūs žmonės yra visur vertinami ir jų visada ieškoma. Rekomenduojama įteigti vaikams, jog svarbu į kiekvieną veiklą investuoti maksimalias darbo jėgas. Darbštumas nėra įgimtas, jis – išsiugdomas. Taigi egzistuoja tiesioginis ryšys tarp šios žmogaus savybės ir gebėjimo susikurti finansiškai stabilų gyvenimą.
5. Biudžeto sudarymas – raktas į sėkmę. Nuolatinis savų finansų kontroliavimas ir sekimas suteikia galimybę tikslingiau laikytis užsibrėžto taupymo plano bei atsargiau vertinti įvairius finansinius sprendimus. Rekomenduotina ugdyti vaikų finansų planavimo įpročius leidžiant jiems stebėti šį procesą šeimoje ir vėliau skatinant juos pačius fiksuoti savo net ir smulkiausias išlaidas.
6. Tikslų nustatymas. Vaikų finansinis auklėjimas turi būti grindžiamas saviveikliškumu – vaikas turi suprasti, jog pasiekto tikslo kokybė priklauso nuo įdėtų pastangų. Tikslų nustatymo ir savarankiško jų siekimo skatinimas turi itin teigiamos įtakos vaiko asmenybės formavimuisi. Vaikas, jaučiantis tėvų palaikymą, gebantis savarankiškai nuspręsti, kaip įvykdyti tam tikras užduotis, ugdo pasitikėjimo bei savigarbos jausmus.
7. Teisingas taupymas. Vaikai dažnai yra susidarę netinkamą nuomonę apie taupymą. Jie linkę manyti, jog taupymas – tai pinigų kaupimas tam tikram pirkiniui ir pabaigoje – jų išleidimas. Tačiau šio proceso nepatartina vadinti taupymu – jam labiau tinka ilgalaikio išlaidavimo apibūdinimas. Iš tikrųjų taupoma yra tuo atveju, kai tam tikra pinigų suma atidedama nenumatytiems atvejams ar tolimai ateičiai. Taigi patartina vaikus skatinti mąstyti, jog taupyti reikia ne tam, kad tuoj pat viską išleisti.
8. Prioritetų nustatymas. Dažnam vaikui apsipirkimas asocijuojasi su pramoga, galimybe, jog tėvai išpildys įvairius norus. Atžalos turi suprasti, jog ne viskas yra skirstoma į „noriu - nenoriu“ – visuomet tenka pasirinkti naudingesnį variantą ar tiesiog prieinamesnę alternatyvą. Vaikui savarankiškai nusistatyti tam tikrus prioritetus yra sudėtinga – todėl rekomenduojama jį patį įtraukti į visą šeimos išlaidų planavimo procesą, taip leidžiant mokytis sekant tėvų pavyzdžiu.
9. Sudominimo aspektas. Finansinės temos vaikui turi būti pateiktos patraukliu jam būdu, kitaip visos pamokos gali tapti nepakankamai veiksmingos. Vaiko dėmesį patrauks įvairios istorijos apie pinigų kilmę ar tai, jog senovėje žmonės atsiskaitydavo mainais – pavyzdžiui, kiaulę galėdavai išmainyti į medžioklei reikalingus ginklus, o popieriniai banknotai atsirado todėl, kad monetas buvo sunku nešiotis ir jas nesunkiai galėdavo atimti kelyje sutikti plėšikai. Tokių istorijų yra daug. Tačiau ką bepasakotumėte vaikams, svarbu nepamiršti, kad mažieji yra smalsūs, tad reikia būti kantriems atsakinėjant į pačius keisčiausius jų klausimus – tai pagrindinė taisyklė.
10. Atsakomybės skonis. Vaikui suteikiama atsakomybė proporcingai didėja jam augant. 3- 5 metų vaikai kišenpinigių dažniausiai negauna, tuo tarpu vyresnieji – turi galimybę disponuoti asmeniniais pinigais. Tėvų pasitikėjimas ir leidimas vaikui pačiam rinktis, kur tuos pinigus išleisti, teigiamai veikia jo tiek emocinį, tiek protinį formavimąsi. Vaikas stipriai motyvuojamas priimti tinkamus sprendimus ir nekartoti tų pačių klaidų, kadangi nuolat jaučia atsakomybę ir tėvų pasitikėjimą, kurio prarasti nevalia.
