covid-19 vakcina

Lietuvoje ruošiamasi kai kurių gyventojų skiepijimui trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze. Premjerės teigimu, revakcinacija prasidėtų artimiausiomis savaitėmis. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė paaiškino, kuo naudinga trečioji dozė ir išsklaidė kai kuriuos mitus, apipynusius vakcinacijos procesą. Profesorė A. Žvirblienė patvirtino, kad trečioji vakcinos dozė, t. y. pakartotinis susidūrimas su tuo pačiu antigenu, tik sustiprina imuninį atsaką.

Kol vienos savivaldybės, kaip, pavyzdžiui, Neringa, gali trimituoti paskiepijusios jau 100 proc. savo gyventojų nuo COVID-19, kitose, deja, paskiepytųjų procentas nesiekia nė 40 proc. Priežasčių, kodėl šių savivaldybių gyventojai nenori skiepytis, yra įvairių – vieni bijo, kiti kol kas tenkinasi po ligos įgautu imunitetu. Tačiau savivaldybių vadovams, atrodo, jau svyra rankos, bandant įkalbėti savo gyventojus skiepytis.

Nepasitikėjimas Prancūzijos sveikatos priežiūros institucijomis iš dalies paaiškina, kodėl skiepijimo lygis salose yra toks žemas.  Nors dėl COVID-19 infekcijų šuolio žemyninėje Prancūzijos dalyje vasarą mažiau žmonių buvo paguldyti į ligonines ir mirė nei ankstesnių pandemijos bangų metu, nesėkminga skiepijimo kampanija salose, kuriai trukdė nepasitikėjimas nacionalinėmis valdžios institucijomis, ypač sveikatos klausimais, paskatino gydytojus situaciją salose vadinti „karo lauku“. Gvadel...

Po vakcinacijos „BioNTech-Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis, pasirodžius keliems menstruacijų sutrikimų atvejams, Vaistų agentūra (ANSM) pranešė ir pastebėjo šiuos šalutinius poveikius savaitės ataskaitoje, paskelbtoje liepos 30 d. Gausesnis kraujavimas, nereguliarus ciklas, kraujavimas tarp mėnesinių – apie tokius pakitimus po vakcinacijos straipsnyje rašė „Numerama“. Tyrimas buvo atliktas po to, kai vasario 24 dieną socialiniame tinkle „Twitter“ amerikiečių medicinos antropologė dakt...

Pasaulis skuba ne tik skiepyti pažeidžiamų grupių žmones trečia – stiprinamąja vakcinos nuo koronaviruso doze, bet ir sprendžia, kaip vakcinuoti vaikus. Kuba pirmoji pasaulyje pradėjo masinį mažamečių, vos 2-ejų metų vaikų, skiepijimą nuo koronaviruso. Kitos šalys sprendžia dėl 6-mečių skiepijimo.  Su koronaviruso pandemija kovojančioje Kuboje smarkiai trūksta ir deguonies balionų, ir net būtiniausių medicinos priemonių.

Nevaisingumo diagnozė gali būti skaudus smūgis porai, planuojančiai susilaukti kūdikio. Tuo tarpu Lietuvoje fiksuojami pamažu didėjantys nevaisingumo rodikliai. Ekspertės patarė, ką daryti šeimai, susidūrusiai su nevaisingumo problema. Be to, gydytoja ginekologė paneigė mitą, kad COVID-19 vakcinos gali daryti žmogų nevaisingą.

Labai užkrečiama delta atmaina galimai sugriovė svajonę apie kolektyvinį imunitetą. Tai scenarijus, apie kurį įspėjo mokslininkai: koronaviruso variantas, kuris gali reguliariai prasiskverbti pro dvigubos vakcinacijos apsaugą ir sukelti infekciją. Atsiradus delta atmainai, kai kurie žinomi mokslininkai netgi įspėjo, kad kolektyvinis imunitetas yra iliuzija, rašo politico.eu.

Protesto judėjimas turi daug skirtingų ir dažnai prieštaringų požiūrių. Prezidentas Charlesas de Gaulle'is sakė, kad neįmanoma valdyti šalies su 258 rūšimis sūrio. Jis neįvertino problemos. Tiesą sakant, Prancūzijoje yra daugiau nei 1 tūkst. sūrio rūšių, rašo politico.eu. Jo įpėdinis Emmanuelis Macronas klausimą gali suformuluoti kitaip.

Ekspertai pateikė Vyriausybei rekomendaciją revakcinuoti žmones praėjus pusmečiui po vakcinavimo nuo koronaviruso, pradedant prioritetinių grupių, kurios buvo skiepijamos pirmos, atstovais. Tačiau Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad pirmiausia turėtume vakcinomis pasidalinti su šalimis, kuriose vakcinacijos situacija yra kritinė.

Įrodymai parodė pradinės apsaugos nuo Covid-19 infekcijos sumažėjimą, o tai sutapo su delta atmainos paskatintu atvejų šuoliu. Aukščiausi Joe Bideno administracijos sveikatos pareigūnai padarė išvadą, kad daugumai amerikiečių netrukus prireiks skatinamųjų vakcinos nuo koronaviruso dozių. Sprendimas priimtas peržiūrėjus daugybę naujų JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenų.

Kartais labai sunku patikėti, kad vis dar atsiranda žmonių, netikinčių koronaviruso grėsme. Žmonėms, kurie susidūrė su pačia sunkiausia jo forma bei komplikacijomis, nelengva klausytis tų, kurie mano, kad ši liga – paprasčiausias mitas. Vaikų gydytoja Dalia savo kailiu patyrė grėsmingo viruso komplikacijas. Moteris su ašaromis akyse prisipažįsta, kad tai, jog ji yra gyva – tikrų tikriausias stebuklas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paragino mažiausiai iki rugsėjo pabaigos neskiepyti vakcinų nuo COVID-19 skatinamosiomis dozėmis, kad daugiau pasaulio gyventojų galėtų gauti pirmąją vakcinos dozę. Manoma, kad norint apsisaugoti nuo sunkių simptomų, reikia dviejų dozių, kai kurios šalys, norėdamos sustiprinti žmonių imunitetą, piliečius skiepija trečiąja doze, nepaisant to, kad daugelis žmonių mažiau išsivysčiusiose šalyse dar neturi jokios apsaugos.

Jau po mažiau nei mėnesio bus pradėti taikyti griežti ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims. Tačiau tiek gyventojams, tiek verslui kyla dar nemažai klausimų, kaip reikės veikti, kur ir kaip lankytis bei kokius dokumentus su savimi turėti.   Atsakingos institucijos patikino, kad po rugsėjo 13 dienos negalintys skiepytis turės galimybę gauti galimybių pasą ir nepasiskiepiję. Taip pat paaiškino, kokius dokumentus vietoje galimybių paso verslai galės priimti iš klientų.

Nors ir atrodo, kad COVID-19 grėsmė jau gerai žinoma, daugelis dar vis tiek mano, kad ši liga neegzistuoja. „TV pagalbos“ gelbėtoja Deimantė Šmitė su tv3.lt portalu pasidalino savo koronaviruso istorija. Moteris sako, kad kiekvienas turi laisvą teisę rinktis, kuo nori tikėti, tačiau ji pati mano, kad ši liga – tikrai labai pavojinga.

Arnoldas Schwarzeneggeris – stipruolis, kino žvaigždė ir buvęs Kalifornijos gubernatorius – turi patarimą žmonėms, kurie vis dar dvejoja ir nesiskiepija nuo koronaviruso. Savo poziciją A. Schwarzeneggeris išsakė „Facebook“ paskelbtuose komentaruose ir vaizdo įraše, kuriame užfiksuota, kaip jis pasiskiepija mobiliajame skiepų punkte. Pasiskiepijęs jis šmaikščiai pacitavo garsiąją eilutę iš filmo „Terminatorius 2“: „Eik su manimi, jeigu nori gyventi.

Lietuvoje žmonės noriai skiepijasi, o kai kuriems norintiems net nepavyksta užsiregistruoti, nes nelieka vietų. Taip nutiko ir naujienų portalo tv3.lt skaitytojai Laimai (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuriai Jonavoje nepavyko gauti nei pirmosios, nei antros vakcinos dozės. Moteris neturi galimybės skiepytis darbo dienomis, o savaitgaliais nepavyksta užsiregistruoti vakcinavimui. Dėl šios priežasties, Laimai teko keliauti į kitą miestą.

Vakcinacijos tempams stojant, Rumunijos vyriausybė prašo visuomenės pasitikėjimą turinčių dvasininkų pagalbos, kad šie kviestų skiepytis. Rumunija kreipėsi į Dievo tarnus, bandydama žūtbūt padidinti skiepijimosi tempą, prieš rudenį pranašaujamą naują infekcijų bangą. Vakcinavimo kampanija Rumunijoje prasidėjo su trenksmu – 2021 m. pradžioje ten gyventojai skiepijosi kone sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tačiau šie rodikliai netrukus sumenko.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyta 211 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę asmenys, šeštadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 196 naujus COVID-19 atvejus ir šešių pacientų mirtį. Sveikatos apsaugos ministerijos naujausi duomenys rodo, kad 38 mln.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 11 084 testus patvirtinti 108 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, bet naujų mirčių užregistruota nebuvo, šeštadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Tarp asmenų, kuriems buvo naujai nustatyta koronavirusinė infekcija, 84 proc. buvo nepasiskiepiję arba nebaigę vakcinavimo kurso. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 127 naujų užsikrėtimo atvejų, o pacientų mirčių taip pat nebuvo užfiksuota.

Daugybę žmonių domina tokie klausimai: ar po pilno pasiskiepijimo yra įmanoma susirgti „ilguoju kovidu“ ir ar skiepai padeda pašalinti kai kuriuos užsitęsusius ligos simptomus? Šiuo metu yra nedaug patikimų duomenų, kurie galėtų padėti atsakyti į šiuos klausimus. Tačiau atlikti keli tyrimai ir apklausos, kurios nuteikia gana optimistiškai. Ilgai užsiliekantis koronavirusas „Ilgasis kovidas“ ir toliau išlieka šiokia tokia mįsle.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 4 214 testų nustatytas 291 naujas koronavirusinės infekcijos atvejis, bet užsikrėtusių asmenų mirčių neužregistruota, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 81,7 proc. nėra pasiskiepiję, bet 18,3 proc. yra visiškai pasiskiepiję. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 282 naujus COVID-19 atvejus, bet pacientų mirčių taip pat nebuvo užfiksuota.

Pasakykite, jei jau esate tai girdėję: „82 proc. nėščių moterų po pasiskiepijimo nuo koronaviruso patyrė persileidimą“. O galbūt matėte šią antraštę: „920 moterų po pasiskiepijimo prarado savo negimusius vaikus“. Štai gera naujiena – nei vienas šių faktų nėra teisingas. Tačiau yra ir bloga žinia – nėštumas gali kelti nemažai nerimo, jį kelia ir gyvenimas pandemijos metu, o kai kurie žmonės labai mėgsta naudoti mūsų baimes prieš mus pačius.

Lietuvoje per praėjusią parą nustatyti 585 nauji koronaviruso atvejai, 4 žmonės nuo COVID-19 mirė, šeštadienį praneša Statistikos departamentas. Mirusieji buvo nuo 70 iki 99-erių metų. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 232,9 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų – iki 4,1 procento. Šalyje per praėjusią parą atlikti 7406 molekuliniai (PGR) ir 10 tūkst. 155 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Valdžia planuoja darbdaviams suteikti galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Visgi nušalinimas grėstų ne visiems. Nuo jo išsisukti galėtų Seimo nariai, nes tam nėra konstitucinio pagrindo. Vyriausybė planuoja leisti darbdaviams nušalinti nuo darbo nepasiskiepijusius darbuotojus. Išimtis būtų taikoma tiems darbuotojams, kurie negali gauti vakcinos dėl medicininių priežasčių.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad dauguma į ligoninę atsigulusių sunkių koronaviruso pacientų nebuvo pilnai vakcinuoti. Vyriausybės vadovė tikino, kad prievartinio skiepijimo Lietuvoje nebus, tačiau pažymėjo, kad žmonės, kurie sąmoningai atsisako skiepytis, pajus patuštėjusias pinigines. „Vakar mirė dar du žmonės. Iš keliolikos žmonių, kurie mirė per rugpjūčio mėnesį, paskiepytas buvo tik tai vienas ir tik viena doze. Žmonės į ligoninę gulasi dešimtimis kiekvieną dieną.

Viena aktualiausių ir populiariausių temų šiandienos pasaulyje – COVID-19 vakcinos. Nors dauguma žmonių supranta skiepų svarbą, kiti tiki įvairiausiais mitais ir skiepytis bijo. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė dr. Aurelija Žvirblienė skuba paneigti dažniausiai viešojoje erdvėje sklandančius mitus. Profesorė neslepia, kad dauguma šių mitų – visiškas melas, o tai, kad žmonės jais tiki kelia didelę nuostabą. 1. Vakcinos sukurtos per greitai, kad būtų efektyvios.

Valdžia svarsto pasekti Latvijos pavyzdžiu suteikti darbdaviams galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Valdančiųjų nuomone, užtenka kliautis tik paskatomis, norint, kad vakcinacijos procesas įgautų reikiamą pagreitį, būtinas ir botagas. Darbuotojų atstovai nuogąstauja, kad valdžia eina radikaliausiu keliu ir lygina sprendimą su vergovės laikais.

Covid-19 žemėlapyje vis plačiau liejasi raudona spalva. Šiandien „raudonųjų“ savivaldybių sąrašą papildė Kaunas, Pagėgiai ir Kazlų Rūda. Jų vadovai vienareikšmiškai skatina skiepytis. Tiesa, merai piktinosi masine Jūros švente, be to, atsisakantiems skiepo siūlė įvesti atskirus apribojimus. Kazlų Rūdos meras sakė, kad skiepijimo politika nublanksta prieš didžiulius renginius, kur dalyviai sėkmingai pamiršta visus saugumo reikalavimus.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje keičiasi kas dieną – šiandien raudonų savivaldybių gretas papildė Šiaulių miestas ir Skuodo rajonas. Šiaulių meras kvietė gražiai tartis su atsisakančiais vakcinos, o Skuodo meras prakalbo griežčiau: nesiskiepijantys turėtų susimokėti už gydymą. „Užkardyti ligą būtų labai lengva elgiantis labai griežtai. Bet tada būtų pasekmės kitose srityse“, – portalui tv3.lt sakė Šiaulių miesto meras.

Ministrų kabinetas kitą savaitę ketina susėsti svarstyti, kokiomis priemonėmis stabdyti augantį sergamumą COVID-19 Lietuvoje ir kaip skatinti šalies gyventojus skiepytis. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslepia, kad ketinama keisti su galimybių pasu teikiamas privilegijas. Kaip žurnalistams trečiadienį sakė A. Dulkys, pirmadienį ministrų kabinetas ketina pasitarti dėl augančio sergamumo COVID-19 Lietuvoje.

Vakcinacijos apsukos vis mąžta, nors Covid-19 niekur nesitraukia – galimai artėja ketvirtoji banga. Seimo narys Andrius Navickas atsisakymą skiepytis lygina su vairavimu išgėrus: abiem atvejais dėl neatsakingo elgesio gęsta gyvybės. „Facebook“ paskyroje Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas A. Navickas griežtai vertino atsisakiusius vakcinų: „Tingi ar bijai skiepytis? Esi savo artimo budelis.

Antradienį Vilniuje ketinama utilizuoti dar 4 tūkst. vakcinos nuo COVID-19 „Moderna“ dozių. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, vakcinos nebegalioja. Visai neseniai Vilnius išpylė 5 tūkst. „Moderna“ dozių. Apie tai, kad ruošiamasi utilizuoti tūkstančius vakcinos dozių, R. Šimašius patvirtino pirmadienį.

Lietuvoje sulėtėjus vakcinacijos nuo COVID-19 tempams, politikai, medikai ir kiti specialistai suka galvas, kaip paskatinti gyventojus skiepytis. Jei neveikia vilionės dovanomis ar net cepelinais, galbūt padėtų statistika?  Statistikos departamentas nuo rugpjūčio tikisi pakeisti tai, kaip skelbia kasdienių užsikrėtimų ir mirčių nuo COVID-19 statistiką. Planuojama viešinti, kiek užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų buvo pasiskiepiję. „Greitu laiku skelbsime vakcinų efektyvumą, t. y., kiek 100 proc.

Lietuvoje – keista situacija: valdžia suka galvą, kaip įtikinti gyventojus skiepytis, bet kai kurie norintieji gauti vakciną susiduria su kliūtimis. Farmacijos įmonėje Vilniuje dirbanti Milda, paprašiusi neatskleisti savo tapatybės, negali nuslėpti pasipiktinimo: balandžio mėnesį koronavirusu persirgusi moteris nori pasiskiepyti nuo COVID-19, bet negali, nes nuo diagnozės patvirtinimo nėra praėję 150 dienų. Taip nustatyta operacijų vadovo sprendime.

Trečdalis Lietuvos savivaldybių jau yra paskiepijusios pusę ir daugiau savo gyventojų, rodo Statistikos departamento duomenys. Sąrašo lydere išlieka Neringa, kur paskiepytų gyventojų dalis siekia 85,8 procento. Tarp didmiesčių pirmauja Alytus, čia pasiskiepijo 51,1 proc. gyventojų. Kaune pasiskiepijo 50,4 proc., Panevėžyje – 50,3 proc., Vilniuje – 49,5 proc., Šiauliuose – 44,1 proc., o Klaipėdoje – 37,6 proc. gyventojų. Uostamiestis – penkta vangiausiai besiskiepijanti savivaldybė.

Pasibaigus galiojimui Vilniuje sunaikinta 5 tūkst. „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso dozių, pranešė portalas delfi.lt. „Iš esmės tai yra vakcinų galiojimo laikas – jos, kada buvo pagamintos, kiekviena turi terminuotą galiojimo laiką. Šiuo metu tą galutinę visos Lietuvos suvestinę turi ministerija. Vilniuje šiomis savaitėmis konkrečiai buvo „Moderna“ vakcina, kurios 5 tūkst. dozių galiojimas pasibaigė.

Paaiškėjo, kad Lietuvoje nuo koronaviruso vangiausiai skiepijasi transporto sektoriaus darbuotojai, vežėjai, laivų statybos bendrovių darbuotojai, entuziazmu netrykšta ir prekybininkai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kai kuriose įmonėse iki šiol pasiskiepijo vos keli procentai žmonių. Lietuvoje išplėstas privalomas testavimas kai kurių sričių darbuotojams.

Siekiant didinti vakcinavimo apimtis, Kaune dar praėjusią savaitę pradėjo kursuoti mobilus vakcinavimo centras. Nuo šiol jis lankysis ne tik kauniečių pamėgtose laisvalaikio erdvėse, bet ir vyks į miesto įmones bei jų padalinius. Taip siekiama užtikrinti, kad savo skiepą nuo COVID-19 paprastai ir greitai gautų kiekvienas vakcinuotis norintis dirbantysis.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ ketvirtadienį paskelbė sieksiančios priežiūros institucijų leidimų trečiai savo vakcinos nuo COVID-19 dozei. Pranešimas pasirodė paaiškėjus pradiniams dar tęsiamo tyrimo rezultatams, rodantiems, kad po trečios skiepo dozės antikūnų prieš pradinę pandeminio koronavruso atmainą ir pirmą kartą Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) išaiškintą beta atmainą susidaro 5–10 kartų daugiau, palyginti su antikūnų kiekiu po pirmųjų dviejų dozių.

Skiepijimo nuo COVID-19 centras Alytuje planuoja dirbti ir ateinantį šeštadienį, praneša miesto savivaldybė. „Įvertindami, kad galbūt kituose miestuose dirbantys žmonės darbo dienomis neturi galimybių atvykti skiepytis, gal ir dėl kitų priežasčių yra užimti, nutarėme sudaryti galimybę tai padaryti šeštadienį“, – pranešime teigė savivaldybės gydytojas Povilas Jagelavičius.

Marijampolė jau skelbia skiepų loterijos nugalėtojus ir laimingiesiems dovanoja paspirtukus ir telefonus. Tiesa, nei loterijos, nei prizai visos šalies neišgelbėjo – prezidento Nausėdos viešai skelbtas tikslas iki Mindaugo karūnavimo dienos paskiepyti 70 procentų visuomenės, subliuško.

Lietuvoje pirmą kartą aptikta nerimą kelianti delta koronaviruso atmaina, dar vadinama indiškąja, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Ką tai reiškia? Kiek tai gali pabloginti pandeminės situacijos gerėjimą? Ir ką žmonėms reikia žinoti vasarą? Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius habilituotas daktaras Renald...

Sveikatos apsaugos ministerijai teigiant, kad 12–15 amžiaus vaikai, kurių tėvai nesutinka jų skiepyti, vis tiek gali būti vakcinuoti nuo COVID-19, teisininkai atkreipia dėmesį, kad tai nėra teisėta. Nuo pirmadienio Lietuvoje leidžiama skiepyti 12–15 metų vaikus. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad tai įmanoma ir tais atvejais, kai vaikų ir tėvų nuomonė dėl skiepo nesutampa.

Lietuvoje prasidėjo masinė vakcinacija – gauti skiepą nuo COVID-19 gali visi 16-kos ir vyresni gyventojai. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad artimiausiu metu planuojama priimti sprendimą ir dėl vaikų nuo 12 metų amžiaus skiepijimo nuo koronaviruso. Tad kada Lietuvoje bus skiepijami vaikai nuo 12 metų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nare Jurgita Sejoniene ir profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį su Vilniuje viešinčiu Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu aptarė Lietuvos galimybes prisidėti prie vakcinos nuo koronaviruso gamybos. Eurokomisaras teigė, kad liko sužavėtas Lietuvos mokslo galimybės ir tikino, kad mūsų šalyje būtų galima gaminti vakcinas nuo koronaviruso. Susitikimo metu aptartos ir sankcijos Baltarusijai, kurios, anot I. Šimonytės, turi būti kompleksinės.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Vilniuje viešinčiu Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu. Po susitikimo šalies vadovas tikino, kad žiemą užsibrėžtas tikslas iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. šalies suaugusių gyventojų bus pasiektas, kadangi Lietuva iki metų vidurio sulauks 3 mln. vakcinos dozių. Šalies vadovas turėjo priekaištų pirmadienį prasidėjusiam masinės vakcinacijos procesui.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė sako, kad Šalčininkuose žmonės vakcinų atžvilgiu yra nusiteikę skeptiškai, todėl vakcinavimas nuo koronaviruso šioje savivaldybėje gana lėtas. „Su Šalčininkais dirbame tikrai seniai. Dirbame per komunikacines priemones – teikiant aiškinamąją medžiagą tiek rusų, tiek lenkų kalbomis, skatinant gyventojus skiepytis.

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad koronaviruso situacija šalyje gerėja, tačiau Vyriausybė vis tiek planuoja pratęsti karantiną iki birželio pabaigos. Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad jau dabar reikia ruoštis rudeniui ir dėmesį kreipti į ugdymo įstaigų pasiruošimą. „Rytoj Vyriausybė spręs karantino nutarimo pratęsimą. Kadangi tas nutarimas daugybę kartų keistas, bus išdėstyta jo tam tikra nauja redakcija, kad visiems būtų lengviau orientuotis.

Vakcinacijos procesas Lietuvoje įsibėgėjęs jau kurį laiką, tačiau vis dar susiduriama su nemenkais iššūkiais. Pirma, tarp vyriausių amžiaus grupių žmonių paskiepyta tik pusė ir nepanašu, kad padėtis pasikeistų artimiausiu metu. Kitas didžiulis iššūkis – „AstraZeneca“ vakcina. Šiuo metu šaldytuvuose guli 50 tūkst. nepanaudotų vakcinos dozių, o SAM baiminasi, kad atėjus masinei vakcinacijai, ši vakcina išvis taps nepaklausi.