Prezidentas dėkojo eurokomisarui už dėmesį Lietuvai ir pažymėjo, kad T. Bretono atsakomybės sritys yra labai plačios.
„Ypatingai svarbu, kad radome labai puikių sutarimo taškų bendradarbiauti tose srityse, kur Lietuva yra stipri ir gali ženkliai prisidėti ne tik prie technologinių pokyčių Europos Sąjungoje, bet taip pat labai konkrečiai prisidėti prie vakcinų gamybos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas teigė, kad pokalbio metu paliesta vakcinos gamybos apimčių ir tiekimo grandinės užtikrinimo tema. G. Nausėda dėkojo T. Bretonui ir Europos Komisijos vadovei Ursulai von der Leyen už tai, kad Lietuva gali įgyvendinti tikslą iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. šalies suaugusiųjų.
„Šiandieninė tiekimo apimčių schema arba planai iš tikrųjų leidžia tą tikslą įgyvendinti. Iki birželio mėnesio pabaigos Europa turės 500 mln. vakcinų, kurios pasieks ES šalis, tuo tarpu Lietuvą iki birželio pabaigos pasieks dar 1,3 mln. vienetų vakcinų. Iš viso iki metų vidurio turėsime 3 mln. dozių. Reiškia, galėsime paskiepyti mūsų gyventojus taip, kaip esame suplanavę“, – tikino prezidentas.
G. Nausėda teigė pristatęs T. Bretonui Lietuvos gyvybės mokslų potencialą, kuriame Lietuva padarė didelę pažangą per pastaruosius keletą metų.
„Ir yra labai realiai pasiruošusi prisidėti prie vakcinų gamybos ne tik tai teikdama komponentus tiems gamintojams, kurie gamina galutinį produktą, pačią vakciną, bet ir pati imti gaminti vakciną taip pat“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėdos tvirtinimu, pirmiausia akys krypsta į tokias flagmanes kaip „Thermo Fisher Scientific“ ir „Northway“.
Siūlė daugiau dėmesio skirti senjorų skiepijimui
Nuo pirmadienio šalyje prasidėjo masinė vakcinacija. G. Nausėda teigė pasakyti, kad procesas vyksta idealiai, negali. Visgi šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuva nėra tarp atsiliekančių ES kontekste.
„Procesas vyksta, kad ir girgždėdamas, kad ir su tam tikrais atšokimais, bet, vis dėlto, pakankamai sėkmingai ir mūsų laivas plaukia link to tikslo, apie kurį aš jau minėjau“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda pažymėjo, kad ypač senjorų skiepijime galima padaryti daugiau, tiek asmeniškai, aiškindami, įtikinėdami, nuoširdžiai kalbėdamiesi su žmonėmis galima pasiekti gerokai daugiau, nei, prezidento žodžiais, keldami papildomą spaudimą ar raginimą.
Prezidentas tvirtino, kad gerai, kad prasidėjo masinė vakcinacija, kuri yra svarbus vakcinavimo proceso elementas.
„Man pats svarbiausias dalykas yra tai, kad pasiektume tų tikslų, kuriuos buvome užsibrėžę, nes turime visas prielaidas jų pasiekti, ypatingai žvelgiant iš vakcinų tiekimo pusės“, – sakė G. Nausėda.
Bretonas: iki metų pabaigos ES pajėgs pagaminti 4 mlrd. vakcinos dozių
Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys T. Bretonas patvirtino, kad į Lietuvą bus tiekiama vis daugiau vakcinų.
„Turėtume galėti pasiekti savo tikslą, kad iki vasaros vidurio būtų paskiepyta 70 proc. populiacijos, siekiant kovoti su pandemija. Todėl, manau, kad šioje srityje situacija gerėja, juda tinkama linkme. Suprantame, kad to galime pasiekti tik intensyviai vakcinuodami gyventojus“, – kalbėjo T. Bretonas.
Eurokomisaro nuomone, iki šių metų pabaigos Bendrijoje bus įmanoma pagaminti 3–4 mlrd. vakcinų dozių.
„Tai iš tikrųjų yra neįtikėtina, kad mes galime to pasiekti per mažiau nei metus“, – tikino T, Bretonas.
Jo teigimu, ES bus pajėgi pagaminti vakcinų ne tik valstybių narių gyventojams, bet pusę pagamintų vakcinų bus siunčiama Bendrijos sąjungininkams, daugiau nei 90 šalių.
„Pandemija sienų neturi“, – tvirtino T. Bretonas.
Jis įsitikinęs, kad sertifikatas, parodantis, ar asmuo yra pasiskiepijęs, persirgęs, ar turi neigiamą COVID-19 testą, leis europiečiams laisviau keliauti, keliant patirti kuo mažiau rizikos ir padės kovoti su ligos plitimu.
Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės praėjusią savaitę pasiekė susitarimą, kuris leistų visiems žmonėms, gyvenantiems 27 ES šalyse, gauti skaitmeninį sveikatos pažymėjimą, vadinamąjį žaliąjį sertifikatą, įrodysiantį jų vakcinacijos statusą, COVID-19 testo rezultatą ar pasveikimo nuo koronavirusinės infekcijos faktą. Šį susitarimą oficialiai dar turi patvirtinti Europos Parlamentas, jo plenarinė sesija suplanuota birželio 7–10 dienomis Strasbūre.
Susitiks ir su Šimonyte
Vėliau T. Bretonas susitiks su premjere Ingrida Šimonyte ir aptars Lietuvos galimybes prisidėti prie vakcinos nuo koronaviruso gamybos.
„Vyriausybė deda pastangas tiek diskutuojant su įmonėmis, tiek su Europos Komisija, kaip Lietuva galėtų prisidėti didinant vakcinų gamybos Europos Sąjungoje apimtis“, – sako I. Šimonytė.
Už vidaus rinką atsakingas T. Bretonas su premjere aptars ir Europos Sąjungos (ES) skaitmeninio COVID-19 pažymėjimo įgyvendinimo, ilgalaikių vakcinų tiekimo, vakcinavimo, ES vidaus rinkos klausimus.
T. Bretonas taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, su juo bus kalbama apie pandemijos suvaldymą, vakcinų gamybą, tiekimo grandines, ES pramonės ir vidaus rinkos stiprinimą.
Vizito metu eurokomisaras ketina susitikti ir su šalies biotechnologijų kompanijomis. T. Bretonas Lietuvoje lankosi premjerės kvietimu.
Kaip nurodo Vyriausybė, Lietuvos biotechnologijų, farmacijos kompanijos jau dabar tiekia komponentus vakcinų kūrėjams visame pasaulyje. Dalis jų planuoja plėstis, tad Lietuva gali pasiūlyti papildomus gamybos pajėgumų didinimo sprendimus.
Gegužės pradžioje galimybę vakcinas gaminti Lietuvoje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aptarė su „Northway Biotech“ valdybos pirmininku Vladu Algirdu Bumeliu.
Jis savo ruožtu teigė, kad, sudarius sutartis su vakcinų gamintojais, anksčiausiai įmonė aktyviąją vakcinų medžiagą galėtų pradėti gaminti po metų. Pasak V. Bumelio, įmonė galėtų gaminti „AstraZeneca“, „Novavax“ vakcinų aktyviąją medžiagą.
Šiuo metu Lietuvoje veikiančioje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ gaminami komponentai, naudojami vakcinų nuo koronaviruso gamyboje.
