Tikrintis prieš kameras puolė ir apie kamuojančias sveikatos problemas paatviravo pats sveikatos apsaugos ministras. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sostinės centre raitojasi rankoves ir ruošiasi matuotis kraujospūdį.
Ministras laukia kitų sveikatos patikros procedūrų ir neslepia jaudulio: „Kraujospūdis šiek tiek padidėjęs. Gerai, kad kaukė yra, tai nesimato, kaip bijai.
A. Dulkys teigia, jog rimtų širdies problemų neturi, tačiau vaistus tenka gerti:
„Spaudimas, sako, nėra geras. Paaukštintas. Bet aš ir vartoju tam tikrus vaistus, reikia neslėpti. Bet pulsometras rodo, kad viskas gerai. Ir visi kiti tyrimai geri.“
Ranką tiesia ir savo pavyzdžiu tirtis kviečia ministras ne be reikalo. Lietuva visoje Europoje viena iš lyderių pagal mirčių nuo kraujagyslių ir širdies ligų skaičių. Dažnai sergantieji širdies ligomis ar išgirdę blogiausią diagnozę – širdies nepakankamumą, pripažįsta – pagalbos kreipėsi per vėlai.
„Darbe buvo labai įtampa didelė, neturėjau laiko eiti tiesiog pas gydytojus. Ir pirmą kartą susidūriau gana labai aštriai. Mane tris savaites mėtė į šonus, aš nekreipiau dėmesio, ir insultas“, – sako gyventoja.
Nors širdies ligos dažniausiai užklumpa vyresnius, daugybė jaunų žmonių taip pat turi širdies problemų. Todėl gydytojai pataria nenumoti ranka į elementarius prevencinius dalykus, cholesterolio rodiklius, pulso, kraujospūdžio rodmenis ir nelaukti pasekmių.
„Didesnis krūvis, – žmogus dūsta, ja trūksta oro, jis turi sustoti pailsėti. Be to dėl skysčių susilaikymo, vyksta tinimai, žmonės dažnai pastebi, kad patino kojos“, – sako kardiologė profesorė Jelena Čelutkienė.
Apie užleistus ligų atvejus kalba ir vaistininkai. Esą kartais net vaistinėse žmogui tenka kviesti greitąją pagalbą.
„Jis ignoruoja tą gydymą, negeria tų vaistų, geria kada sugalvoja, gydosi neteisingai. Dėl to būna tokios kritinės situacijos, kai tas kraujospūdis iššoka labai aukštai, širdis plakasi ir žmogui labai blogai. Tai tenka suteikti ir pagalbą“, – sako farmakotechnikė Elvyra Ramaškienė.
Pandemijos metu nuo širdies ir kraujagyslių ligų padaugėjo mirčių namuose. Ir dėl milžiniškų eilių pas kardiologus, ir dėl to, kad žmonės koronaviruso įkarštyje bijojo kviestis pagalbą į namus.
„Pagal šios dienos situaciją, mes matyt turėtume, mažiausiai tris kartus padidinti tų kabinetų skaičių, kur žmonėms yra teikiama profesionali kardiologų konsultacija ir slaugytojų profesionali pagalba, nes būtent šitos ligos dominuoja, natūraliai ir eilės“, – sako A. Dulkys.
Širdies nepakankamumas – būklė, į kurią galiausiai įeina visos širdies ligos. Padidėjusio kraujospūdžio liga, miokardo infarktas, arterijų ir kitos ligos, kurios galiausiai baigiasi širdies nepakankamumu, kas dažnu atveju reiškia ir mirties nuosprendį.
Kardiologė J. Čelutkienė sako: „Tai yra diagnozė panaši, kaip vėžys. Tai yra jei tu išgirsti, kad sergi širdies nepakankamumu, tai reiškia, kad gyvenimo metų liko nedaug.“
Širdies nepakankamumo nenuslopinus vaistais, ir galiausiai atsisakant širdžiai dirbti, pacientams belieka tik viena išeitis – laukti širdies donoro. Vienas toks laimingasis – vilnietis Rimvydas Vekerotas.
„Donoras danguje, aš čia. Nešioju, tai jo dalis dar gyva. 15 metų, bet dar gyva. Mes vienas kitą palaikom. Širdelė plaka, kad aš krutėčiau, mes taip ir draugaujam bendrai“, – teigia R. Vekerotas.
Širdies nepakankamumu Lietuvoje serga per 130 tūkstančių žmonių. Praėjusiais metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė apie 23 tūkstančius žmonių. Priešpandeminiais metais dviem tūkstančiais mažiau.
