covid-19 vakcina

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad Lietuva turi aukšto lygio mokslinių tyrimų ir gamybos potencialą tam, kad jau artimiausiu metu mūsų šalyje būtų pradėta gaminti vakcina nuo COVID-19 ar jos komponentai. Ministrė mano, kad pandemija yra puiki galimybė gyvybės mokslų proveržiui Lietuvoje. Ji antradienį susitiko su įmonės „Northway Biotech“ valdybos pirmininku profesoriumi Vladu Algirdu Bumeliu aptarti vakcinos gamybos galimybes.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasidžiaugė stabiliai gerėjančia situacija sostinės ligoninėse ir tuo, kad SAM suteikė lankstumo Vilniui paskiepyti jaunesnius žmones. R. Šimašius atkreipė dėmesį, kad kol kas Vilniuje 35+ amžiaus grupės žmonių paskiepyta nedaug, o ir tokio amžiaus gyventojai atsiduria sunkiuose kovidiniuose skyriuose.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patikino, kad Lietuvos Vyriausybė svarsto galimybę Lietuvoje gaminti COVID-19 vakcinas. „Vyriausybė tikrai svarsto, kaip galėtų Lietuvoje taip pat užtikrinti ir vakcinų gamybą. Tai yra tai, ką aš galiu pasakyti ir šiandien“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė. Potencialūs vakcinų gamintojai Lietuvoje skundžiasi susiduriantys su didele biurokratija.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad šiuo metu liko nepanaudota virš 9 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, tad, jei situacija nesikeis, sostinė penktadienį gali kviesti ir 35 m. ir vyresnius asmenis skiepytis. Ketvirtadienį ryte visi šalies merai turėjo susitikimą su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Vilniaus mero teigimu, padėtis sostinės ligoninėse stabilizavosi, bet vis dar yra labai įtempta.

Valstiečių šešėlinės Vyriausybės pakviesti Izraelio atstovai dalijosi savo šalies praktika kaip suvaldyti koronavirusą. Jie teigė, kad sparti vakcinacija jiems jau leidžia atverti įprastą gyvenimą, o vakcinacijos ribos netrukus gali išsiplėsti – Izraelis planuoja skiepyti ir paauglius. Penktadienį į posėdį rinkosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinis ministrų kabinetas.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, kitiems miestams skirtų vakcinų atidavimas Vilniui buvo neišvengiamybė, kadangi sostinės regione per savaitgalį kritiškai užsipildė ligoninės. Vyriausybės vadovės teigimu, situacija kinta nuolat, tad centrinė valdžia neturi tokios prabangos, kad apie vakcinų perskirstymą galėtų informuoti kelias savaites prieš. „Vertiname kaip neišvengiamybę“, – paklausta, kaip žiūri į vakcinų perskirstymą, Seime susirinkusiems žurnalistams atsakė premjerė.

Lankydamasi Kaišiadoryse premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad jau netrukus vakcinacijos procesas pereis prie jaunesnių asmenų skiepijimo. Vyriausybės vadovė taip pat pranešė, kad sprendimai dėl 5–11 klasių mokinių grąžinimo į mokyklas laukia jau šį trečiadienį. „Kaišiadorys yra ta savivaldybė, kiek gauna, tiek suskiepyja per savaitę. Akivaizdu, kad jeigu būtų didesni tiekimai, tai būtų didesni ir mastai.

Europos Sąjunga iki liepos vidurio gaus tiek skiepų nuo COVID-19 dozių, kad jų pakaks 70 proc. visų suaugusių jos gyventojų, antradienį sakė už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras. Pasak jo, tai bus pasiekta padidėjus gamybai bloko teritorijoje. „Europos Sąjungoje vakcinas gamina 53 gamyklos. Mūsų žemynas dabar yra didžiausias gamintojas pasaulyje po Jungtinių Valstijų“, – interviu prancūzų dienraščiui „Le Figaro“ sakė eurokomisaras Thierry Bretonas.

Seimas antradienį supaprastino sutikimo skiepytis tvarką, kai paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ar karantinas. Seimo priimtos pataisos numato, kad skiepijantis pandemijos sąlygomis žmogui reikėtų pildyti mažiau popierinių formų. Numatyta, kad jos įsigalios nuo gegužės 1 dienos. Savanoriškai į skiepijimo vietą skiepytis nuo pandemiją sukėlusios ligos atvykęs pacientas bus traktuojamas kaip davęs sutikimą pasiskiepyti, t. y. jis neturės pildyti raštiško sutikimo.

Kaune imunitetą nuo COVID-19 dėl pasiskiepijimo arba persirgus turi trečdalis žmonių, šiuo metu didžiausias sergamumas fiksuojamas tarp jaunų gyventojų, sako savivaldybės atstovai. „Iš viso jeigu skaičiuoti viena doze (pasiskiepijusius-red.) ir įgijusius imunitetą po persirgtos ligos, apie trečdalis miesto gyventojų turi vienokio ar kitokio lygio imunitetą jau šiandieną“, – Kauno tarybos posėdyje antradienį sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Naujiena kūdikio besilaukiančioms moterims. Britų mokslininkai skelbia, kad nėščiąsias saugu skiepyti „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis. Savo ruožtu Brazilijoje pradėjus plisti jau mutavusio viruso atmainai, ekspertai ragina braziles bent kol kas susilaikyti nuo šeimos pagausėjimo. „Pfizer“ ir „Moderna“, – šiomis dviem vakcinomis britų mokslininkai ragina nuo koronaviruso skiepyti nėščiąsias.

Gavusi naujų vakcinų, Kauno savivaldybė žada nuo COVID-19 vėl kviesti skiepytis 65-erių ir vyresnius gyventojus. Kaip šeštadienį informavo Kauno savivaldybė, šią savaitę miestui skirta vakcinų siunta išnaudota per penkias dienas, todėl iki antradienio vakcinavimo centras nedirbs.  Po savaitgalio laukiama atvykstant naujos „Pfizer“ ir „BioNTech“ skiepų nuo COVID-19 partijos. „Jais pirmiausia vėl bus skiepijami 65 metų ir vyresni gyventojai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad sprendimas pavėlinti „Pfizer“ vakcinos antrąją dozę dar nėra priimtas. Ministrų kabineto vadovės teigimu, pasiūlymas yra gana kontraversiškas, tad įsiklausomi visi argumentai „už“ ir „prieš“, „Yra toks pasiūlymas, tas pasiūlymas yra gana kontroversiškas, turiu pasakyti, nes yra ir kitų nuomonių. Manau, kad čia reikia vertinti keletą aspektų. Reikia vertinti ilgalaikę perspektyvą, ne kelių savaičių, nes tai išties duoda didelį skirtumą – apie 300 tūkst.

Penktadienį pranešta, kad Bažnyčia vėl atnaujina gyvas pamaldas. Premjerė Ingrida Šimonytė dėkojo Bažnyčiai už jos pagalbą bandant suvaldyti koronaviruso plitimą, tačiau pastebėjo, kad būtina stengtis, kad kontaktinės pamaldos netaptų našta. Penktadienį išplatintas pranešimas žiniasklaidai, kuriame rašoma, kad Bažnyčia vėl pradės organizuoti pamaldas kontaktiniu būdu.

Skiepijimo prioritetų tvarka paskutiniu metu nustebino ir papiktino ne vieną. Pagal nustatytą tvarką baigus skiepyti 65-erių ir vyresnius gyventojus, toliau bus skiepijami visi asmenys, dirbantys arba teikiantys paslaugas švietimo įstaigose, treneriai ir abiturientai, medicinos sričių studentai, atliekantys praktinę veiklą.

Valstiečiai siūlo įvesti laisvadienį po gautos koronaviruso vakcinos dozės. Iniciatyvos autoriai tikina, kad tai palengvins dalies žmonių patiriamus šalutinius poveikius, taip pat paskatins didesnę dalį visuomenės skiepytis. Premjerė tokios idėjos neatmeta, o štai parlamento vadovė į opozicijos siūlymus žvelgia skeptiškai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai siūlo įteisinti vieną laisvadienį skiepo dieną ar per 3 paras po jo.

Gruodį sulaukę pirmųjų vakcinų nuo koronaviruso gali po kelių mėnesių sulaukti ir trečiosios skiepo dozės. Premjerė teigė, kad kol kas konkrečių sprendimų šiuo klausimu nėra, taip pat nėra apsispręsta, ar už trečią vakcinos dozę turės susimokėti patys gyventojai. „Kol kas ne. Tenka išgirsti visokių vertinimų, nes dar vyksta tyrimai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad sprendimas atidėti daliai žmonių „Pfizer“ vakcinos antrąją dozę leistų pirmąja paskiepyti daugiau žmonių ir prisidėti prie didesnio visuomenės saugumo. Ministrų kabineto vadovė taip pat kritiškai įvertino prioritetų eilę vis keičiančią sostinės valdžią.  Siekiant paskiepyti nuo koronaviruso kuo daugiau žmonių nors viena doze, svarstoma revakcinaciją „Pfizer“ vakcinos antrąja doze atidėti, darant ilgesnę pertrauką tarp skiepų.

Pareigūnai įsiutę dėl skiepijimo prioritetų eilės – pagal dabartinę tvarką jie iš prioritetinių grupių vakciną gaus vieni iš paskutiniųjų, o aukščiau už juos ir nuotoliniu būdu paskaitas vis dar vedantys dėstytojai. Pareigūnų profsąjungos stebisi, kad dėmesio nekreipiama ne tik į jų prašymus, tačiau ir į vidaus reikalų ministrės reikalavimus.

Europą drebina vakcinų karas. Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, kad rusiška vakcina „Sputnik V“ kenkia valstybei, yra nepatikima ir ją uždraudė, pratrūko Kremliaus ruporai. Tuo metu Rusijos režimo analitikas Marius Laurinavičius įsitikinęs, kad būtent Kremlius pakurstė nepasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina. Plačiau šia situacija domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. Skleidžia propagandą Labiausiai Volodymyro Zelenskio pareiškimu liko nepatenkintas Vladimiras Žirinovskis.

Valstiečių šešėlinė Vyriausybė į savo posėdį bandė prisikviesti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Pastarasis laiko valstiečiams nerado, o tai ypač papiktino Ramūną Karbauskį. Jis dėl A. Dulkio planuoja siųsti laišką I. Šimonytei, o ministro elgesį pavadino apgailėtinu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinė Vyriausybė trečiadienį rinkosi į posėdį. Valstiečiai aptarė vakcinacijos procesą ir tikėjosi sulaukti sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio.

Dalis aukščiausių šalies vadovų pirmadienį jau pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, šitaip skatindami pasitikėjimą ja. Vėl skiepijant „AstraZeneca“ vakcina, poliklinikos bando prisišaukti jos norinčius žmones. Žmonės dabar gali gali rinktis, kurios vakcinos nori. Be to, iš savivaldybių, kuriose skiepijama lėčiausiai, Sveikatos apsaugos ministerija nori atimti užsigulėjusias vakcinas ir jas perskirstyti.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina. Jis ragino žmones negaišti ir skiepytis nuo koronaviruso. Šalies vadovas taip pat išlieka optimistiškas dėl išsikelto tikslo – pasiekti masinį imunitetą iki vidurvasario. „Aš tikrai manau, kad visos keturios patvirtintos vakcinos yra patikimos, efektyvios, tikrai suteikia pirmiausiai tą naudą, kad leidžia apsisaugoti nuo sunkių viruso pasekmių. Tai yra svarbiausia.

Žinomiausi vakcinų ekspertai ir medicinos autoritetai skambina pavojaus varpais. Lietuvai gresia dar ilgai kęsti pandemijos pančius, nes sparčiai daugėja prieš skiepus nusiteikusių piliečių. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“. Visuomenėje pasėta baimė apie tariamus sunkius šalutinius poveikius, kurie esą baisesni nei pats virusas. Labiausiai aptarinėjama „AstraZeneca“ vakcina.

Kilus nuogąstavimams dėl „AstraZeneca“ vakcinos ir krešulių rizikos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė laikinai stabdanti skiepijimą šia vakcina ir Lietuvoje. Skiepijimas sustabdytas kelioms dienoms, bet ministras A. Dulkys išreiškė pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina.

Kol Lietuvoje sumaištis, kokią čia dabar geresnę vakciną pasirinkus, Šalčininkuose viskas aišku kaip dieną – žmonės kaip išganymo laukia vakcinos „Sputnik V“. Kodėl taip nutiko ir plačiau apie šią situaciją domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“.  „Mes žinome, kad ji gera“, – kalbėjo viena Šalčininkų gyventoja. „Mūsų valdžia šneka, kad „Sputnik“ bloga, ir neims. Estija, jeigu patvirtins, tai ims „Sputnik“, – įsitikinusi kita Šalčininkų miestelio gyventoja Ana.

Austrija, Čekija, Slovėnija, Bulgarija ir Latvija paragino surengti Europos Sąjungos viršūnių susitikimą ir aptarti „didžiulius skirtumus“ skirstant vakcinas nuo COVID-19, rodo šeštadienį paskelbtas laiškas. Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas penktadienį užsiminė, jog kai kurios ES narės galėjo pasirašyti „slaptų kontraktų“ su vakcinų kompanijomis, kad gautų daugiau dozių nei joms priklauso pagal bendrus bloko susitarimus.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kol laukiama europinių institucijų informacijos dėl konkrečios „AstraZeneca“ vakcinos partijos, ji atidedama į šalį. Visgi premjerė tikino, kad ši vakcina yra saugi, ja toliau bus skiepijami šalies gyventojai ir nuogastauti nėra pagrindo. „Tai yra konkreti situacija susijusi su konkrečia partija ir informacija, kuri atėjo iš kitos valstybės dalies.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis pasiskiepijo nuo koronaviruso ir ragina valdžią kuo greičiau paskiepyti Seimo bei Vyriausybės narius bei nešvaistyti biudžeto pinigų parlamentarų testavimui. „Aš esu paskiepytas, tikrai niekam nelinkiu būti toje prioritetų eilėje, kokioje aš esu“, – trečiadienį Seime susirinkusiems žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis. Politiko teigimu, pasiskiepyti tikrai verta, ypač tiems žmonėms, kurie turėjo problemų su, S. Skvernelio žodžiais, atitinkamomis ligomis.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė tikintis, kad įmanoma pasiekti ambicingų tikslų dėl vakcinavimo, tačiau būtina naudoti jau dabar turimas vakcinas. Šalies vadovo žiniomis, šiuo metu Lietuvoje yra nepanaudota 75 tūkst. vakcinų dozių. G. Nausėda trečiadienį susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid. Vadovų susitikimo metu aptarta ir kovo su koronavirusu bei vakcinacijos procesas.

Jungtinių Valstijų farmacijos kompanijos „Johnson & Johnson“ sukurta vienadozė vakcina nuo koronaviruso naudoti Europos Sąjungoje veikiausiai bus aprobuota kovo pradžioje, sekmadienį pranešė Prancūzijos ministrė. Jungtinėse Valstijose šeštadienį buvo išduotas leidimas esant ekstremalioms sąlygoms naudoti bendrovės „Johnson & Johnson“ sukurtą vakciną nuo koronavirusinės infekcijos, taigi skiepų arsenalas kovoje su COVID-19 pandemija, kuri pareikalavo daugiau kaip 500 tūkst.

Jungtinėse Valstijose šeštadienį buvo išduotas leidimas esant ekstremalioms sąlygoms naudoti bendrovės „Johnson & Johnson“ sukurtą vakciną nuo koronavirusinės infekcijos, taigi skiepų arsenalas kovoje su COVID-19 pandemija, kuri pareikalavo daugiau kaip 500 tūkst. amerikiečių gyvybių, pasipildė dar viena, paprasčiau naudojama priemone.

Lietuvoje tęsiasi vakcinavimo nuo koronaviruso procesas, tačiau mitų ir abejonių kyla nemažai. Mokslininkai pažymi, kad gyventojų norą skiepytis gali paveikti ir laisvėjantys karantino ribojimai, o abejonių dėl vakcinų efektyvumo kyla ir tų gyventojų tarpe, kurie sutiktų priimti skiepą.

Profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad komunikacija yra silpniausia atsako į pandemijos dalis, o tai rodo ir diskusijos apie vakcinas. Konservatorė Paulė Kuzmickienė stebisi tokiais profesoriaus žodžiais ir mano, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) šioje vietoje nepadaro savo darbo.

Dvi moterys Orlando mieste, Floridos valstijoje, apsimetė pensininkėmis, kad gautų antrąją Covid-19 vakcinos dozę, tačiau šis jų planas neišdegė ir jų klasta buvo atskleista. 44-erių Olga Monroy-Ramirez ir 34-erių Martha Vivian Monroy į vakcinacijos vietą atvyko dėvėdamos skrybėles, akinius ir pirštines. Tokiu būdu jos bandė apsimesti, kad joms yra daugiau nei 65 metai. Deja, moterų klasta buvo pastebėta.

Jau kurį laiką kalbant apie naujus COVID-19 diagnostikos būdus, daug vilčių dedama į tyrimą iš seilių, kurį mokslininkai mato tiek kaip pacientui patogesnį, tiek pigesnį metodą. Dabar toks tyrimas prieinamas ir Lietuvoje.

Izraelio Super lyga jau deda pirmuosius žingsnius iš koronaviruso pandemijos. Pasak eurohoops.net, Izraelio krepšinio pirmenybės tampa daugiausiai vakcinuotomis pasaulyje. Lygoje, kurioje dirba ir Dainius Adomaitis, vakcina pasiekė 60 proc. žaidėjų ir trenerių štabo narių. Tikimasi, kad per artimiausias dienas bus paskiepyta dar 13 proc. Kai kurie žaidėjai ar treneriai jau yra gavę ir dvi vakcinos dozes. Pranešama, kad 7 proc.

Valstybinė vaistų kontrolės taryba (VVKT) įspėja gyventojus nesigundyti pasiūlymais įsigyti vakcinų nuo COVID-19. Ji teigia, kad vakcinacijai nuo COVID-19 ligos šalyje vis labiau įgaunant pagreitį, virtualioje erdvėje privatūs asmenys jau pradėjo siūlyti įsigyti neaiškios kilmės preparatų, neva apsaugančių nuo koronaviruso. „Susigundžiusieji tokiais siūlymais gali rimtai pakenkti savo sveikatai“, – tvirtina VVKT.