Ji antradienį susitiko su įmonės „Northway Biotech“ valdybos pirmininku profesoriumi Vladu Algirdu Bumeliu aptarti vakcinos gamybos galimybes.
Pandemija suteikė unikalias galimybes
„Pandemija suteikia unikalią galimybę gyvybės mokslų spurtui ir turime tai išnaudoti, o Lietuva gali svariai prisidėti prie pasaulinės kovos prieš pandemiją. Mūsų šalis turi stiprų gyvybės mokslų ir verslo potencialą – Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto, tai net šešis kartus daugiau nei ES vidurkis.
Mūsų strateginis tikslas yra pasiekti, kad iki 2030 m. gyvybės mokslai sukurtų 5 proc. BVP. Siekdama šių tikslų, Vyriausybė užsibrėžė ambicingą tikslą moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai jau 2024 m. skirti 1,5 proc. BVP, o ateityje šis skaičius turėtų augti iki 3 proc.“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, Lietuvoje yra visos galimybės gaminti aktyviąją COVID-19 vakcinų medžiagą, tik reikia ieškoti bendradarbiavimo galimybių vakcinų išpilstymo įrangos ir talpų gamintojais. Europos Komisija šiuo metu ruošia masinės vakcinų gamybos Europoje planą ir ieško tą galinčių daryti įmonių.
Atsižvelgdama į tai Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas mūsų šalies verslui ir mokslui dalyvauti europiniuose vakcinų gamybos procesuose.
Pasak ministrės, pandemija parodė, kad gyvenimas dar ilgai negrįš į buvusias vėžias, o sveikata ir gyvybės mokslai tampa vis svarbesne sritimi. Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria 6 kartus daugiau BVP nei ES vidurkis ir turi visas galimybes augti.
2019 m. gyvybės mokslų sektoriuje Lietuvoje veikė 571 įmonė, o dirbo apie 7,5 tūkst. darbuotojų, pernai šio sektoriaus lietuviškos kilmės produktų eksporto vertė pasiekė 627 mln. eurų ir, palyginti su 2019 m., jo vertė padidėjo net 62 proc.
Svarsto, kaip užtikrinti vakcinų gamybą
Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patikino, kad Lietuvos Vyriausybė svarsto galimybę Lietuvoje gaminti COVID-19 vakcinas.
„Vyriausybė tikrai svarsto, kaip galėtų Lietuvoje taip pat užtikrinti ir vakcinų gamybą. Tai yra tai, ką aš galiu pasakyti ir šiandien“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Potencialūs vakcinų gamintojai Lietuvoje skundžiasi susiduriantys su didele biurokratija.
Lietuvoje yra registruotos ir naudojamos keturios vakcinos nuo COVID-19: „Comirnaty“ (gamintojas – „BioNTech ir Pfizer“), „Vaxzevria“ („AstraZeneca“), „Moderna“ („Moderna“) ir „Janssen“ („Janssen Pharmaceutica NV“).
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta skiepijimo tvarka leidžia gyventojams rinktis, kuria vakcina skiepytis. Jeigu skiepijanti įstaiga konkrečiu metu neturi gyventojo pageidaujamos vakcinos, jis bus pakviestas skiepytis vėliau, kai įstaiga gaus kitą vakciną.
