.jpg)
Visuomenėje pasėta baimė apie tariamus sunkius šalutinius poveikius, kurie esą baisesni nei pats virusas. Labiausiai aptarinėjama „AstraZeneca“ vakcina.
„Skiepijantis „Pfizer“ vakcina daugiau nepageidaujamų reakcijų būna po antros dozės, po pirmos mažiau, o skiepijantis „AstraZeneca“ daugiau šalutinių reakcijų būna po pirmos dozės. Tai gal žmonėms ir susidaro toks vaizdas, kad yra jinai mažiau saugi“, – aiškino medikas A. Ambrozaitis.
Šalutinės reakcijos – ženklas
Vilnietė Giedrė Jakubauskienė paskiepyta „Pfizer“ vakcina. Moteris neslepia, šalutiniai poveikiai buvo.
„Po antros vakcinos – temperatūra 38, skausmas rankoje kur dūrė, gerklės perštėjimas, sloga, ausis užgulusi viena buvo ir gal laikėsi apie savaitę. Ir vieną dieną – lyg niekur nieko nebuvę“, – pasakojo vilnietė Giedrė.
Po vakcinacijos atsirandantys šalutiniai poveikiai – tai ženklas, kad jūsų organizmas gamina antikūnus.
„Tos nepageidaujamos reakcijos yra reikalingos tam, kad susidarytų imunitetas. Tai normalus imuniteto atsakas į svetimkūnį, kurį mes suleidžiame“, – aiškino gydytojas A. Ambrozaitis.
Pastarosiomis savaitėmis pasigirsta žinios, kad po skiepo mirė vienas ar kitas žmogus. Tai esą tiesiog sutapimai, o skiepų rizika – minimali arba nulinė.
„Skiepijimasis bet kuria Lietuvoje registruota vakcina Lietuvoje yra mažesnė rizika negu eiti per gatvę, eiti per gatvę perėjoje degant žaliai šviesai, kur irgi visokių dalykų atsitinka“, – prof. habil. dr. Vytautas Usonis.
Skiepai kuriami saugiais ir patikrintais metodais
„Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos sukurtos naujos kartos technologijų pagalba. Vakcina susideda iš RNR ir keleto pagalbinių komponentų. Kiekvienoje gyvoje žmogaus ląstelėje esanti ribonukleino rūgštis (RNR) yra pristatoma į žmogaus ląsteles.
Tada ląstelės pradeda gaminti koronaviruso spyglio baltymo analogą ir mūsų imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus. Tada virusas neutralizuojamas, jo nebelieka.
„Aš vakcinologijos srityje dirbu daugiau nei 25 metus, esu puikiai susipažinęs su vakcinos sudėtimis ir galiu drąsiai ir kompetetingai pareikšti, kad vakcinoje nėra nei vienos sudėtinės dalies, komponento, kuris galėtų sukelti širdies kraujagyslių ligų paūmėjimą, priepuolius, pažeisti kai kuriuos organus“, – patikino A. Ambrozaitis.
„AstraZeneca“ vakcina sukurta jau ne vieną dešimtmetį medicinoje naudojamu metodu, kuris yra saugus ir patikimas.
„Į tą adenovirusą įmontuojama genetinė koronaviruso medžiaga ir pagal tą tos genetinės medžiagos komandą pradedama koronaviruso spyglio baltymo gamyba ir jis patenka į raumenis, o tada žmogaus imuninė sistema savo ruožtu pradeda gaminti apsauginius antikūnius“, – aiškino gydytojas A. Ambrozaitis.
„Sputnik V“ nepasitikima
Beje, „Sputnik V“ vakcina sukurta panašiu principu kaip ir „AstraZeneca“, tačiau medicinos mokslų daktarai kol kas abejoja jos patikimumu.
„Mums labai kyla abejonių su „Sputnik“ vakcina, nes ji pagaminta šalyje, kuri turi klastojimo tradicijas. Prisiminkime dopingo klastojimo skandalus, tai mes nesame tikri, ar ta pirminė medžiaga nėra suklastota“, – tikino A. Ambrozaitis.
Atsigrežkime į istoriją. Jei nebūtų skiepų, iki pat šiandien pasaulis kovotų su tokiomis baisiomis ligomis kaip tymai, raupai, poliomielitas, difterija, stabligė ir kokliušas.
Skiepai – vienas svarbiausių žmonijos išlikimą užtikrinančių išradimų. Žmonija iki šiol nerado geresnio būdo, kaip apsisaugoti, pasinaudojant mokslo pasiekimais.
Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
